Konservatizmas
5 (100%) 1 vote

Konservatizmas

1121

Konservatizmas: už ir prieš.

Viena iš svarbiausių politinių doktrinų, susiformavusių kaip atsakas į situaciją, Europoje, kuri susidarė po to, kai Prancūzų Didžioji revoliucija peraugo į jakobinų diktatūrą ir ėmė kelti grėsmę Europos stabilumui ir gerovei. Konservatizmo pagrindines mintis suformavo E.Berkas savo veikale „Apmastymai apie prancūzų revoliuciją“. Tas idėjas vėliau išplėtojo kiti mąstytojai bei politikai. Konservatizmo srovė Vakarų Europos Politiniams rėžimams davė daug ryškių lyderių tokių kaip Dizraelis, Churchilis, de Golis, Teacher, Reaganas ir kiti. Šie žmonės savo šalių istorijoje paliko laibai svarų indėlį ir tapo kiekvieno konservatoriaus sektinu asmeniu. Tačiau verta pasakyti, jog retas politikas savo veiksmus grindžia politine ideologija, todėl ideologijos politinei praktikai ne visada turi labai didelės reikšmės.

Šiame darbelyje pasistengsiu apžvelgti pagrindinius konservatizmo postulatus, pradėdamas nuo kritikų teiginių ir po to pamėgindamas juos apginti. Konservatizmo kritiką imsiu tiek iš akademinių veikalų, tiek iš „gatvės“.

Konservatizmo kritika:

1. Perdėta pagarba tradicijoms.

Tradicijos, kuomet jų laikomasi neparastai griežtai gali kenkti bendrajam žmonijos vystymuisi ir ekonominiam progresui. Konservatizmas ne kartą yra pasisakęs prieš pokyčius, kurie pažeidinėjo kaimo visuomenei įprastą (labai parastą) gradaciją, o mašininės gamybos įsigalėjimas ir žmonių koncentracija miestuose visiškai keitė žmonių tarpusavio santykius. Visi žmonių tarpusavio santykiai, dabar buvo nužmoginti, paversti paprastais ir racionaliais (dažniausia pinigais). Konservatoriai, kurių idealu buvo tradicinė feodalinė visuomenė, priešinasi modernumui bandydami grąžinti tai kas iš esmės yra praėję.

2. Pokyčių baimė.

Kalbėdami apie pokyčių baimę, galima būtų pacituoti klasikiniu tapusį teiginį:ko nebūtina keisti- būtina nekeisti, bei V.Čerčilio posakį, kuriame jis pasako, jog jam patinka gyventi praeityje, o vargu ar ateityje žmonėms bus gyventi lengviau. Tuo labiau konservatoriai turėjo priešintis didžiuliams socialiniams politiniams pokyčiams, kurie kurie ardė taip maloniai atrodančią tradicinės visuomenės sanklodą. Negana to kaip teigė kai kurie mąstytojai, bet kokie pokyčiai neišvengiamai gimdo ir naujus pokyčius. O tai yra neleistina.

3. Konservatoriai neturi ateities vizijos.

Konservatorių doktrina iš esmės yra orientuota tik į tradicijų gynimą ir iš esmės nepateikia modernios, bet konservatyvios visuomenės paveikslo. Būtent todėl konservatizmas ir atrodo kaip ateities baimės ir kabinimosi į bevertes tradicijas mišinys.

4. Konservatoriai atmeta teisę sukilti.

Konservatyviosios minties atstovai tokie kaip E.Berkas, A.Toskvilis manė kad visos nelaimės Prancūzijoje prasidėjo nuo to, kad kad buvo pakirstas bet koks pasitikėjimas autoritetu ir visuomenė sukilo prieš tvarką ir tradicijas, kurias simbolizavo Prancūzijos karalius. To pasekoje į valdžią atėjo jakobinai ir prasidėjo visuotinis teroras, ūkio suirutė. Ir būtent visa tai įvyko todėl, kad žmonės nebepakluso autoritetui. Taigi žmonės valdžios privalo klausyti ir sukilti prieš ją neturi teisės.

5. Konservatizmas- sureikšmina tarpines institucijas.

Konservatizmas atmeta liberalių veikėjų mintis apie tai, kad visuomenei svarbiausios institucijos yra individas ir valstybė. Konservatorių požiūriu, labai svarbios yra ir tarpinės institucijos tokios kaip gildija, šeima, bendruomenė, bažnyčia. Tuo tarpu šios institucijos tėra žmonių sąjungos ir negali vaidinti jokio savarankiško vaidmens.

6. Konservatizmas neigia žmogaus racionalumą.

Konservatizmas kritikuoja švietėjus kurie teigia, kad žmogus yra racionali būtybė, o visuomenė būdama racionalių ir prognozuojamų individų visuma galima tirti naudojant kiekybinius gamtamokslius metodus. Tai reiškia, kad naudojantis ekstrapoliacijos metodu galima numatyti visuomenės vystymąsi. Tai pat galima pridėti, kad neigiant žmogaus neįsisąmoninant žmogaus racionalumo, negalima, per daug didelis vaidmuo užkraunamas bendruomenei ir kitoms institucijoms.

7. Konservatoriai perdeda nuosavybės vaidmenį.

Tokio požiūrio šalininkai cituoja posakį: „Civilizuotam žmogui nuosavybė svarbiau už gyvybę“. Tuo tarsi yra paminama viena iš pagrindinių žmogaus teisių teisiu į gyvybę, kuri nustumiama į antraeiles problemas.

8. Konservatoriai- prieš feminizmą.

Visą laiką konservatoriai buvo nusistatę prieš moterų dalyvavimą politikoje, nes tai prieštarautų tradicijai, kuri moterį sieja su motinos pareigomis. Tuo tarpu politikos pasaulis moteriai yra svetimas, tad davus moterims teisę balsuoti- moterys, dalyvaujančios politikoje defeminizuotųsi, o politiniai klausimai feminizuotųsi.

9. Konservatizmas- prieš paslankiąją nuosavybę.

Konservatizmas labiausiai gerbia tokią nuosavybės formą, kuri aiškiai matoma, sukuria individui pareigas bendruomenėje. Tuo tarpu akcijos, obligacijos, akredityvai yra paslanki nuasmeninta nuosavybės forma, kuri jos turėtojui nesuteikia jokių pareigų, kurios priklausomybė gali kisti priklausomai nuo rinkos situacijos ir kitokių veiksnių.

10. Konservatizmas prieš paskirstymą.

Konservatoriai neigia valstybės socialinės rūpybos būtinumą. Taip pat jie pasisako prieš perpaskirstymo didinimą, kuris yra organizuojamas
valstybės rankomis. Tuo pačiu- jie pasisako prieš socialinės gerovės didinimą.

11. Konservatizmas- prieš jaunimą.

Konservatizmas su pagarba autoritetui ir tradicijoms trukdo jaunam žmogui susirasti savo gyvenimo prasmę, verčia jį laikytis sustabarėjusių moralės normų, reikalauja susitaikyti su netobulu pasauliu, atsisakyti „maišto idėjos“.

Tokie būtų esminiai konservatizmo trūkumai, kaip tai įsivaizduoja šios doktrinos priešininkai. Didelė dalis iš tų neigiamybių yra „neteisingos“ ir kilusios iš to, kad vertybės yra imamos pažodžiui arba yra sureikšminamos iki kraštutinumo. Tuo tarpu pats savaime konservatizmas nėra ir negali būti kraštutinė ideologija. Dabar čia aš pamėginsiu visus šiuos argumentus sutriuškinti ir apginti konservatizmą kaip politinę doktriną.

1. Konservatizmas ir tradicijos.

Taip konservatizmas visada laibai didelį dėmesį skyrė tradicijoms. Tradicijos yra labai svarbios žmogui, kadangi jose yra užkoduota visos žmonijos patirtis. Tuo tarpu kiekvienas individas pats savaime nėra tiek tobulas, kad galėtų būti absoliučiai išmintingas. O kadangi dabartis yra praeities įvykių rezultatas, tradicijos gali padėti surasti raktą dabarties problemoms spręsti. Tačiau tradicijų negalima suprasti kaip nepaprastai statiško dydžio. Pačios tradicijos keičiasi kaip ir pati visuomenė keičiasi. Taip pat verta paminėti, jog net visiškai racionaliai nepaaiškinami papročiai gali turėti labai svarbią psichologinę reikšmę bendruomenės gyvenime. Tradiciją konservatoriai suprantą ne kaip tikslą, bet kaip priemonę žmonių tarpusavio santykiams harmonizuoti.

2.Konservatizmas ir pokyčių baimė.

Konservatizmo kūrėjas E.Berkas pasisakė ne prieš pokyčius, bet prieš pokyčių dvasią, kuomet žmonės žavisi pokyčiais dėl pačių pokyčių. Tuo tarpu pokyčiai turi būti lėti, gerai apgalvoti, vykdomi tik tada kai yra būtini ir visada turi būti išlaikyta galimybė grįžti į pradinę būseną ar bent jau šį procesą sustabdyti. Vykdant kokias nors politines reformas būtina atsižvelgti į istorinę patirtį ir pasitikrinti ar reformos neprieštarauja tradicijai. Patys konservatorių politikai dažnai imdavosi gana radikalių reformų, kurios dažnai prieštaraudavo patiems konservatizmo principams.(pvz Dizraelio socialinės reformos, Churchilio pasisakymas už lordų rūmų reformas ir kt.).

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 1112 žodžiai iš 2049 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.