Konstitucija ir jos paskirtis
5 (100%) 1 vote

Konstitucija ir jos paskirtis

Konstitucija ir jos paskirtis

Konstitucija – tai pagrindinis valstybės įstatymas, kitų įstatymų šaltinis.

Pagal kilmę ji būna 3 rūšių:

Priimta referendumo metu;

Priimta parlamento;

Dovanota konstitucija (būdinga buvusioms kolonijoms).

1917m. Meksika priėmė konstituciją, kurią pavadino amžinąja.

Kad būtų laikomasi konstitucijos yra įsteigiamos spec.priežiūros institucijos, pvz.: konstitucinis teismas.

1529m. LDK seimas priėmė I-ąjį statutą, kuris gynė LDK suverenitetą, apibrėžė valdžios pasiskirstymą: ką gali seimas ir ką kunigaikštis. Įtvirtino visų tikėjimų lygybę, moterys lygias teises su vyrais, galėjo valdyti turtą, vienodai galiojo tiek bajorams, tiek valstyčiams.

1566m. II-asis statutas, kuris įtvirtino plačias bajorų teises.

1588m. III-asis statutas, kurio paskirtis buvo kaip įmanoma labiau apginti LDK suverenitetą po Liublino unijos su Lenkija. Galiojo iki 1840m.

1787m. Buvo patvirtinta 1-oji pasaulyje rašytinė konstitucija JAV, kuri galioja iki šiol. 1791m. Padarytos esminės pataisos. Didžiulį dėmesį skyrė piliečių teisėms (europiečių), įtvirtino tikėjimo laisvę, žodžio, spaudos laisvę, laisvę į teisę ir teisingą teismą, asmens ir turto neliečiamybę, teisę į rinkimus, teisę nešioti ginklą, įtvirtino valdžios išskaidymo principą.

1791m. Gegužę priimta LT ir Lenkijos statutas, kuris buvo skirtas Lenkijos visuomenei. Katalikų religija buvo valstybinė religija. Įtvirtino baudžiavą valstybėje, valdžios išskaidymo principą. Seimas rinko karalių, karalius vadovavo vyriausybei, kurią pats pasirinkdavo. Panaikino Liberum veto teisę.

1791m. rugsėjį priimta I-oji Prancūzijos konstitucija. Įtvirtino konstitucinę monarchiją. Aukščiausias nacionalinis susirinkimas įtakojo dinastiniu būdu ateinantį karalių; visi miestai ir miesteliai gavo teisę rinkti merą. Teisėjai buvo renkami.

D.B. neturi susistemintos rašytinės konstitucijos. Formaliai galioja visi įstatymai priimti nuo XIIIa. Įstatymai ir teismų pretendentai. Galioja paprotinė teisė.

Už konstitucijos pataisą turi balsuoti 2/3 piliečių arba ¾ parlamentarų.

1918-02-16 Nepriklausomybės aktas – konstitucinės teisės atgimimo pradžia.

1918-11-02 patvirtinta LT Laikinosios Konstitucijos pamatinius dėsnius.

1922m. Priimta pirmoji LT respublikos konstitucija, Kuri skelbė, kad LT parlamentinė respublika su renkamu Prezidentu.

Stulginskis + krikščionys demokratai;

Grinius + socialdemokratai;

Smetona + autoritarinis rėžimas, 13 metų nebuvo seimo; 1928m. Išleido 2-ąją LT konstituciją, kur išplėstos prezidento vykdomosios valdžios galios, prailgino prezidento kadenciją iki 7 metų; 1938m. Išleido 3-ąją konstituciją, kurios įteisino autokratinį rėžimą.

Valstybių valdymo formos

Monarchijos ir respublikos

Valstybės valdymo forma – tai valdžios struktūra ir kompetencijų pasidalijimas tarp valstybės vadovo, vyriausybės ir parlamento. Ji nusakoma konstitucijoje.

Seniausia monarchija pasaulyje Japonija. Pasaulyje yra išlikę tik 30 monarchijų, iš jų net 11 yra Europoje.

Aukščiausia valdžia faktiškai ir teisiškai monarchijoje priklauso monarchui, kuris įgaliojimus ir titulus įgyja paveldėjimo keliu.

Monarchijos yra 2 rūšių: absoliutinė ir konstitucinė.

Absoliutinė monarchija būdinga Azijos ir arabų šalims (Kuveitas, Marokas, Saudo Arabija). Čia monarchui priklauso visi trys valdžios lygiai, jis yra aukščiau įstatymų, pats renka seimą. Jis valdo istorine, paprotine tradicija ir religija.

Konstitucinėje monarchijoje monarchas karaliauja, bet nevaldo. Jo galios aiškiai apibrėžtos Konstitucijoje, bet faktiškai jis nieko negali. Monarcho funkcijos:

Atstovauja savo šalį užsienyje;

Aukščiausiu lygiu priima užsienio delegacijas (tik prezidentas gali būti jų sutiktas);

Vadovauja labdaros fondams.

Respublikos

Jos gali būti 3 tipų:

Prezidentinės;

Pusiau prezidentinės;

Parlamentinės.

Prezidentinės respublikos pvz.: JAV, Meksika, Rusija ir t.t.

Bruožai:

Valstybės vadovas ir parlamentas renkami atskirai visuomeniniu rinkėjų balsavimu. Formuojami 2 politiniai poliai.

Šioje sistemoje nėra ministro pirmininko.

Prezidentas pats pasirenka komandą, parlamentas neturi įtakos vyriausybės formavimui, prezidentas neturi atsakyti už savo veiklą parlamentui.

Politinės krizės beveik neįmanomos šioje sistemoje (pliusas).

Svarbų vaidmenį vaidina konstituciniai teismai.

Būdingas politinis stabilumas.

Sunku nustatyti politinės atsakomybės laipsnį (-), t.y. prieš rinkimus galima žadėti daug, o neįvykdžius kaltinti kitus.

Pusiau prezidentinei respublikai būdinga:

Prezidentas ir parlamentas renkami visuomeniniu balsavimu;

Oficialiai valstybės vadovas yra prezidentas, bet jis negali savarankiškai sudaryti vyriausybės.

Atsiranda ministro pirmininko institucija;

Vyriausybę skiria parlamentas prezidento teikimu, kaip ir ministrą pirmininką. Šios sistemos minusas, kad prezidentas negali sudaryti vyriausybės.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 671 žodžiai iš 2184 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.