ĮVADAS
Įveikti per kelis dešimtmečius įsitvirtinusios komandinės ekonomikos struktūras, veiklos metodus ir mąstymo stereotipus – nelengvas uždavinys. Dabar valdžios ir ūkio struktūros, vartotojai turi taikytis prie to, kad reikia derintis su kitais, tokius pačius tikslus turinčius fizinius ir juridinius subjektus. Tokia padėtis daugiausiai diskomforto sudaro prekių ir paslaugų gamintojams. Dėl to suprantama ir pasipriešinimo inercija, kurią tenka įveikti, kuriant konkurencinę rinką.
Lietuvoje jau turime konkurencijos tarnybą ir tarybą. Taigi, įstatyminiu bei vykdomosios valdžios pagrindu formalioji konkurencijos problemos pusė dalinai išspręsta. Galima pripažinti, kad minėtas konkurencijos įstatymas bei institucijos daro šiokį tokį poveikį ūkio objektams ir visuomenei, tačiau veikla konkurencijos apsaugos srityje dar neturi aiškaus metodinio nuoseklumo bei strateginių principų.
Norint užsitikrinti savo poziciją rinkoje, paruošiamas marketingo planas, kuris prasideda rinkos analize. Tačiau prieš tai reikia išsiaiškinti svarbiausius veiksmus, užtikrinančius rinkos užkariavimą.
Nagrinėjimui pasirenkame tokią schemą:
öis diplominis darbas susideda Iš dviejų dalių. Pirmoje – teorinėje dalyje – išsiaiškinsime konkurencijos tipus ir rūšis bei konkurencinės kovos strategijŻ. Antroje – praktinėje dalyje – panagrinėsime radijo stoties “Kauno fonas” konkurencinę aplinkŻ ir atliksime veiklos analizę.
KONKURENCIJOS SAMPRATA
Firma, planuodama savo verslo sėkmę, turi įvertinti konkurencinę aplinkŻ. Skiriami trys konkurencijos tipai: rūšinė, funkcinė, komercinė.
Rūšinė – tai konkurencija tarp tos pačios rūšies prekių, tenkinančių tŻ patį poreikį, ir jų gamintojų.
Funkcinė – tai konkurencija tarp skirtingų rūšių prekių, tenkinančių tŻ patį poreikį.
Komercinė – tai konkurencija tarp visų rūšių prekių pardavėjų, siekiančių patraukti kuo daugiau vartotojų.
Siekiant sėkmės, reikia turėti duomenis apie galimŻ pardavimų mastŻ, pardavimų tempus, pateikimo kanalus bei esamus ir potencialius konkurentus.
galimybę konkuruoti pirmiausiai sŻlygoja lėšos, kurios gali būti skirtos šiam tikslui. jei jų pakanka tiriamos rinkos, siekiant išaiškinti, kuriose Iš jų konkurencija silpniausia. tokios rinkos konkurencijos pożiūriu laikomos perspektyviausiomis. Nustačius jose besireiškiančius konkurencijos tipus, nustatomi ir pagrindiniai konkurentai bei jiems būdingi veiksmai. Tai leidżia prognozuoti jų elgesšį ateityje ir tuo pagrindu kurti savo marketingo kompleksŻ.
ōvertinus visas galimybes ir pavojus, firma turi nuspręsti:
– ar użimti su savo preke pozicijŻ šalia esamo konkurento ir pradėti kovoti dėl rinkos dalies
– ar sukurti prekę, kurios nėra rinkoje.
KONKURENCIJA IR KAINA
Ekonomika funkcionuoja, kai veikia pelnas, konkurencija ir kainų sistema.
Pelnas stimuliuoja gamybŻ tų prekių, kurių pageidauja vartotojai.
Kainų sistema padeda nustatyti, kokių prekių reikia visuomenei, kaip jas gaminti ir pateikti. Kai kainos bus labai didelės, vartojimas atitiks turimŻ pasiūlŻ.
Kai rinkoje kurių nors prekių yra daugiau negu vartotojai jų pageidauja ir gali nupirkti, kaina, veikiant gamintojų konkurencijai, nukris. Jei rinkoje prekių per mażai, kaina, konkuruojant tarpusavyje vartotojams, padidės.
Kaina yra vienas pagrindinių įmonės rinkos politikos elementų. Tai komercinė priemonė arba marketingo įrankis.
Konkurencijos išlaikymas yra vienas Iš kainos nustatymo tikslų, tačiau tai nereiškia, kad kaina bus pagrindinė konkuravimo priemonė dażniausiai įmonei neapsimoka mażinti kainos żlugdant konkurentus, nes tai mażina jos pačios pelnŻ, o kartu ir galimybę konkuruoti kitais būdais.
ōvedant į rinkŻ naujŻ prekę, jos kaina dażnai suderinama su kitų įmonių atitinkamomis kokybės prekių kainomis.
Kartais keliamas tikslas – stabilizuoti brandos stadijŻ pasiekusių prekių kainas.
NEKAINų KONKURENCIJA
Nekaininės konkurencijos formos yra naudojamos dażniau negu kainų konkurencija. Jos labiau apsaugo nuo “kainų karų”. Viena Iš tokių yra reklama. Jos dėka siekiama użvaldyti konkurentų rinkas. Tačiau reklamos ,išlaidos turi ribŻ.
Prie kitų konkurencijos būdų galima priskirti ir specialių stambių pardavimo tarnybų steigimŻ be papildomų lėšų paskyrimŻ įvairiems tyrimams produkcijos kokybės ir patrauklumo, prekinės išvaizdos sferos gerinimu.
Jei firmos prekių nedaug, o asortimentas nedidelis, ji gali pagerinti savo padėtį originaliu aptarnavimu, ypatingomis garantijomis.