Konkurencija prekybos srityje
5 (100%) 1 vote

Konkurencija prekybos srityje

Turinys

1. Įvadas 3

2. Prekyba ir prekybos įmonės samprata 4

3. Prekybos sritys, rūšys ir institucijos 6

4. Konkurencijos samprata, tipai bei vaidmuo rinkoje 9

5. Konkurentų tyrimas 11

5.1. Globalūs (bendrieji) konkurenciniai santykiai 11

5.2. Lokalūs konkurenciniai santykiai 14

6. Svarbiausi marketingo veiksmai, lemiantys prekybos įmonės sėkmę konkurencinėje rinkoje 17

6.1. Vartotojų poreikių išsiaiškinimas ir jų tenkinimas 17

6.2. Rinkos segmentavimas.Tikslinės rinkos parinkimas 18

6.3. Rėmimas 19

6.3.1.Reklama 20

6.4. Prekių asortimentas 22

6.5. Paskirstymas ir tiekėjai 23

6.6. Įmonės personalas ir aptarnavimas 23

6.7. Kiti marketingo veiksmai ir elementai 24

7. Išvados 25

8. Literatūra 26

1. Įvadas

Kiekvienas iš mūsų kasdien susiduriame su prekyba. Mes einame į prekybos centrus, kad turėtume ką valgyti, perkame drabužius, kad būtume apsirengę, perkame kitos paskirties daiktus, kad būtų patogiau gyventi – trumpiau tariant, mes tenkiname savo poreikius. Tačiau ar daugelis iš mūsų susimąsto, kokį kelią turi nueiti mūsų perkamos prekės, kad mus pasiektų? Ar mes suprantame, kad mūsų poreikių tenkinimas ypatingai svarbus tiek gamintojams, tiek prekybos įmonėms. Gamintojai šiaip sau negamina, o prekybininkai neprekiauja tomis prekėmis, kurios, pavyzdžiui, jiems patinka. Viskas turi būti nukreipta į mus, ta yra vartotojus, pirkėjus.

Pasaulis gyvena laisvosios rinkos sąlygomis, todėl kiekviena firma turi galimybių konkuruoti dėl didesnės rinkos dalies, tačiau išlieka tik stipriausios. Kas lemia vienų prekybos įmonių sėkmę, o kitų nesėkmę?

Šiame referate bandysiu bent iš dalies atsakyti į šiuos klausimus. Taip pat apžvelgsiu svarbiausius konkurencijos tipus ir bruožus prekybos srityje, bei pagrindinius įmonės marketingo sistemos elementus, kurie gali lemti sėkmę konkurencinėje rinkoje. Prieš pradedant analizuoti konkurenciją tarp prekybos įmonių, trumpai apžvelgsiu konkrečiai pačią prekybą, prekybos įmones, jų tipus bei veiklos pobūdį. Taip pat apžvelgsiu konkurenciją ir jos tipus bendrine prasme. Po to laipsniškai bandysiu pereiti prie konkurencijos prekybos srityje.

Referate daugiausiai dėmesio skirsiu mažmeninės prekybos įmonėms, kurios yra daug arčiau mūsų, vartotojų.

2. Prekyba ir prekybos įmonės samprata

Paprastai prekyba suprantama kaip ūkinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ir pardavimu. Tačiau mokslinė prekybos samprata daug išsamesnė ir nevienareikšmiška.

Mokslinėje literatūroje skiriama prekybos funkcinė ir institucinė samprata.

Prekyba funkcine prasme – tai ūkinė veikla, pasireiškianti tam tikros ekonominės funkcijos (prekių mainų) vykdymu, nepriklausomai nuo to, kas ją vykdo (prekių gamintojas ar tarpininkas).

Literatūroje dažnai dar skiriamos prekybos plačiąja ir siaurąja funkcine prasme sampratos. Pirmuoju atveju turimi galvoje tiek materialių (daiktinių), tiek nematerialių (paslaugos, intelektinės prekės) bei nominalių prekių (pinigai, akcijos, vertybiniai popieriai) mainai. Taigi šiuo atveju prekybos samprata labai plati, apimanti viską, kas gali būti mainų ar pirkimo-pardavimo objektas. Antruoju atveju, tai yra siaurąja funkcine prasme, prekyba suprantama tik daiktinę išraišką turinčių prekių, tai yra gamybinių ir vartojimo prekių, mainai. Išplėtotame rinkos ūkyje mainai paprastai vyksta tarpininkaujant pinigams ir pasireiškia kaip prekių pirkimas-pardavimas. Prekybos funkcine prasme ir paskirstymo sąvokų turinys yra tapatus.

Prekyba institucine prasme – tai institucijos, kurių ūkinė veikla išimtinai ar daugiausia yra prekyba siaurąja funkcine prasme.

Šios institucijos (prekybos įmonės ar jų susivienijimai) prekių įsigyja turėdamos tikslą parduoti ir iš šios veiklos gauti pelno. Paprastai prekybos įmonės perka prekes ir įgyja į jas nuosavybės teisę, o paskui parduoda jas savo vardu ir rizika. Tačiau prekybos įmonėms priskiriamos ir tokios įmonės, kurios už tam tikrą sutartą atlyginimą įsipareigoja savo vardu parduoti kito asmens nuosavybėje esančias prekes (komisinė prekyba), pardavinėja kito asmens nuosavybėje esančias prekes pastarojo vardu arba tik tarpininkauja šias prekes parduodant ( prekybos agentai(atstovai) ir prekybos makleriai (brokeriai)). Pabrėžtina, kad visos pastarosios įmonės nuo tikrųjų, arba klasikinių prekybos įmonių, skiriasi tuo, kad prekių neperka, taigi ir neįgyja į jas nuosavybės teisės, be to, jų veikla nesusijusi su komercine rizika. Jos tik padeda vykti prekių pirkimo-pardavimo operacijoms. Tokios įmonės veikia tiesioginio paskirstymo tarp gamintojo ir vartotojo kanale ir vadinamos pardavimo pagalbininkais.

Prekybos įmonių veiklos specifika yra ta, kad jos:

1) Įsigytų prekių prieš parduodamos pirkėjams neperdirba ir neapdoroja (išskyrus tokias prekybai būdingas operacijas kaip prekių fasavimas, įpakavimas, sandėliavimas ir pan.);

2) Gamybos įmonėse sukurtas prekes vartotojams parduoda su savo specifinėmis paslaugomis.

Taigi prekybos įmonių veikla pasireiškia tarpininkavimo paslaugomis, teikiamomis tarp ūkio subjektų vykstant mainams. Šių paslaugų
paklausa atsiranda dėl to, kad darbo pasidalijimu pagrįstame ūkyje gamybos sukurti produktai pas vartotoją gali patekti tik įveikę vietos, laiko, kiekio ir kokybės (asortimento) neatitikimą, tai yra atotrūkį, kuris yra tarp gamybos ir vartojimo. Prekę gaminanti įmonė visada yra kažkiek nutolusi nuo vartotojo. Prekės gamybos ir jos pirkimo bei vartojimo laikas paprastai nesutampa. Vienų prekių gamyba yra sezoninė, o paklausa ir vartojimas – nuolatinis, kitų prekių gamyba nuolatinė, tačiau jos perkamos ir vartojamos tik tam tikrą sezoną. Esant šiam neatitikimui būtina kaupti prekių atsargas, jas sandėliuoti. Dauguma prekių, ypač asmeninio vartojimo, gaminamos dideliais kiekiais, o vartotojas jų įsigyja ir vartoja mažais kiekiais. Kartais tenka spręsti ir priešingo pobūdžio uždavinį, kai palyginti nedideliais kiekiais gaminamą produkciją, pavyzdžiui, žemės ūkyje, reikia supirkti ir perdirbamajai pramonei parduoti didelėmis partijomis. Gamybos asortimentą, kuris formuojamas atsižvelgiant į žaliavų ir gamybos technologijos ypatumus, neretai tenka pertvarkyti į prekybos asortimentą, kuris geriau atitinka vartotojo interesus, jo paklausos ypatumus. Pirkdamas prekes vartotojas nori turėti pasirinkimo, įvairių gamintojų pasiūlos palyginimo galimybę. Šią galimybę jiems gali suteikti prekybos įmonės, daugelio, dažnai tarp savęs konkuruojančių, gamintojų vienos paskirties prekes pirkėjui pateikdamos vienoje parduotuvėje.

Prekybos įmonės gamyboje sukurtus, bet vartotojui dėl minėtų priežasčių dar neprieinamus gaminius sujungdamos su savo specifinėmis paslaugomis, tiesiogine ir netiesiogine prasme priartina juos prie vartotojo ir padidina jų, kaip vartojimui skirtų reikmenų „brandą“ bei vertę. Taigi prekybos įmonių veiklos produktas yra iš šalies gautų prekių ir savo „pagamintų“ paslaugų derinys.

Prekybos įmonės tarpininkavimo paslaugas teikia gamybos įmonėms vartotojams. Prekybos įmonės, parduodamos gamybos įmonėse pagamintas prekes, gamintojams leidžia išsiversti be plataus pardavimo veikla užsiimančio paskirstymo tinklo. Paslaugos vartotojams pasireiškia jų paklausą atitinkančių prekių pasiūla, patogių sąlygų sudarymu prekėms įsigyti, pirkėjų konsultavimu, papildomu jų aptarnavimu nusipirkus prekių.

Aš savo darbe daugiau nagrinėsiu prekybą institucine prasme, tai yra prekybą siaurąja funkcine prasme.

3. Prekybos sritys, rūšys ir institucijos

Dėl darbo pasidalijimo prieš daugelį metų atsiradęs prekybos verslas tolydžio diferencijavosi, specializavosi. Atsirado įvairių prekybos sričių, šakų, įmonių, renginių.(žr. 1 pav.).

1 pav. Prekybos sritys, rūšys ir renginiai

Pagal teritorinį požymį skiriama vidaus ir užsienio prekyba, o pagal vietą prekių paskirstymo procese – mažmeninė ir didmeninė.

Vienos tam tikros valstybės ribose yra vidaus prekyba. Šiuo atveju prekių pirkimas ir pardavimas vyksta vienos valstybės teritorijoje.

Vienos valstybės ūkio subjektų prekyba su kitų valstybių ūkio subjektais yra užsienio prekyba. Skiriama įvežamoji (importo), išvežamoji (eksporto) ir tranzitinė prekyba. Pirmuoju atveju įmonės perka prekes užsienyje ir įveža jas į savo šalį. Antruoju atveju prekės parduodamos kitų šalių ūkio subjektams ir išvežamos. Tranzitinės prekybos atveju vienoje užsienio šalyje nupirktos ir įvežtos į savo šalį prekės parduodamos kitos užsienio šalies subjektui ir iš šalies išvežamos.

Prekybos skirstymo į mažmeninę ir didmeninę prekybą pagrindinis požymis yra prekių pirkėjai, o pagalbinis – parduodamų (perkamų) prekių kiekis.

Mažmeninė prekyba. Funkcine prasme mažmeninė prekyba – tai prekių pardavimas galutiniams vartotojams jų asmeniniams ir namų ūkio (šeimos) poreikiams tenkinti. Institucine prasme mažmeninė prekyba – tai įmonės, kurios išimtinai ar daugiausia užsiima prekių pardavimu galutiniams vartotojams.

Didmeninė prekyba. Funkcine prasme didmeninė prekyba – tai prekių pardavimas perpardavėjams (prekybininkams), gamintojams bei kitiems stambiems pirkėjams (pvz., maitinimo įmonėms). Institucine prasme didmeninė prekyba – tai įmonės, kurios išimtinai ar daugiausia užsiima prekių perpardavimu neasmeniniams vartotojams.

Vėliau, kalbėdamas apie prekybos įmonių konkurenciją, daugiausiai dėmesio skirsiu mažmeninės prekybos įmonėms.

Prekybos renginiai. Prekybos verslo plėtrai gana svarbu vadinamieji prekybos (rinkos) renginiai. Šie renginiai svarbūs dėl to, kad suteikia galimybių gauti informacijos apie rinkos būklę, pardavėjams ir pirkėjams užmegzti ir palaikyti dalykinius ryšius, taip pat sudaryti prekių pirkimo-pardavimo sutartis. Tokios galimybės atsiranda dėl pasiūlos ir paklausos susitelkimo tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku. Prie šių renginių priskiriami turgūs, aukcionai, mugės, biržos.

Turgus – tai vieta (prekyvietė), kurioje nustatytu laiku pirkėjai ir pardavėjai susitinka pirkti ar parduoti prekių. Turgūs gali būti įvairių rūšių: kasdieniniai, savaitiniai, metiniai, didmenų, specialūs. Išsivysčiusiose šalyse turgus jau laikomas istoriniu reliktu.

Aukcionas (varžytinės) – tai viešas pardavimas, kai prekę įsigyja pirkėjas, už ją pasiūlęs didžiausią
Pirkėjui turi būti sudarytos sąlygos parduodamą aukcione prekę apžiūrėti, kad galėtų įsitikinti, kokia jos kokybė. Aukcionas dažniausiai būna didmeninėje prekyboje. Kai kurie aukcionai turi pasaulinės reikšmės, pavyzdžiui, vilnos aukcionas Bremene, odos – Štutgarte, gėlių svogūnėlių – Harleme (Olandija), arbatos – Londone ir Amsterdame ir kt.

Mugė – tai tam tikroje vietovėje periodiškai vykstantis prekybos renginys, kuriame parduoti pateikiamas platus vienos ar kelių pramonės šakų prekių asortimentas. Paprastai mugėse prekiaujama didmenomis pagal pavyzdžius. Mugėje pirkėjai ir pardavėjai turi galimybę palyginti prekių kokybę ir kainas, gauti reikiamos informacijos, užmegzti dalykinius ryšius, sudaryti prekybinius sandorius. Atsižvelgiant į dalyvių sudėtį mugės gali būti vietinės, regioninės, nacionalinės, tarptautinės ir pasaulinės, pagal parduodamas prekes – universalios ir specializuotos.

Parodos. Jų tikslas – supažindinti visuomenę ir specialistus su įvairių pramonės šakų bei kitų veiklos sričių laimėjimais. Pastaruoju metu ypač paplito specializuotos parodos, kurios dažnai esti parodos-pardavimo pobūdžio. Jose parodos dalyviai savo naujas prekes ne tik demonstruoja, bet ir reklamuoja bei parduoda.

Gali būti organizuojamos ir mažmeninės prekybos mugės, skirtos šalyje gaminamiems gaminiams reklamuoti, užsienio šalių gamybos ar prekybos firmoms pristatyti arba įvairių švenčių – kultūros, sporto bei kitų masinių renginių metu sudaryti sąlygas nusipirkti kai kurių prekių.

Birža – tai nuolatinė prekyvietė, kurioje susitinka pardavėjas, pirkėjas ir biržos tarpininkas, kad sudarytų prekių pirkimo-pardavimo sandorį. Svarbiausia biržų reikšmė yra ta, kad jos vienoje vietoje ir vienu metu gali sutelkti paklausą ir pasiūlą bei palengvinti kainų formavimąsi. Biržoje prekiaujama didmenomis, pagal sudaromus sandorius atsiskaitoma ir prekės pristatomos iš karto (kasos sandoriai) arba po tam tikro laiko (terminuoti sandoriai). Dalis terminuotų sandorių yra realūs, kai pirkėjui prekių reikia ir pardavėjas turi jas sutartu laiku pristatyti. Tačiau dauguma yra spekuliaciniai, kuriais siekiama pasipelnyti dėl kainų skirtumo. Pirkėjai tikisi, kad sandorio objekto kaina ar kursas, suėjus jo vykdymo terminui, bus aukštesni, o pardavėjas, kad žemesni.

Biržos yra 4 rūšių: prekių, fondų, frachtavimo ir draudimo.

4. Konkurencijos samprata, tipai bei vaidmuo rinkoje

Nors konkurencija, kurią A. Smithas tapatino su „nematoma ranka“ – automatiniu rinkos pusiausvyros mechanizmu, yra centrinė rinkos ekonomikos mokslo sąvoka, daugelyje darbų vengiama pateikti jos apibrėžimą.

Kas yra konkurencija?

Terminas „konkurencija“kilęs iš lotynų kalbos ir reiškia susidūrimą varžymąsi.

Kas yra konkurencija? Kas žinotina apie ją? Visu pirma pabrėžiama, kad integraciniai procesai anaiptol nepanaikina verslininkų tarpusavio konkurencinių veiksmų žiaurumo, konfliktiškumo. Konkurencija buvo ir lieka rinkos ekonomikos subjektų tarpusavio rungtyniavimo forma. Verslininkų konkurencijos neišvengiamumą lemia pirkėjų prioritetas pardavėjų atžvilgiu dabartinėse rinkose. Ir priešingai, esant pardavėjo rinkai, konkuruoja pirkėjai.

Kaip ir bet kuris svarbus terminas, konkurencija įvairiai traktuojama. Todėl, norint orientuotis gausioje literatūroje šiuo klausimu, svarbu įsivaizduoti, kokias skirtingas prasmes ekonomistai išreiškia šiuo žodžiu.

Sąvoka tobula konkurencija yra vartojama apibrėžti tam tikros struktūros rinką: daug gamintojų, daug pirkėjų, negalinčių paveikti rinkos kainos ir kt. charakteristikos.

Dažnai kalbama apie tam tikras šakas kaip konkurencingas, jei jos turi tam tikrus (ne visus tobulos konkurencijos rinkai reikiamus) požymius. Didelis įmonių skaičius, elgsena kai priimama rinkos kaina, ar laisvas įėjimas ir išėjimas iš rinkos dažnai laikomi konkurencijos buvimo šakoje kriterijais.

Tačiau daugelis ne ekonomistų ir net ekonomistų terminą konkurencija vartoja rinkų, kurios yra nekonkurencingos, kontekste. Čia šis terminas vartojamas kalbant apie rinką, kurioje keletas kainą nustatančių įmonių labai konkuruoja dėl pardavimų apimties. Todėl būtina įvardinti ir kitokius galimus konkurencijos tipus.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2090 žodžiai iš 6888 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.