Konkurencija ir jos įtaka uab marijampolės duona gaminių paklausai
5 (100%) 1 vote

Konkurencija ir jos įtaka uab marijampolės duona gaminių paklausai

SANTRAUKA

Šį darbą atliko: – Verslo vadybos studentas.

Darbo tema: UAB „Marijampolės duona“ rinkos marketingo tyrimas. Darbo vadovė – Marija Beržanskienė. Darbas pristatytas Marijampolės Kolegijai Verslo ir technologijų fakultetui, verslo ir vadybos katedrai.

UAB „Marijampolės duona“ rinkos marketingo tyrimas – kursinis darbas, kurio tikslas buvo išsiaiškinti UAB „Marijampolės duona“ ypatumus: esamus ir potencialius konkurentus, asortimentą bei klientų požiūrį į duonos ir pyrago gaminių asortimentą, kokybės ir kainos atitikimą.

Tyrimas atliktas Marijampolėje, bei jos apskrityje. Apklausta 100 respondentų naudojant uždaro tipo anketas. Aptariami rezultatai gauti iš anketų.

Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, jog grėsmingiausi konkurentai yra IĮ „Giraičio“, UAB „Gardėsis“, UAB „Kratonas“. Klientai duonos ir pyrago gaminių asortimentą įvertino kaip pakankamą, tačiau buvo pasiūlymų, kad galėtų būt ir platesnis. Dauguma respondentų mano, kad UAB „Marijampolės duona“ yra suderinta kokybė su kaina.TURINYS

ĮVADAS 5

1.KONKURENCINĖS RINKOS PAKLAUSA 6

1.1. SAMPRATA, RŪŠYS IR VERTINIMO BEI PROGNOZAVIMO SAMPRATŲ EKONOMINIAI ASPEKTAI 6

1.2.PROGNOZAVIMO APLINKA IR KONKURENCINĖS RINKOS PAKLAUSOS VERTINIMO VEIKSNIAI 13

1.3.KONKURENCINĖS RINKOS PAKLAUSOS PROGNOZAVIMO STRUKTŪROS IR JŲ ELEMENTAI 15

1.4. KONKURENCINĖS RINKOS PAKLAUSOS PROGNOZAVIMO METODAI IR JŲ KLASIFIKAVIMO KRITERIJAI 19

1. 5. PAGRINDINIAI KONKURENCINĖS RINKOS PAKLAUSOS VERTINIMO IR PROGNOZAVIMO PRINCIPAI 21

1.6. MAKROAPLINKOS VEIKSNIŲ VERTINIMAS KONKURENCINĖS RINKOS PAKLAUSOS PROGNOZAVIMO POŽIŪRIU 22

1.6.1. Ekonominė aplinka. 23

1.6.2. Politinė ir teisinė aplinka. 29

1.6.3. Socialinė ir kultūrinė aplinka. 31

1.6.4. Technologinė ir mokslinė aplinka. 32

1.6.5. Gamtinė aplinka. 33

1.7. VARTOTOJŲ ĮTAKOS KONKURENCINĖS RINKOS PAKLAUSAI VEIKSNIAI 34

1.8. KONKURENTŲ ĮTAKOS KONKURENCINĖS RINKOS PAKLAUSAI VEIKSNIAI 37

1.9. TIEKĖJŲ ĮTAKOS KONKURENCINĖS RINKOS PAKLAUSAI VEIKSNIAI 44

1.10. KONKURENCINĖS RINKOS PAKLAUSOS VERTINIMO IR PROGNOZAVIMO MODELIO ETAPAI 46

2. TYRIMAI IR JŲ REZULTATAI 50

3. FAKTORIAI, ĮTAKOJANTYS UAB ,,MARIJAMPOLES DUONA“ GAMINIŲ PASIRINKIMĄ. 51

3.1 VARTOTOJŲ DUONOS IR PYRAGO GAMINIŲ PIRKIMO DAŽNUMAS 51

3.1.1. Vartotojų pirkimo dažnumas 51

3.1.2. Įmonės gaminančios duonos ir pyrago gaminius 52

3.1.3. Pasirinkimas pagal įmonę ir tos įmonės labiausiai perkamą rūšį. 53

3.2. PREKIŲ ASORTIMENTAS IR KOKYBĖ 54

3.2.1. Respondentų nuomonė apie įmonių gaminių asortimentą 54

3.2.2 Kainos ir kokybės suderinamumas 56

3.2.3. Kokybės įvertinimas 57

3.3. RĖMIMAS 58

3.3.1. Reklamos įtaka pasirenkant duonos ir pyrago gaminius 58

3.3.2. Vartotojų dalyvavimas rengiamose akcijose. 59

3.4. INFORMACIJA APIE RESPONDENTUS 60

3.4.1. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį 60

3.4.2. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių 60

3.4.3. Respondentų išsilavinimas 61

3.4.4. Respondentų pasiskirstymas pagal dabartinę pagrindinę veiklą 61

IŠVADOS 62

LITERATŪROS SĄRAŠAS; 63

PRIEDAI 64

Lentelių sąrašas

1.3. LENTELĖ. PROGNOZAVIMO STRUKTŪRA PAGAL J.K. SHIM, J.G. SIEGEL, C.J. LIEW (1994) 15

1.8. LENTELĖ. PAGRINDINIAI ĮĖJIMO Į RINKĄ IR IŠĖJIMO IŠ RINKOS BARJERAI 42

3.1.1. lentelė Vartotojų pirkimo dažnumas 51

3.1.2. lentelė Įmonės gaminančios duonos ir pyrago gaminius 52

3.1.3. lentelė Pasirinkimas pagal įmonę ir tos įmonės labiausiai perkamą rūšį. 53

3.2.1. lentelė Respondentų nuomonė apie platų įmonių gaminių asortimentą 54

3.2.1. lentelė Respondentų nuomonė apie siaurą įmonių gaminių asortimentą 55

3.2.2 lentelė Kainos ir kokybės suderinamumas 56

3.2.3. lentelė Kokybės įvertinimas 57

3.3.1. lentelė Reklamos įtaka pasirenkant duonos ir pyrago gaminius 58

3.3.2. lentelė Vartotojų dalyvavimas rengiamose akcijose 59

3.4.1. lentelė Respondentų pasiskirstymas pagal lytį 60

3.4.2. lentelė Respondentų pasiskirstymas pagal amžių 60

3.4.3. lentelė Respondentų išsilavinimas 61

3.4.4. lentelė Respondentų pasiskirstymas pagal dabartinę pagrindinę veiklą 61

Paveikslėlių sąrašas

1.1. PAVEIKSLĖLIS. RYŠYS TARP RINKOS PAKLAUSOS, RINKOS PROGNOZES IR RINKOS POTENCIALO PAGAL W.E. COX (1998) 6

1.3. PAVEIKSLĖLIS. PROGNOZAVIMO STRUKTŪRA SU ĮĖJIMO IR IŠĖJIMO KINTAMAISIAIS PAGAL G.H. CHUREHILL, N.M. FORD, O.C. WALKER (1993) 18

3.1.2. paveikslėlis Įmonės gaminančios duonos ir pyrago gaminius 52

3.1.3. paveikslėlis Pasirinkimas pagal įmonę ir tos įmonės labiausiai perkamą rūšį. 53

3.2.1. paveikslėlis Respondentų nuomonė apie platų įmonių gaminių asortimentą 54

3.2.1. paveikslėlis Respondentų nuomonė apie siaurą įmonių gaminių asortimentą 55

3.2.2 paveikslėlio Kainos ir kokybės suderinamumas 56

3.2.3.paveikslėlio Kokybės įvertinimas 57

3.3.1. paveikslėlis Reklamos įtaka pasirenkant duonos ir pyrago gaminius 58

3.3.2. paveikslėlis Vartotojų dalyvavimas rengiamose akcijose 59

3.4.1.paveikslėlis Respondentų pasiskirstymas pagal lytį 60

3.4.2. paveikslėlis Respondentų pasiskirstymas pagal amžių 60

3.4.3. paveikslėlis Respondentų išsilavinimas 61

3.4.4.paveikslėlis Respondentų pasiskirstymas pagal dabartinę pagrindinę veiklą 61

ĮVADAS

Sparčiai keičiantis rinkos sąlygoms, intensyvėjant konkurencijai ir sprendžiant
aktualias įmonių verslo orientacijos problemas, ypač išaugo prognostinės informacijos, susijusios su bendra rinkos paklausa, poreikis. Menka rinkos paklausos prognozavimo patirtis dinamiškoje konkurencinėje rinkoje lemia netikslius rinkos paklausos tyrimo rezultatus ir nepakankamai pagrįstus įmonių veiklos sprendimus. Efektyvus konkurencinės rinkos paklausos prognozavimas, kompleksiškai vertinant išorinės aplinkos veiksnių įtaką, vartotojų poreikius ir rinkos plėtros tendencijas., gali sumažinti sprendimų neapibrėžtumą. Be to, rinkos paklausos ir jos sąlygų nustatymas susijęs su priimamais svarbiais strateginiais sprendiniais bendram įmonės tikslui ir palankiai vartotojų reakcijai konkurencinėje rinkoje pasiekti. Intensyvios konkurencijos sąlygomis rinkos paklausos vertinimo ir prognozavimo aspektai tampa ypač aktualūs Lietuvos pramonės įmonėms, siekiančioms prognozuoti rinkos vystymosi perspektyvas ir tendencijas bei išlikti dinamiškoje rinkoje.

Konkurencinės rinkos paklausos vertinimui ir prognozavimui įtakos turi ne tik tinkamai parinktas prognozavimo metodas, bet ir tai, kaip rinkos paklausa sąlygojama veiksnių, atspindinčių ekonomines rinkos struktūros ir makroaplinkos charakteristikas. Teoriniuose ekonominiuose modeliuose ir taikomuosiuose darbuose pateikiamos metodikos daugiau orientuotos į praktinio pobūdžio rinkos paklausos tyrimus arba pagrįstos prognozavimo sistemos plėtojimu įmonės lygmenyje. Sudarant rinkos paklausos prognozes, remiantis vien tik matematiniais-statistiniais prognozavimo metodais, dažnai neįvertinama makroaplinkos ir pramonės rinkos aplinkos veiksnių įtaka konkurencinės rinkos paklausai. Moksliniuose darbuose pasitaikančius rinkos paklausos vertinimo principus dažnai nagrinėja vadybos mokslo kryptis, remiantis rinkos tyrimuose naudojamais modeliais ir išskiriant tradicinius veiksnius, turinčius įtakos konkrečios rinkos paklausai.

Tai rodo, kad ekonominėje literatūroje nesusiformavusi vientisa konkurencinės rinkos paklausos vertinimo ir prognozavimo koncepcija, padedanti pakankamai išsamiai įvertinti išorinę aplinką, kurioje veikia rinka, ir sudaryti rinkos paklausos prognozes. Pasigendama adaptyvaus modelio, apimančio konkurencinės rinkos paklausai darančių įtaką išorinių veiksnių vertinimą ir kiekybine duomenų sekų analize pagrįstą prognozavimą.

Mes pasirinkom tyrimo objektą UAB „Marijampolės duona“ gaminius. Ir mūsų tikslas buvo išanalizuoti UAB „Marijampolės duona“ gaminių paklausą rinkoje.

1.KONKURENCINĖS RINKOS PAKLAUSA

1.1. Samprata, rūšys ir vertinimo bei prognozavimo sampratų ekonominiai aspektai

Monografinio tyrimo tikslas – sukurti konkurencinės rinkos paklausos vertinimo ir prognozavimo modelį, integruojantį rinkos paklausos vertinimą, akcentuojant makroaplinkos ir pramonės rinkos aplinkos įtaką konkurencinės rinkos paklausai, bei prognozavimą, pagrįstą kiekybine duomenų sekų analize, ir dėl to leidžiantį padidinti rinkos paklausos prognozių konkurencinėse rinkose patikimumą.

Tikimės, kad ši monografija bus naudinga, visiems, norintiems pagilinti teorines ir praktines žinias apie rinkos paklausos vertinimą ir prognozavimą konkurencinės rinkos sąlygomis.

1.1. paveikslėlis. Ryšys tarp rinkos paklausos, rinkos prognozes ir rinkos potencialo pagal W.E. Cox (1998)

Mokslinėje literatūroje konkurencinės rinkos paklausos samprata dažnai siejama su konkuruojančių įmonių paklausa rinkoje arba su rinkos paklausa, neakcentuojant rinkos struktūros tipo. Toks sampratos traktavimas ne visai tiksliai atitinka šio ekonominio termino turinį, be to, didėjanti konkurencija, vartotojų pasirinkimo laisvė, gausėjantis prekių vienarūšiškumas skatina patikslinti ir apibrėžti konkurencinės rinkos paklausos sampratą.

Bendrąja ekonomine prasme, paklausa suprantama kaip prekės kiekio, kurį pirkėjas nori ir gali pirkti, ryšys su kaina, už kurią ši prekė perkama (Jackson, 1999), arba kaip vartotojų perkamoji galia ir poreikis įsigyti tam tikrą prekės kiekį (Mansfield, 2000). Šie apibrėžimai dažni šiuolaikinėje mikroekonomikos teorijoje, tačiau nėra lygiaverčiai nusakant paklausos turinį: J. Jackson (1999) akcentuoja prekės kiekio ir kainos ryšį, tuo tarpu E. Mansfield (2000) – vartotojų perkamąją galią ir poreikių tenkinimą. Skirtingi paklausos termino apibrėžimai skatina kiek išsamiau panagrinėti paklausos sampratą ir jos formavimosi aspektus.

J. Creedy (1992) teigimu, sąvoka „paklausa“ pirmą kartą paminėta V. Davenant darbuose 1699 metais, kur buvo bandoma analizuoti paklausą kaip prekės kiekio ir kainos ryšį, plačiau nedetalizuojant paklausos turinio.

Analogiškai paklausos sampratą formulavo ir daug garsių ekonomistų, tokių kaip J.S. Mill (1848), A. Marshall (1890), J.M. Keynes (1919). Vėlesniame ekonomikos mokslo raidos etape A.A. Cournot (1927), sulyginusiam paklausos ir pardavimų sąvokas, prieštaravo A.C. Pigou ir D.A. Robertson (1931), H.B. Chenery (1947), savo moksliniuose darbuose pateikę kur kas platesnį paklausos supratimą. Jie paklausą nagrinėjo kaip vartotojų norą arba ketinimą įsigyti tam tikrą prekę ar paslaugą, o ne kaip faktišką pardavimų skaičių.

Ekonominėje literatūroje esama ir gana abstrakčių paklausos vertinimų: S.M. Stigler (1973) paklausą apibrėžia kaip prekių
vartotojams, tuo tarpu J.M. Backer (1985) — kaip perkamąja galia išreikštus poreikius. Paklausai savo prasme artimos, bet ne identiškos tokios sąvokos kaip poreikiai ir vartojimas. Poreikiai – tai tam tikra materialinių ir dvasinių gėrybių visuma, reikalinga visuomenės nariams ir priklausanti nuo socialinių ir ekonominių sąlygų (Urbanskienė, Vaitkienė, Clottey, 1998). Tik pasireiškęs poreikis sukelia paklausą, o tai užtikrina vartojimo prielaidą.

Taigi galima daryti išvadą, kad vartojimas gali būti suprantamas kaip individualus poreikis, arba poreikių patenkinimo visuma. Paklausos analizės požiūriu, tam, kad vartotojas įsigytų prekes, vartojimo poreikis turi būti padengtas pinigais, kitaip tariant, turi susiformuoti moki paklausa.

Plačiąja prasme rinka suprantama kaip erdvė, kurioje formuojami mainai ir prekybiniai ryšiai, pasireiškiantys pardavimo – pirkimo sandėriuose tarp pirkėjų ir pardavėjų (Urbanskienė, Vaitkienė, Clottey, 1998).

Tačiau toks apibendrintas rinkos traktavimo taikymas rinkos paklausos sampratos analizėje ne visada pozityvus, nes rinka yra konkrečios pasireiškimo formos bei parametrų ir paprastai susieta su vieta, prekėmis, kainomis, vartotojais bei gamintojais.

Ekonominėje literatūroje rinkos paklausos samprata traktuojama dvejopai. T.C. Kinnear ir J.R. Taylor (1996) nuomone, tai yra prekės kiekis, kurį gali ir nori nupirkti tam tikra pirkėjų grupė tam tikrame regione per tam tikrą laikotarpį; tuo tarpu I.P. Pung (1998), H.C. Peterson ir W.C. Lewis (1999) teigimu, rinkos paklausa suprantama kaip pirkėjų individualiųjų paklausų suma, kur pirkėjas laikomas vadinamuoju ekonomikos žmogumi, t.y. visada elgiasi racionaliai ir atlieka ekonominiu požiūriu tikslingus veiksmus.

Individualioji paklausa reta empiriniuose tyrimuose ir yra tik teorinės paklausos analizės instrumentas, nes Čia ypač pabrėžiamas prekės kainos ir kiekio ryšys, tuo tarpu kiti paklausos veiksniai (kokybinės prekių savybės, reklama, vartotojų pajamos ir kt.) nevaidina jokio vaidmens.

Kai kurių autorių nuomone (Palubinskas, 1997; VValdman, Jensen, 1998), rinkos paklausos samprata konkurencinėje rinkoje remiasi tobulosios konkurencijos modelio charakteristikomis:

• Vyrauja parduodamų prekių homogeniškumas;

• Rinkoje yra daug pardavėjų ir pirkėjų;

• Nė vienas iš pardavėjų ar pirkėjų negali daryti įtakos prekių kainai;

• Nėra įėjimo ir išėjimo iš rinkos barjerų;

Pirkėjai ir pardavėjai gauna maksimalią informaciją apie prekes rinkoje.

Šiuolaikinėje mikroekonomikos teorijoje konkurencija suprantama kaip tam tikra rinkos savybė. Priklausomai nuo konkurencijos tobulumo laipsnio rinkoje išskiriami įvairūs rinkos tipai (tobula konkurencija, monopolinė konkurencija, oligopolija, monopolija), kurių kiekvienam būdingas apibrėžtas ekonomikos subjektų elgesys. Konkurencija čia suprantama ne kaip varžymasis, o kaip bendrų rinkos sąlygų priklausomybės laipsnis, atsižvelgiant į rinkos dalyvių elgseną (Šliburytė, 2000).

Rinkos ekonomikos sąlygomis retai galima susidurti su tobulos konkurencijos rinka, kurioje gaminamos homogeninės prekės, parduodamos rinkoje vienodomis kainomis. Daugelyje rinkų konkuruojančių įmonių produktai yra nestandartizuotos prekės, turinčios išskirtines ypatybes, formuojamas reklamos, papildomų paslaugų, pakuotės, įmonės ženklo ir kt. Kita tobulos konkurencijos modelio ypatybė (išskirta tokių neoklasikinės paklausos teorijos šalininkų kaip K. Lancaster (1966), C.W. Baird (1975)), kai pirkėjai ir pardavėjai gauna maksimalią informaciją apie prekes rinkoje, yra sunkiai realizuojama dėl milžiniškos prekių pasiūlos Šiuolaikinėje rinkoje.

Pažymėtina, kad konkurencinės rinkos sąvoka mokslinėje literatūroje dažnai siejama su tobulos konkurencijos modeliu, kai kiekvienas ūkio dalyvis paklūsta kainai arba rinkos kaina nuo jokio atskiro jos dalyvio veiksmų nepriklauso-ją nulemia visų dalyvių veiksmai (Varian, 1994).

Mokslinėje literatūroje pasitaiko nuomonių, jog konkurencinė rinka ne visada realizuoja visas tobulos konkurencijos modelio savybes. J. Sloman, M. Sutcliffe (1998) teigia, jog net konkurencinėje rinkoje veikiančios kelios įmonės gali elgtis kaip tobuli konkurentai. Tuo tarpu D.N. Hyman (1996) konkurencinę rinką supranta kaip rinką, į kurią galima laisvai patekti ir laisvai išjos pasitraukti.

Konkurencinės rinkos samprata svarbi ekonominėje politikoje, akcentuojant greičiau potencialią negu realią konkurenciją. H.R. Varian (1994) nuomone, konkurencinėje rinkoje daugiau dėmesio turi būti kreipiama į augantį rinkų konkurencingumą nei į koncentracijos augimo ribojimą. Ekonominė politika turėtų būti nukreipta į įėjimą į rinką ir išėjimą išjos įmonėms, veikiančioms rinkoje, didinant naujos konkurencijos grėsmę bei mažinant jų rinkos galią.

Remiantis atlikta mokslinių darbų analize ir darant prielaidą, kad kiekvienas vartotojas ar gamintojas rinkos kainai gali turėti tik nereikšmingą poveikį, šiame darbe konkurencinę rinką siūloma nagrinėti, akcentuojant aukštą konkurencinę sąveiką ir žemą ekonomikos subjektų tarpusavio priklausomybę.

Paklausos sampratų analizė, pagrindinių konkurencinės rinkos veikimo bruožų tyrimas parodė, kad ekonomikos mokslo raidoje rinkos paklausos samprata įgavo kiek platesnį turinį, išlaikydama savo
fundamentalią ekonomine nuostata, sąlygojančią funkcinį prekės kiekio ir kainos ryšį. Atsižvelgiant į analizės metu išryškėjusius rinkos paklausos formavimo aspektus, piniginių pajamų būtinybę, konkurencinės rinkos egzistavimo prielaidų apibrėžtumą ir vartotojų poreikių tenkinimo sąlygas, konkurencinės rinkos paklausos apibrėžimą siūloma formuluoti taip:

Konkurencinės rinkos paklausa — tai ta poreikių dalis, kurią vartotojų grupė gali ir nori patenkinti, realizuodama savo pinigines pajamas bei įsigydama reikalingas prekes ar paslaugas konkurencinėje rinkoje per tam tikrą laikotarpi

Siekdami detalesnės konkurencinės rinkos paklausos analizės ir konkretizavimo, apibrėšime konkurencinės rinkos paklausos objektą ir subjektą bei nustatysime jos klasifikavimo kriterijus.

Daugumos autorių (Clark, Thies, Wilson, 1990; Mochandreas, 1994 ir kt.) teigimu, konkurencinės rinkos paklausos objektas – tai mainų objektas arba prekės ir paslaugos, kurias siekiama įsigyti konkurencinėje rinkoje. Paprastai rinkoje mainai įgauna prekinę – piniginę formą. Pabrėžtina, kad šiuolaikiniame ekonominiame pasaulyje paklausa galima ir natūriniams mainams, t.y. mainant prekes ar vykstant tarpusavio paslaugų mainams. Čia mainų priemone ir vertės matu tampa pageidaujamos prekės ar paslaugos, o svarbiausios pinigų funkcijos – mainų priemonės funkcijos – vaidmuo gerokai sumažėja arba išnyksta.

Konkurencinės rinkos paklausos subjektas – vartotojų grupės, galinčios ir norinčios įsigyti tam tikrų prekių ir paslaugų konkurencinėje rinkoje. Konkurencinės rinkos paklausos subjektais paprastai laikomi privatūs asmenys, įmonės, valstybė, užsienio valstybių ūkio atstovai ir t.t.

Priklausomai nuo ekonominės analizės tikslų bei klasifikavimo kriterijų parinkimo mokslinėje literatūroje vardijama nuo keleto iki keliasdešimt konkurencinės rinkos paklausos rūšių. Tradiciškai konkurencinės rinkos paklausa klasifikuojama pagal du kriterijus: pagal jos subjektą ir objektą (Earl, 1986; Neall, Haslam, 1994; Perman, Sconller, 1999). Toks skirstymas logiškas, nes apima pagrindines paklausos rūšis, tačiau per stambus atliekant išsamią konkurencinės rinkos paklausos analizę.

Siekiant tiksliau apibrėžti konkurencinės rinkos paklausos turinį, D.E. Waldman, E.J. Jensen (1998) siūlo remtis paklausos objekto detalizavimu, kuris gali būti kelių lygių: nuo paklausos sustambintai pramonės šakai – iki kelių įmonių produktų grupės.

Toks konkurencinės rinkos paklausos klasifikavimas visiškai neįvertina laikotarpio bei regioniškumo kriterijų, kurie yra svarbūs analizuojant paklausą bet kuriame lygmenyje, todėl klasifikavimą tikslinga papildyti.

Remiantis įvairių autorių (Urbanskienė, Vaitkienė, Clottey, 1998; Kotler, Armstrong ir kt., 1996; Kinnear, Taylor 1996; Kuvykaitė, 1997; Reekie, Crook, 1998) darbais, konkurencinės rinkos paklausą siūloma klasifikuoti pagal šiuos kriterijus:

1 Objektą (bendroji, prekių grupių);

2 Subjektą (atskirų vartotojų grupių, įmonių);

3 Geografinę sritį (šalies, tam tikros teritorijos (krašto, rajono), miesto (kaimo);

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2512 žodžiai iš 8349 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.