Konfliktų tipai jų pasekmės elgesio stiliai konfliktinėje situacijoje konfliktinės situacijos pavyzdžiai jos analizė
5 (100%) 1 vote

Konfliktų tipai jų pasekmės elgesio stiliai konfliktinėje situacijoje konfliktinės situacijos pavyzdžiai jos analizė

1121

• Konfliktų tipai, jų pasekmės. Elgesio stiliai konfliktinėje situacijoje. Konfliktinės situacijos pavyzdžiai, jos analizė.

Konfliktas (lot. conflictus- susidūrimas)- tai priešingų tikslų, interesų, pozicijų, nuomonių ar požiūrių susidūrimas, rimti nesutarimai, kurių metu žmogų užvaldo nemalonūs jausmai ar išgyvenimai.

Su konfliktais mes susiduriame visur: tiek namuose, tiek darbe, tiek draugų būryje. Netgi kai atrodo nėra su kuo konfliktuoti, kažkas ima graužti mus iš vidaus t.y. neišsprendžiamos problemos, neramumai kylantys viduje, kurie kartais daug stipriau kankina nei konfliktinės situacijos su kitais asmenimis. Būtų nuostabu jeigu žmogus savo gyvenime galėtų išvengti konfliktų kylančių tiek jo paties viduje, tiek bendraujant su kitais asmenimis tačiau tai pavyksta labai retam iš mūsų.

Psichologijos mokslas konfliktus suskirstė į vidinius ir socialinius. Vidiniai konfliktai veikia žmogaus viduje: prasideda vidiniais žmogaus sunkumais ( vidiniai sunkumai- nelabai sudėtingos asmenybės vidinės problemos: abejonės, nerasta išeitis, problemos sprendimo nebuvimas ir pan.) kurie sukelia asmenybės krizes ( asmenybės krizės- ilgai trunkantys asmenybės gyvenimo periodai, kuriems būdingi ryškūs psichologiniai pokyčiai).Atsiradus vidinėms asmenybės krizėms vidinių sunkumų dar padaugėja kol peraugama iki vidinių konfliktų (vidiniai asmenybės konfliktai- aštrūs negatyvūs išgyvenimai, atsiradę dėl užsitęsusios vidini struktūrų(vidinės struktūros- motyvai, vertybės, savęs vertinimas) kovos ir atspindintys prieštaringus ryšius su socialine aplinka), kurie sąlygoja dar sudėtingesnių ir didesnių asmenybės krizių atsiradimą.. Veikiamas vidinių problemų žmogus ima mažiau vertinti save kaip asmenybę, pradeda abejoti iki šiol turėtais motyvais. Didžiuliai neigiami išgyvenimai sukelia pastovią emocinę krizę, žmogus nebegali gerai atlikti iki tol įprastų darbų, darosi sunku ir nesinori bendrauti su kitais žmonėmis. Na o socialiniai konfliktai yra skirstomi į tarpasmeninius, tarp grupinius bei tarptautinius. Aš aprašysiu tik tarpasmeninius konfliktus, tačiau šis aprašymas tiks ir tarp grupiniams bei tarptautiniams konfliktams, nes jų visų trijų aptariami svarbiausi daykai beveik nesiskiria. Taigi tarpasmeniniai konfliktai kyla pusėms nesistengiant įsiklausyti vienai į kitą, nesugebant lanksčiau pažvelgti į situaciją, vadovaujantis tik išankstinėmis nuostatomis ir nekeičiant jų. Konfliktiški žmonės yra užsispyrę, nepakenčiantys prieštaravimų, arba tie kurie betuokia kaina nori pripažinimo, aukštos vietos visuomenėje, per daug idealizuojantys save besijaučiantys esą pranašesni už daugelį. Konfliktą yra labai sunku greitai numalšinti todėl kad tiek viena tiek kita pusė jaučiasi įžeista ir nori atsipirkti įrodydama savo tiesas, konflikto metu asmenys net nekreipia dėmesio į vienas kito argumentus, o laikosi įsikibę ir nuolat kartoja savus. Aptarsime ir keletą tarpasmeninių konfliktų sprendimo būdų.

Taigi, ir vidiniai ir išoriniai konfliktai yra suskirstyti į tipus. Vidinių konfliktų tipai:

–Motyvaciniai konfliktai :

● kai žmogus negali, bet turi pasirinkti vieną iš vienodai patrauklių sprendimo būdų- beviltiškai kankindamas save jis nesirenka nei vienos nei kitos kol galiausiai nukenčia .

●kai žmogus turi pasirinkti vieną iš kelių vienodai nepatrauklių problemos sprendimo būdų ( savaime suprantama jog nenori rinktis nei vieno nei kito, tačiau privalo tai padaryti ir tuomet įklimpsta į vidinį konfliktą).

● kai jo problemos sprendimo būdai turi tiek teigiamų tiek neigiamų pusių (pvz. išvažiuoti į užsienį ir uždirbti daug pinigų bet palikti šeimą arba likti su šeima bet toliau jausti materialinį stygių.)

–Moralės konfliktai- konfliktai tarp noro ir pareigos( pvz. žmogus nori investuoti visus pinigus į naują rizikingą verslą, bet privalo betuokiu atveju užtikrinti savo vaikams socialinę gerovę.).

–Kognityviniai konfliktai- kognicijų prieštaringumas( pvz.:” žinau kad daug motociklininkų užsimuša todėl kad važinėja be šalmo“ ir „aš važinėju be šalmo“ žmogus turėtų pasirinkti saugesnį važinėjimą su šalmu tačiau jis mieliau perfrazuoja pirmąjį teiginį :“ man taip nenutiks, nes aš nebūsiu tas iš daugelio“ arba „ su šalmu važinėti nepatogu ir netgi šalmas kartais tampa mirties priežastimi“

–Nerealizuotų norų arba menkavertiškumo konfliktai-esantys tarp norų ir realios tikrovės (pvz.:

Noriu būti garsus dainininkas nors visiškai neturiu klausos)

–Vaidmenų konfliktai- kyla nesugebant suderinti atliekamų socialinių vaidmenų tarpusavyje ( pvz.: Dibanti mama, turinti kūdikį)

–Adaptaciniai konfliktai- kyla kai aplinkos reikalavimai neatitinka žmogaus galimybių( pvz. dėstytojo darbas reikalauja daug kantrybės, tačiau ne kiekvienas yra kantrus).

–Neadekvačios savivertės konfliktai- savo norų ir galimybių skirtingas vertinimas sukelia emocines problemas( pvz.: nuolatinis noras pasiekti kažką įpatingo ir nuolatinės nesėkmės toje srityje).

1.1.lantelė. Pagrindiniai vidinių konfliktų tipai( A.J.Acnupov ir A.I. Šipilov, 1999)*

Asmenybės sruktūros Vidinių asmenybės konfliktų rūšys

„noriu“

(„Aš
noriu“)

„reikia“

(„Aš privalau“)

„galiu“

(„aš esu“)

●—–● Motyvacinis konfliktas

(tarp „noriu“ ir „noriu“)

●——–● Moralės konfliktas“

(tarp „noriu“ ir „reikia“)

●————————–● Nerealizuoto noro konfliktas

(tarp „noriu“ ir „galiu“)

●—-● Vaidmenų konfliktas

(tarp „reikia“ ir „reikia“)

●———–● Adaptacinis konfliktas

(tarp „reikia“ ir „galiu“)

●——● Neadekvačios savivertės konfliktas

(tarp „galiu“ ir ‚galiu“)

Tarpasmeninių konfliktų tipai : **

●Pagal poreikius:

1. Išteklių- materialinių poreikių konfliktai( dėl pinigų, materialinių gyvenimo sąlygų ir pan.)

2. Statuso ir vaidmenų- kai nepasidalijama valdžia, įtaka.(pvz: šeimoje vyras ir žmona neužleidžia vienas kitam vadovaujančios pozicijos ir iš to kyla nuolatiniai konfliktai)

●Pagal gyvenimo sferą:

1. Šeimos

2. Darbo

3. Buitiniai.

4.Politiniai ir t.t.

●Pagal pozityvų ir negatyvų konflikto elementų santykį:

1.Konstruktyvūs

2.Destruktyvūs.

●Pagal trukmę:

1.Trumpalaikiai.

2.Ilgalaikiai.

3.Užsitęsę, patekę į akligatvį.

●Pagal pavaldumą:

1.Horizontalūs- vienodo statuso žmonės.

2,Vertikalūs- tarp viršininko ir pavaldinio.

3.Diagonalūs- tarp viršininko ir ne jam pavaldaus žemesnio rango asmens.

●Pagal emocinę įtampą:

1.Aukštos įtampos.

2,Vidutinės įtampos.

3.Žemos įtampos.

●Pagal intensyvumą:

1.Aukšto intensyvumo.

2,Žemo intensyvumo.

3.Vidutinio intensyvumo.

●Pagal nukreiptumą:

1.Tiesioginiai- nukreipti į mus.

2.Šalutiniai- tiesiogiai neliečia tačiau vis tiek žeidžia.

● Pagal konflikto sukėlėją:

1,Aktyvūs- pats išprovokuoju konfliktą.

2.Pasyvūs- išgyvenu kito sukeltą konfliktą.

●Pagal konflikto kontrolę:

1.Kontroliuojami.

2.Nekontroliuojami.

Tokiu pačiu būdu galima skirstyti tarp grupinius bei tarpasmeninius konfliktus.

Nespriandžiamas konfliktas gali turėti labai sunkių padarinių, ir nesvarbu ar jis vidinis ar išorinis. Vidinių konfliktų padariniai gali būti tiek konstruktyvūs : atveriantys perspektyvas, sugražinantys į dvasinę pusiausvyrą, panaikina įtampą. tiek destruktyvūs ( griaunantys asmenybės struktūras). Vidiniai konfliktai blogina veiklos efektyvumą, žmogus ima nepasitikėti savimi, tampa agresyvesnis, dirglesnis. Vidinis asmenybės konfliktas gali peraugti į neurotinį konfliktą, tai nutinka kai vidinis konfliktas yra labai svarbus tačiau kartu neišsprendžiamas.

Neurotinių konfliktų tipai:

● Istorinis tipas: aukšti norai nesutampa su realiomis sąlygomis, kitais reikalavimais.

●Obsesinis- psichasteninis: nesutarimai tarp asmenybės poreikių, kova tarp norų ir pareigų ar pan.

● Neurasteninis tipas: prieštaravimas tarp turimų galimybių ir sau keliamų pernelyg didelių reikalavimų..

Vidinių konfliktų sprendimo būdas priklauso nuo mūsų temperamento (pvz.: cholerikai problemą sprendžia greitai nieko nelaukdami, na o melancholikai ilgai svarsto kol imasi šiokių tokių veikmų), taip pat svarbi žmogaus lytis ( pvz.: vyrai nėra linkę grižti prie ankstesnių jau išgyventų konfliktų, tuo tarpu moterys kaskart iš naujo kenčia viską apmastydamos ir ieškodamos vis naujų išeičių.

Vidiniai konfliktai sprendžiami pasitelkiant psichologinius gynybos mechanizmus, tai padeda palaikyti save, išsaugoti savigarbą, gina nuo kaltės jausmo, nerimo. Taigi psichologinės gynybos mechanizmai:

Neigimas- labai paprastas gynybos mechanizmas, žmogus neigia susidariusią problemą tarsi ji neegzistuotų. Tai padeda suvaldyti neigiamas emocijas patekus į nepalankią situaciją.Šiuo atveju neieškoma problemos sprendimo, ji tiesiog ignoruojama.

Projekcija- pasąmonintas savo neigiamų savybių priskyrimas kitiems. Žmogus tampa įpatingai jautrus ir pastabus toms neigiamoms kitų savybėms kurias turi jis pats.

Regresija- pasireiškia nebrandaus elgesio stereotipais pvz.: nagų kramtymu. Žmogus nesąmoningai siekia atkreipti į save kitų dėmesį, kad jie galėtų išspręsti jam kilusias problemas.

Pakeitimas- kai neigiamos emocijos nukreipiamos ne į jas sukėlusį o netgi su tuo nesusijusį objektą ar į save, tai įvyksta tuomet kai yra bijoma kad objektas sukeliantis emocijas atsakys agresija ar atstūmimu.

Išstūmimas- neigiamų reiškinių išmetimas iš sąmonės. Tai padeda žmogui palaikyti savivertę, sumažinti kaltės jausmą. Tačiau reiškinys niekur nedingsta, o lieka pasąmonėje.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1356 žodžiai iš 2697 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.