Konspektas
5 (100%) 1 vote

Konspektas

11213141516171

1. Konstitucinės teisės sąvoka, teisinio reguliavimo dalykas ir metodas.

Konstitucinės teisės sąvokos vartojimo aspektai. Teisinėje literatūroje sąvoka KT vartojama keliais aspektais: 1) kai kalbama apie žmogaus subjektinę teisę, kuri yra įtvirtinta konstitucijoje – tokiu atveju turim galvoje teisinio santykio dalyvio galimą elgesį: elgtis kaip numato teisės normos; reikalauti, kad kiti teisinio santykio dalyviai atliktų pareigą; ir galimybė kreiptis į valstybės kompetentingas institucijas, kad jos apgintų subjektinę teisę (priverstų kitą asmenį atlikti pareigą). 2) kai nacionalinės teisės sritis – t.y vartojama apibūdinti objektyvią teisę. Šiuo atveju KT yra konkrečioje šalyje galiojančių teisės normų visuma, kurios reguliuoja tam tikrus visuomeninius santykius. Tos normos pagrinde reguliuoja santykius susijusius su valstybinės valdžios organizavimu, įgyvendinimu, taip pat reguliuojant valstybės bei asmens svarbiausius santykius.3) kaip teisės mokslas (visuma žinių, teorijų, mokymų) – kuris tyria KT normas, jų įgyvendinimą.4) kaip studijų disciplina – t.y. specialus kursas, kuris yra dėstomas studentams, todėl ji yra glaudžiai susijusi su KT kaip teisės mokslu, remiasi jo pasiekimais.

Pradėti nagrinėti KT reikia nuo KT kaip objektyviosios teisės. Teisinėje literatūroje KT sąvoka kartais yra dar vadinama valstybinės teisės sąvoka. Vienose valstybėse (Vokietija) vartojama valstybinės teisės sąvoka, kitose (JAV, Prancūzija) – KT. Skirtingų sąvokų pasirinkimą lėmė istorinės aplinkybės. Vokietijai formuojantis šiai teisės šakai buvo skiriama daugiau dėmesio valstybės institutų reguliavimo reikšmei. JAV ir Prancūzija rėmėsi žmogaus teisėmis ir laisvėmis, kurias gina įstatymas nustatantis valdžios galios ribas. Lietuvoje tarpukario metais buvo naudojama valstybinės teisės sąvoka (P.Leonas, A.Tumėnas, VDU). Bet tokiam pavadinimui priešinosi M.Riomeris, kuris aiškino, kad valstybinės teisės sąvoką galime naudoti norint apibūdinti valstybės nustatytą teisę (pvz. CT, AT, BT), atskiriant nuo tarptautinės, bažnytinės. Sovietmečiu KT buvo nestumta į šoną, buvo dėstoma “Tarybinės valstybinės teisės”. Remiantis tuo, kad valstybinę teisę galime vadinti visą teisę kuri yra susijusi su valstybę, ir kad sąvoka “valstybinė teisė” naudojama tik siaurąja prasmę atitinka KT, tai tikslingiausia būtų vartoti KT sąvoka.

KT reguliavimo objektas, metodas. Objektyviąją teisę galime apibrėžti kai elgesio taisyklių sistemą, kuri reguliuoja santykius. Ją sudarančios teisės normos jungiamos į tam tikrą sistemą. Visą teisės normų sistemą galime suskirstyti į teisės šakas, pošakius ir institutus. Teisės šaka tai teisės sistemos dalis, kurią sudaro teisės normos, reguliuojančios tam tikrą visuomeninių santykių sritį (CT, AT, BT). Teisė yra skirstoma į šakas pagal reguliavimo objektą ir metodą.

Objektas tai yra tos šakos reguliuojami visuomeniniai santykiai. Teisinėje literatūroje dominuoja požiūris, kad KT reguliuoja dvi visuomeninių santykių grupes: 1) normos nustato valstybės organizaciją, viešosios valdžios institucijas, jų veiklos pagrindus 2) įtvirtina asmens ir valstybės santykį, nustato asmens teises ir pareigas, ir apsaugo žmogaus teises nuo valstybės institucijų kišimosi. Bet yra ir kitų nuomonių. Esmeinas nurodė, kad KT turi trigubą objektą: 1) valstybės forma 2) valdžios ir jos institucijų forma 3) valstybės teisių ribas. Dicey požiūriu, KT apima visas normas, kurios yra susijusios su suverenios valdžios padalijimu, normos kurios nurodo suverenios valdžios sudėtį, jos atsakomybę, kurios apibrėžia valstybės teritoriją ir nustato kas yra valdiniai ir piliečiai. Remiantis tuo galėtume pasakyti, kad KT – tai konkrečios šalies teisės normų sistema, kuri reguliuoja žmogaus padėtį visuomenėje ir valstybėje, visuomeninę santvarka, viešosios valdžios institucijų sistemos organizaciją ir veiklos pagrindus. LRK normos, kurios nustato valstybės ir visuomenės santykius yra III skirsnyje “Visuomenė ir valstybė” ir IV skirsnis “Tautos ūkis ir darbas” pvz. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę; Valstybė remia kultūrą ir mokslą , rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga. Į nurodytas LRK normas galime žiūrėti kaip į tam tikrus valstybės uždavinius, bet jų galutinis tikslas – asmens pagrindinių teisių ir laisvių garantavimas, todėl galime pasakyti, kad jos nustato valstybės ir asmens santykius. Nagrinėdami LRK galime pastebėti tokius reguliuojamus santykius. Pirmiausia tai valstybės valdžios ir viešosios valdžios organizavimo ir įgyvendinimo santykiai, nes LRK įtvirtina, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, valdžios šaltinis – Tauta, suverenitetas priklauso Tautai. LRK skirsto valdžią į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Nustato kiekvienos valdžios teisinę padėtį, sudarymo tvarką, kompetenciją, tarpusavio santykius, nustato vietinio valdymo ir savivaldos pagrindus. Svarbi problema KT yra nustatyti valdžios ribas, nes nustatant valdžios institucijų organizaciją reikia ir nustatyti valdžios ribas santykiuose su asmeniu ir kitomis institucijomis. LRK nurodo, kad “Valdžios galias riboja Konstitucija”. Taip pat LRK
nustato asmens teisinio statuso principus, pagrindines teises, laisves ir pareigas. Nustatant kai kurias asmens teises ir laisves konstitucija nustato ir jų ribas pvz. LRK 25 “Žmogus turi teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti”, bet šio straipsnio 3 ir 4 dalis nurodo ribas “Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai”, “Laisvė reikši įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ar dezinformacija”.

Teisinio reguliavimo metodas padeda skirstyti į teisės šakas. Jis yra teisinio poveikio priemonės, kuriomis KT veikia reguliuojamus visuomeninius santykius. KT yra taikomi įvairūs reguliavimo metodai, nes KT normos nustato teises, pareigas, atsakomybę, leidimą ir draudimą, todėl galime pastebėti įvairius teisinio reguliavimo būdus: 1) įgaliojimas – pvz. Seimas svarsto ir priima Konstitucijos pataisas, leidžia įstatymus, skiria LR prezidento rinkimus ir t.t. 2) įpareigojimas – pvz. Referendumu priimtą įstatymą ar kitą aktą ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pasirašyti ir oficialiai paskelbti LR prezidentas 3) draudimas – pvz. Draudžiama žmogų kankinti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes 4) leidimas – normos kurios nei įpareigoja, nei draudžia pvz. Sesijos metu ne mažiau nei 1/5 Seimo narių gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrams.

Yra išskiriami du teisinio reguliavimo metodai: 1) imperatyvusis – būdingas griežtas privalomumas, teisinio santykio dalyvių santykiai grindžiami subordinacija, nėra pasirinkimo laisvės, elgtis reikia kaip yra nustatyta teisės normos 2) dispozityvusis – būdinga teisinio santykio dalyvių lygybė, savarankiškumas ir galimybė rinktis tam tikrą elgesio medelį. KT galime pastebėti, kad vyrauja imperatyvusis reguliavimas.

Konstitucinė teisė – nacionalinės teisės sistemos branduolys ir teisės sistemą integruojanti teisės sritis. Teisinėje literatūroje pabrėžiama, kad KT užima ypatingą vietą teisės sistemoje. Ji yra centrinė ir pati svarbiausia teisės sistemoje, nes reguliuoja pačius svarbiausius visuomeninius santykius, nustatanti teisės kūrimo tvarką. Todėl KT tenka būti ir visos teisės integruojantis vaidmuo ir jos vietai nustatyti teisės sistemoje labiausiai tinka teisės sistemos branduolio pavadinimas. Tai lemia aplinkybės: 1) KT reguliuojamų santykių svarba 2) KT svarbiausias šaltinis yra Konstitucija – pagrindinis ir aukščiausios galios įstatymas, kuriam negali prieštarauti joks kitas teisės aktas, nes joje yra kiekvienos teisės srities ištakos, pradai 3) KT normos apibrėžia šalies santvarką, valstybinės valdžios šaltinį, jos įgaliojimus 4) KT yra įtvirtintos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės 5) konstitucija apibrėžia teisėkūros pagrindus, nustato valstybines institucijas, kurios gali leisti atitinkamos rūšies teisės aktus, nustato teisės aktų hierarchiją.

KT ir Konstitucijos teisė, arba KT siaurąja ir plačiąja prasme. Svarbiausias KT šaltinis yra Konstitucija, todėl KT galime suprasti kaip Konstitucijos teisę. Toks sąvokų skirtumas kėlė problemas KT moksle. M.Riomeris nagrinėdamas objektyvią KT nurodė, kad KT turi dvi prasmes: 1) materialią – sudaro normos įtvirtinančios valstybės konstrukciją 2) formalią – turima omeny rašytina konstitucija, ją sudaro Konstitucijos normos. Galime pastebėti, kad apibūdinant KT kaip teisės sistemos dalį remiamės formaliais ir materialiais požymiais. Materialieji požymiai yra susiję su teisės reguliavimo objektu, o formalūs nurodo, kad Konstitucija tai visuma teisės normų, kurios turi aukščiausia juridinę galią, kurios gali būti kiti normų teisėtumo pagrindu. Todėl pagal formalius požymius KT yra Konstitucijos teisė. Konstitucijos normoms KT tenka svarbus vaidmuo, bet jomis negalime apsiriboti, nes kai kurių KT institutų apimtis sumažėtų pvz. LRK yra įtvirtinti pilietybės instituto pagrindai, bet LR pilietybės įstatymas detalizuoja, sukonkretina pilietybės sampratą; LRK V skyriuje “Seimas” nustatyti seimo veiklos pagrindai, bet daug santykių reguliuoja Seimo statutas. Todėl galime pasakyti, kad Konstitucijos normų reguliavimą papildo įstatymai ir poįstatyminiai aktai. Konstitucijos teisę galime pavadinti KT centru, ar KT siaurąja prasme. KT plačiąja prasme sudaro KT siaurąja prasme ir įstatymai, poįstatyminiai aktai, kiti šaltiniai, kurie reguliuoja viešosios valdžios organizavimą ir veiklą, taip pat asmens ir valstybės santykius t.y. KT padeda apibrėžti objektas.

2. Konstitucinės teisės normos. Konstitucinės teisės normų funkcijos. Konstitucinės teisės normų klasifikavimo kriterijai. Konstitucinės teisės normų struktūros ypatumai. Konstitucinės teisės normų įgyvendinimas.

KT normos, principai ir institutai. KT struktūrą sudaro teisės normos, principai ir institutai. Bet nereikia pamiršti ir ankščiau minėto skirstymo į konstitucinę teisę siaurą ir plačiąja prasme. Pagrindinė ir pati mažiausia objektyvios teisės dalis laikoma teisės norma – tai visiems
privaloma, formaliai apibrėžta bendro elgesio taisyklė, kuri valstybės prievartos priemonėmis yra saugoma nuo pažeidimų. KT normos reguliuoja specifinius santykius (valstybės valdžios, viešosios valdžios organizavimą bei įgyvendinimo pagrindus, taip pat svarbiausius valstybės ir asmens santykius). Kadangi KT normos yra teisės normomis joms yra būdingi teisės normų požymiai, bet jos turi ir ypatumų:

1) KT normos reguliuoja specifinę visuomeninių santykių sritį. Nustato valstybės valdžios organizacijos ir funkcionavimo pagrindus, taip pat reguliuoja valstybės ir asmens santykius t.y. specifinis reguliavimo objektas.

2) KT normos nustato: valstybės organizaciją, valstybės institucijų sistemą, asmens ir valstybės santykių pagrindus

3) KT normos nustato ir kitų sričių reguliavimo pradus pvz. Ūkinė veiklą.

4) KT normoms būdinga įtaka teisės sistemai

5) KT normos yra aukščiausios juridinės galios, jas turi atitikti visos kitos teisės normos

6) Daug normų yra formuluojamos bendrąja prasme, todėl jų įgyvendinimas yra sudėtingas ir kartais yra priimami papildomos teisės normos detalizuojančios abstrakčiai suformuluotą taisyklą

7) KT dažniausia būdingas imperatyvumas

8) KT normų reguliuojamų santykių dalyviai yra ypatingi: valstybė, tauta, valstybinės valdžios institucijos, piliečių susivienijimai, ir individai

9) KT normoms būdingas stabilumas, nes normų keitimas vyksta sudėtingesne tvarka

Nagrinėjant KT normų struktūrą kyla daug ginčų tarp teisininkų. Daugelis teisininkų nurodo, kad nerasime teisės normoje trijų struktūrinių elementų dažniausia būna du. Kai kuriose KT normose galime rasti tris struktūrinius elementus, bet dažniausiai normas sudaro vien dispozicija. Daug ginčų kyla dėl sankcijos. Vieniems atrodo, kad KT nėra sankcijų, nes poveikio priemones už KT normų pažeidimą nustato kitos AT, BT normos, t.y. sankcijos yra išdėstytos netiesiogiai. Kitų autorių nuomone sankcija yra tik pačioje normoje, todėl KT normų kur būti sankcija nėra daug. Teisinėje literatūroje KT normos sankcijos nurodoma, kad yra politinio pobūdžio pvz. Vyriausybė privalo atsistatydinti, kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytai vyriausybės programai ar kai Seimas visų Seimo narių balsų dauguma slaptu balsavimu pareiškia nepasitikėjimą Vyriausybe ar Ministru Pirmininku. Laikantis tradicinio teisės normos struktūros KT normas galėtume pavadinti “normomis – principais”, “normomis – apibrėžimais”, “normomis – tikslais”.

Visas KT normas galime klasifikuoti pagal įvairius kriterijus. Atsižvelgiant į KT siaurąją ir plačiąją prasmę: 1) KT siaurąją prasme normos 2) kitos KT normos. Pagal teisės šaltinius: 1) KT normos, įtvirtintos Konstitucijoje 2) KT normos įtvirtintos įstatymais 3) KT normos įtvirtintos poįstatyminiais aktais 4) KT normos įtvirtintos kitais KT šaltiniais. Pagal galiojimo trukmę: 1) pastovios – galioja iki jos oficialaus panaikinimo 2) laikinos – galiojimo laikas nustatytas 3) išskirtinės – galioja nepaprasto ar karo padėties metu. Pagal įtvirtintą elgesio privalomumą: 1) imperatyvios – nustato taisykles, kurias santykiai dalyviai privalo vykdyti pvz. Seimas privalo svarstyti 50000 piliečių, turinčių rinkimų teisę, pateiktą Seimui įstatymo projektą 2) dispozityvios – leidžiama taisyklėmis pasinaudoti ar ne savo nuožiūra pvz. Sesijos metu ne mažiau 1/5 seimo narių gali pateikti interpeliaciją Ministrui pirmininkui ar ministrui. Pagal normų paskirtį teisinio reguliavimo mechanizme: 1) materialios – reguliuoja socialinius santykius nustato teises ir pareigas pvz. Seimas leidžia įstatymus 2) proceso – įtvirtina materialiose normose teisių įgyvendinimo ir gynimo tvarką pvz. Įstatymų leidybos procedūra. Pagal vaidmenį reguliuojant visuomeninius santykius: 1) reguliacinės – nustatančios teises ir pareigas 2) apsauginės – saugančios reguliacines normas. Dauguma KT normų yra reguliacinės. Pagal išdėstytų taisyklių pobūdį: 1) įpareigojančios – nustato pareigą atlikti tam tikrus veiksmus pvz. LRK 53.3 “Valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių” 2) draudžiančios – draudžia atlikti tam tikrus veiksmus pvz. LRK 23.3 “Draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su kuo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes 3) įgalinančios – suteikia galimybę atlikti tam tikrus veiksmus pvz. LRK 32.1 “Pilietis gali laisvai kilnoti ir pasirinkti gyvenamą vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos”.

3. Konstitucinės teisės institutai, jų klasifikavimo kriterijai.

KT institutas – tai KT normų grupė jungianti normas kurios reguliuoja giminingus visuomeninius santykius. Kitaip sakant į institutus teisės normos jungiamos pagal reguliavimo objektą. Yra skiriami žmogaus teisių ir laisvių, pilietybės, valstybės vadovo, parlamento, vyriausybės, savivaldos, rinkimų teisės ir kiti institutai. Pilietybės institutas reglamentuoja pilietybės įgijimą, išsaugojimą, pasibaigimą ir t.t. Teisės institutai gali būti skirstomi į paprastus ir sudėtingus. Paprasti institutai nėra skirstomi į smulkesnes grupes, o sudėtiniai skirstomi į poinstitučius pvz. Žmogaus teisių ir laisvių institutas skirstomas į pilietinių, politinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių
poinstitučius.

4. Konstitucinės teisės principai.

Konstituciniai principai – konstitucijoje įtvirtintos pamatinės nuostatos, kurioms yra būdingas apibendrinamasis pobūdis. KT normos ir principai yra glaudžiai susiję, nes vienas galime kartais laikyti ir normomis ir principais. Principus galime pastebėti LRK 29 str. 1d. “Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs”. Atskiriant normas nuo principų galėtume laikytis tokios taisyklės, kad tos KT nuostatos kuriose negalime išskirti teisės normos elementų laikyti principais, o kitus normomis. Remiantis tuo objektyviąją KT galėtume apibrėžti kaip teisės normų ir principų sistema, nustatanti valstybės organizaciją, viešosios valdžios organizavimą, taip pat asmens teisinio statuso pagrindus.

5. Konstitucinių teisinių santykių sąvoka. Konstitucinių teisinių santykių struktūra. Konstitucinės teisės subjektai. Konstitucinių teisinių santykių klasifikavimo kriterijai. Konstitucinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai.

Konstituciniai teisiniai santykiai – yra KT normų sureguliuoti visuomeniniai santykiai. KT santykiai būdami teisiniais santykiais turi bendrumų su jais, bet turi ir tam tikrų ypatumų. Bendrumai būtų: santykiai atsiranda teisės normų pagrindu, jie yra visuomeninio santykio išraiška, yra teisės normos pagrindu atsiradę subjektų tarpusavio ryšiai, teisinio santykio dalyvių subjektinės teisės ir pareigos, jų įgyvendinimas yra garantuotas valstybės prievarta. KT santykių ypatumus galime pastebėti nagrinėjat santykio subjektus, objektus, tūrinį, jo sukūrimo ir pasibaigimo pagrindus. Teisinio santykio subjektai yra to santykio dalyviai, jie teisės norma nustato teises ir pareigas. Teisinio santykio dalyviais gali būti asmenys teisnūs – gebėjimas turėti teises ir pareigas; veiksnūs – galėjimas savo veiksmais įgyvendinti teises ir pareigas. Teisinio santykio dalyviai gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie yra veiksnūs ir teisnūs. Asmens teisnumas atsiranda jam gimus, o veiksnumas – sulaukus atitinkamo amžiaus ar kitų reikalavimų. KT santykio subjektai yra:

1) Fiziniai asmenys. Tai LR pil., užsieniečiai (užsienio valstybių pil., asmenys be pilietybės, asmenys su dviguba pilietybe). Asmenys priklausomai nuo statuto turi skirtingas teises ir pareigas. Subjektu gali būti ir grupė asmenų pvz. 50000 pil. Pateikiant Seimui įstatymo projektą, 300 tūkst. skelbiant referendumą.

2) Socialinės bendrijos. Tai tauta kuriai priklauso suverenitetas.

3) Lietuvos valstybė (LR)

4) Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, teismas bei kitos valstybinės valdžios institucijos

5) Vietos savivaldos institucijos

6) Visuomeninės organizacijos (politinės partijos, profesinės sąjungos ir t.t.)

7) Atstovaujamų institucijų deputatai (seimo nariai, savivaldybių tarybą nariai)

Teisinių santykių objektu yra laikomos įvairios vertybės dėl kurių kyla teisiniai santykiai. KT objektas – socialinės vertybės pvz. Žmogaus prigimtinės teisės ir laisvės, Tautos suverenitetas. Teisinių santykių turinį sudaro subjektinės teisės ir pareigos t.y. 3 galimybės. KT santykiuose dalyvauja anksčiau minėti subjektai, kurie įgyvendina įvairias konstitucijoje numatytas teises ir pareigas pvz. 50000 gyv. Turi teisę pateikti seimui svarstyti įstatymo projektą, o seimas turi pareigą jį svarstyti. Teisiniai faktai – tai aplinkybės su kurių atsiradimu teisės norma sieja konkrečių teisinių santykių susikūrimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. KT kartais sieja su kelias aplinkybes su konkrečių santykių atsiradimu pvz. Teisė rinkti atsiranda jei asmuo yra LR pil., ir yra sulaukęs atitinkamo amžiaus.

KT santykius galima klasifikuoti įvairiai. Pagal santykius reguliuojančias normas: materialieji ir procesiniai KT santykiai. Pagal normų privalomumą: iš dispozityvių – koordinaciniai, iš imperatyvių – subordinaciniai. Atsižvelgiant į reguliacines ir apsaugines normas analogiški santykiai. Taip pat į bendrus (atsiranda bendrų teisės normų pagrindu) ir konkrečius (atsiranda konkretieji subjektai su tiksliai apibrėžtomis teisėmis ir pareigomis pvz. LRK71.1 “Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti”). Pagal teisių ir pareigų paskirstymą: paprastieji (vienas subjektas turi teisę, kitas pareigą), sudėtingi (abu turi ir teises ir pareigas).

6. Konstitucinės teisės vieta nacionalinėje teisės sistemoje. Konstitucinės teisės ir kitų teisės šakų sąveika.

AT labiausiai susijusi su KT. KT išreiškia, parodo visuomenės ir valstybės santvarką, valstybinės valdžios veiklos, valstybės aparato funkcionavimo principus, santykius su savivaldos institucijomis, pagrindines piliečių teises ir laisves, subjektų teisinę padėtį. AT sąveikauja su KT. AT reguliuoja visuomeninius valdymo santykius kuriuos reguliuoja KT. KT nustato bendrus teisės subjektų pradmenys, jų veiklos principus (pradus), o AT juos detalizuoja ir realizuoja. AT nustato KT numatytų principų įgyvendinimo tvarką pvz. švietimo ir mokslo sistemoje. Kaip įdegti konstitucines nuostatas nustato vyriausybė. Jei KT priklauso demonstracijų laisvė, tai AT jų organizavimo, įgyvendinimo, pravedimo tvarka, taip pat
užtikrinimo uždaviniai. KT reguliuoja atstovaujamosios valdžios funkcijų vykdymą, o AT – vykdomųjų institucijų funkcijas, bet gali būti tam tikrų ginčų tarp AT ir KT dalyko pvz. A teismai nagrinėja bylas kylančias iš A teisinių santykių, dėl rinkimų teisės pažeidimo, bet tai priklausytų prie KT reguliuojamo dalyko, o ne prie AT reguliuojamų santykių, nes rinkimų komisija yra ne valdymo institucija.

7. Europos Sąjungos konstitucinės teisės samprata.

Skirtingai negu daugelio valstybių konstitucijos ES konstitucija nėra išdėstyta viename konstituciniame dokumente, bet ji išplaukia iš visumos teisės normų. Dalis šių normų yra išdėstyta Steigimo sutartyse ar kituose teisiniuose dokumentuose, kuriuos priėmė Bendrijos institucijos. Pagrindinė veikla yra grindžiama teisės viršenybės ir demokratijos principais.

8. Konstitucinės teisės mokslo sąvoka ir dalykas. Konstitucinės teisės mokslo šaltiniai.

KT mokslo sąvoka. KT mokslo metodai ir šaltiniai. KT mokslas yra vienas iš svarbiausių teisės mokslo sričių. KT kaip mokslo objektas yra konstitucinė teisinė tikrovė t.y. konstitucinės teisinė idėjos, KT normos, principai, institutai ir KT santykiai. KT mokslą galėtume paaiškinti kaip mokslą, kuris aiškina įvairiais būdais konstitucinę teisinę tikrovę. Ją aiškinti padeda įvairios idėjos, teorijos kurios yra išdėstytos vadovėliuose, komentaruose, moksliniuose pranešimose, seminaruose t.y. doktrinoje. Mokslininkai konstitucininkai pirmiausia nagrinėja jau suformuluotas idėjas, pažiūras, jų pagrįstumą. Taip pat nagrinėja KT normas principus išdėstytus įvairiose šaltiniuose (konstitucijose, įstatymuose, poįstatyminiuose aktuose, klausimus susijusius su valstybės organizacija ir funkcionavimu, asmens santykiu su valstybe. Svarbu tai pat mokslui nagrinėti kaip KT normos yra įgyvendinamos praktikoje, KT santykių atsiradimą, taip pat vertinti konstitucijos praeitį, siekiant nustatyti ateities perspektyvas. Nagrinėjant šalies KT dažnai yra tiriamos ir kitų šalių Konstitucijos. Nagrinėjant KT dažniausia yra naudojamasi metodais: teisinės analizės – naudojamas siekiant pažinti teisę, jis padeda aprašyti sisteminti, klasifikuoti teisines žinias, juo atskleidžiama normų, principų esmė. Sisteminis – padeda tirti KT kaip teisės sistemos dalį, tam tikrą jos elementą, nustatyti vietą ir ryšį su kitomis teisės šakomis. Istorinis – nurodo KT vystymąsi per istorinius laikotarpius, jis leidžia numatyti KT perspektyvą. Lyginamosios teisėtyros – KT reiškiniai yra palyginami su kitų šalių atitinkamai reiškiniais, todėl jo dėka galime rasti tobuliausią reguliavimo modelį. Statistinis – padeda suprasti normų efektyvumą. Sociologiniai metodai – padeda ištirti reguliuojamus santykius, visuomenės požiūrį į tam tikrą reiškinį. KT tikrovėje tiriama yra LRK, teisės mokslininkų darbai ir konstitucinė praktika.

9. Konstitucinės teisės kaip savarankiško teisės mokslo atsiradimas ir raida. Pagrindinės konstitucinės teisės mokslo kryptys ir mokyklos.

KT mokslo raida pasaulyje. KT mokslas susiformavo tik XIX a. viduryje, nes mokslo pradžią galime sieti su modernios rašytinės konstitucijos atsiradimu. Bet mokslą apie valstybę galime pastebėti nuo seniausių laikų Platono (427-347 pr.m.e), Aristotelio darbuose, vėliau Cicerono ir Gajaus veikaluose. Šv. Augustinas ir Tomas Akvinietis valstybės galią nurodydavo kylanti iš Dievo. Hobbesas veikale “Leviatanas” nurodė, kad žmogus iš prigimties yra blogas ir jei nebūtų valstybės tai stipresnio valią būtų visiems privaloma, todėl norint užtikrinti tvarką visų jėgos sujungiamos ir valdžia perleidžiama vienam asmeniui ar jų sąjungai, kuri visų valią sujungia į vieną bendrą. J.Lockas “Du traktatai apie valdymą” bandė valdžias padalinti į įstatymų leidžiamą ir vykdomąją. Negalime pamiršti ir Montesquieu, kuris išdėstė teoriją turėjusią įtaką vakarų konstitucinei minčiai t.y. valdžių padalijimo sampratą. KT didelę įtaką turėjo 1776-07-04 JAV nepriklausomybės deklaracija, kuri įtvirtino žmonių teises, taip pat ir 1987 JAV Konstitucija, kuris tapo pavyzdžiu kitoms valstybėms, kuri apribojo valdžios galias, atskyrė įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę valdžią. Taip pat svarbios buvo pasirodžiusios Lenkijos ir Lietuvos, Prancūzijos Konstitucijos 1791m. XIX a. antroje pusėje bei XX a. pradeda kurtis klasikinė KT mokykla, kuri valstybės veiklą nagrinėjo kaip teisinį reiškinį, nes ši mokykla tyrė visus reiškinius iš teisės pozicijų. XX a. pradžioje atsiranda sociologinė KT mokykla, kuri iškėlė solidarumo, teisės viršenybės, prievartos teorijas. Po antrojo pasaulinio karo susikūrusi Politologinė – sociologinė KT mokykla buvo sociologinės tęsiniu. Šiandieniniais laikais konstitucininkų tyrinėjimai remiasi įvairiomis koncepcijomis, galime pastebėti įvairių mokyklų įtaką, deja nedaug darbų yra išversta į lietuvių kalbą, turime Esmeino “KT principai”, Dicey “KT studijų įvadas.

10. Mykolo Riomerio konstitucinės pažiūros.

KT kaip mokslas visiškai susiformavo Lietuvoje nuo 1930 metų VDU. Nuo šio universiteto teisės fakulteto veiklos pradžios nuolat veikė valstybinės teisės katedra, kurios vedėju buvo teisės mokslų daktaras profesorius M.Riomeris. Nuo 1940 metų jis dirbo
universitete. M.Riomerį reikia laikyti Lietuvos konstitucinės teisės mokslo pradininku. Šalia darbo universiteto M.Riomeris aktyviai dalyvavo valstybiniame darbe kaip apygardos teismo, o vėliau kaip Vyriausiojo tribunolo teisėjas, Valstybės tarybos narys. Jis domėjosi ir tyrinėjo įvairias teisės šakas, bet pagrindinė jo darbo sritis buvo KT. M.Riomerio pažiūroms daug įtakos turėjo L.Petražickio idėjos. Įtaka jo pažiūroms taip pat padarė studijos Paryžiuje, kur jis susipažino ši įžymių mokslininkų darbais: Esmeino, L.Diugi ir kitais. Viena iš jo tyrinėjamų problemų buvo mokslas apie valstybę. Pirmas šia tema darbas buvo „Reprezentacija ir mandatas“, kuris buvo išleistas vyraujant Lietuvoje parlamentarizmui. Kiti darbai buvo skirti teisinės valstybės problemai: „Administracinis teismas“ ir „Konstitucinės ir teismo teisės pasieniuose“. Vėliau buvo išleis 2 tomai „Valstybė“. M.Riomeris domėjosi tarp pat konkrečių šalių konstitucine teise. Jam vadovaujant studentai išvertė į lietuvių kalbą 16 valstybių konstitucijas. M.Riomeris tyrinėjo Lietuvos valstybingumo atkūrimo teisinius aspektus, konstitucinę raidą. Šia tema jis išleido „Lietuvos konstitucinės teisės paskaitas“. M.Riomerį galime vadinti monopolistu KT srityje, nes daugiau šia tema niekas Lietuvoje nerašė. Paskutiniu jo darbo buvo „Istorinė Lietuvos sovietizacijos apžvalga ir konstitucinis įvertinimas“. Šiame darbe jis įvertino Lietuvos tragiškus įvykius ir atliko konstitucinių nuostatų teisinę analizę.

11. Konstitucinės teisės mokslo dabartis ir perspektyvos Lietuvoje.

KT mokslas Lietuvoje. KT užuomazgas Lietuvoje randame XVI a. Augustino Rotundo traktate “Pasikalbėjimas lenko su lietuviu”, kur buvo aptartos valstybės formos ir pabrėžtas LDK savarankiškumas. Taip pat prie KT plėtojimo prisidėjo Aronas Olizarovskis “Apie politinę žmonių sąmonę”, Jeronimas Stroinovskis “Prigimtinės, politinės teisės, politinės ekonomijos ir tarptautinės teisės mokslas. KT kaip mokslas Lietuvoje visiškai susiformavo VDU, nes jame 1922 m. buvo valstybinės teisės katedra ir jos vedėjus buvo Mykolas Riomeris, kuri galime laikyti KT mokslo pradininkų Lietuvoje. Riomeris paliko daugybę monografijų ir mokslinių straipsnių, domėjosi ir tyrė įvairias teisės šakas BT, AT, bet pagrindinė jo darbo sritis buvo KT. Pirmas jo darbas buvo “Reprezentacija ir mandatas”, kuris buvo išleistas parlamentarizmo laikotarpiu. Kiti darbai “Administracinis teismas”, “Konstitucinės ir teismo teisės pasieniuose” skirti buvo teisinės valstybės problemai, tai pat “Valstybė ir jos KT”. Riomerio vadovaujami studentai išvertė į lietuvių kalbą 16 užsienio konstitucijų. Jis yra laikomas KT mokslo kūrėju, jis tyrinėjo Lietuvos valstybingumą ir šiuo klausimų parašė “Lietuvos KT paskaitos”. Riomerio autoritetas KT srity buvo labai didelis ne tik Lietuvoje ir jis laikomas vieninteliu, kuris vienintelis rašęs KT klausimais. Jo šešėlyje liko ir kiti VDU valstybinės teisės dėstytojai: A.Tumėnas, K.Račkauskas, F.Mackus. Sovietmečio laikotarpiu prie KT mokslo atėjo naujas būrys žmonių, nors ir buvo rašyta nemažai darbų KT reikšmė buvo sumažinta, į ją buvo žvelgiamą per partiškumo prizmę, mokslininkai turėjo įrodinėti sovietinės valstybės privalomumus ir kritikuoti nepriklausomos Lietuvos konstitucinę santvarką. KT klausimus nagrinėjo ir lietuvių išeivija savo darbuose. Žymiausi buvo jau anksčiau minėtas K.Račkauskas, kuris nagrinėjo Vasario 16 aktą, nepriklausomos Lietuvos konstitucijas, pamatinius dėsnius. Visi išeivijos teisininkai tikėjosi, kad Lietuva atgaus nepriklausomybę ir kūrė ateities valstybės modelį. Buvo manoma, kad atkūrus nepriklausomybę Lietuvai teks grįžti prie 1922 m konstitucijos, o ne prie 1938, nes ji buvo laikoma tobuliausia ir priimta demokratine tvarka, bet ši konstitucija reikalavo tam tikrų pakeitimų. Atkūrus nepriklausomybę nuo 1990 m. pradėta vėl domėti KT klausimais, ypač susidomėta Riomerio darbais, kurie yra aktualūs iki šių dienų, spaudoje pasirodo įvairių straipsnių KT klausimais.

12. Konstitucinė teisė kaip studijų disciplina.

KT yra privaloma disciplina aukštosiose teisės mokyklose, nes tradiciškai laikoma, kad teisės teorija, valstybės ir teisės istorija ir KT yra disciplinos, kurias reikia studijuoti pirmiausia. KT kursas apima temas: “KT įvadas”, “Konstitucija”, “Žmogaus teisės ir jų įtvirtinimas LR KT”, “LR pilietybė. Užsieniečių teisinė padėtis”, “Konstitucijos apsauga. LRKT”, “Valstybė”, “Valstybės forma”, “Nevalstybinės organizacijos KT”, “Rinkimai ir referendumai”, “Konstitucinė valstybės valdžios institucijų sistema”, “Seimas”, “Respublikos Prezidentas”, “Vyriausybė”, “Teismas”, “Vietos savivalda ir valdymas”. KT galime išskirti du žinių blokus: 1) bendrieji KT klausimai (neįskaitant penkių paskutinių minėtų temų) 2) Lietuvos konstitucinė teisė (paskutinės penkios temos). Tokia sistema aiškinama tuo, kad pirmiausią reikia išaiškinti bendras KT problemas, o tik paskui galima studijuoti Lietuvos KT. KT studijos padės praplėsti akiratį, suprasti valstybės organizacijų jos veiklos prasmę, suprasti LRK reikšmę teisės sistemoje.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 4663 žodžiai iš 9127 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.