Konstitucija kaip tiesiogiai taikomas aktas
5 (100%) 1 vote

Konstitucija kaip tiesiogiai taikomas aktas

1121

Įvadas

Lietuva – tai jauna teisinė valstybė, jauna ir jos teisinė sistema. Dabartinei Lietuvos Respublikos Konstitucijai tik šiek tiek daugiau nei dešimt metų. Buvusiose Socialistinėse valstybėse Konstitucija buvo tik deklaratyvaus pobūdžio politinis teisinis dokumentas, kuris nebuvo tiesiogiai taikomas ir neįpareigojo nei politikų, nei teisininkų, nei kitų pareigūnų veiklos. Dabartinė Lietuvos Konstitucija, priimta nepriklausomos respublikos tautos 1992 metais – tai tiesiogiai taikomas teisinis aktas. Lietuvos Respublikos Konstitucija galima pavadinti visos šalies teisinės sistemos branduoliu, nacionalinės teisės šaltiniu.

Lietuvos Respublikos Konstitucija – tai modernus teisės aktas, jame įtvirtintos žmogaus teisių ir laisvių garantijos, šiuolaikinė valstybės valdžios organizacija, ji reglamentuoja asmens ir valstybės santykių pagrindus.

Lietuvos respublikos tikslas – tapti pilnateise Europos Sąjungos nare. Vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų – tai stabili ir tvarkinga teisinė sistema. Lietuvai, žengiant nepriklausomybės keliu, jau nuo pat pradžių buvo svarbu savo teisinę sistemą orientuoti į Europos valstybių patirtį. Todėl, kaip ir visose Vakarų valstybėse, Lietuvos Respublikos Konstitucija tapo svarbiausiu valstybės dokumentu, kuriuo remiasi visi teisiniai aktai.

Konstitucija – tai svarbus politinis bei filosofinis dokumentas, aukščiausios galios teisės normų aktas.

Konstitucijos sąvoka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 str. Nustatyta:

“ Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas . Kiekvienas savo teisės gali ginti remdamasis Konstitucija “. Konstitucija – tai teisės normų aktas, kurio nustatytos taisyklės galioja ir yra privalomos visoms valstybės institucijoms, pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims, kad, remdamasis Konstitucija, kiekvienas asmuo gali ginti savo teises.

[1]

Konstitucijos forma, struktūra ir turinys.

Forma

Sąvoka “Konstitucijos forma” atskleidžia du galimus konstitucijos formų įtvirtinimo būdus. Teisiškai galima išskirti dvi konstitucijos formas: rašytinę ir nerašytinę.

Lietuvos Respublikos Konstitucija – tai rašytinis teisinis aktas, kuris gali būti priimtas ir keičiamas tik ypatinga tvarka. Ypatingai svarbu yra tai, kad paprastai rašytinė konstitucija – tai vientisas aukščiausios galios teisės normų aktas. Ją dar galima vadinti kodifikuota rašytine konstitucija.

Kai kurios šalys neturi rašytinės konstitucijos, jų konstitucinė santvarka įtvirtinta teisės norminiuose aktuose, teismų precedentuose bei konstituciniuose papročiuose. Esminis skirtumas tarp šių dviejų konstitucijų tipų – tai kad rašytinė konstitucija išsiskiria savo formalia aukščiausiąja teisine galia, nerašytinei konstitucijai ši savybė nebūdinga.

Lietuvos Respublikos Konstitucija rašytinė – taigi galima teigti, kad tai svarbiausias šalies teisinis aktas, turintis viršenybę prieš kitus teisinius aktus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų viršenybė lemia ypatingą Konstitucijos vietą teisės sistemoje. Konstitucija daro ypatingą poveikį visoms teisinio reguliavimo sritims ir teisinio reguliavimo būdams.

Konstitucijos 7 str. Nustatyta; “ Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai “. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, interpretuodamas šį Konstitucijos straipsnį, 1997 m. gegužės 29 d. nutarime pažymėjo: “ Šis pagrindinis konstitucinis principas nusako Konstitucijos viršenybę teisės aktų sistemoje. Konstitucija apibūdinama kaip pagrindinis įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią įstatymų hierarchinėje sistemoje. Be to, Konstitucija įteisina pagrindines teisinio reguliavimo nuostatas ir sudaro įstatymų leidybos pagrindą “.

[7]

Struktūra

Pagrindinį šalies įstatymą sudaro tam tikros struktūrinės dalys:

· Preambulė – įvadinė dalis;

· Pagrindinė dalis – joje atskleidžiamas konstitucijos turinys;

· Baigiamosios, pereinamosios ar papildomosios nuostatos ir priedai.

Konstitucijos preambulėje pateikiami konstitucijos tikslai, istorinės priėmimo aplinkybės, taip pat valstybės politikos principai. Preambulė – tai įvadas į konstitucinio reguliavimo sistemą. Preambulės nuostatos gali būti naudojamos kaip moralinio pobūdžio patarimai, kitos konstitucijos nuostatos arba į jas galima atsižvelgti interpretuojant kitas konstitucijos dalių normas. Nuostatų naudojimas priklauso nuo pasirinkimo ir gali skirtis įvairiose šalyse.

Pagrindinę Konstitucijos dalį sudaro keli ar keliolika skyrių (skirsnių). Pirmasis skyrius dažniausiai skiriamas normoms, įtvirtinančioms konstitucinės santvarkos pagrindus: tautos suverenitetą, demokratiją, žmogaus teises ir laisves bei kitus tautai morališkai svarbius dalykus.

Kiti skyriai skirti valstybės valdžios organizacinei struktūrai, valstybės valdymo formai, biudžetui, saugumui, užsienio politikai ir pan.

Baigiamosiose nuostatose aprašoma konstitucijos įsigaliojimo bei keitimo tvarka. Pereinamosiose – nustatomi konstitucijos normų įsigaliojimo terminai. Konstitucija taip pat gali turėti ir papildomas nuostatas bei priedus, kuriuose nusakomos išimtys ir kiti papildomi klausimai.

[6]

Turinys

Konstitucija išreiškia tautos valią, visų respublikos piliečių sprendimą gyventi pagal tam tikras moralines, teisines bei
politines normas.

Apibrėžiant Konstitucijos turinį, galima teigti, kad konstitucijos normos nustato valdžios organizaciją ir funkcionavimą, taip pat valdančiųjų ir valdomųjų santykius.

Egzistuoja dvi pagrindinės konstitucijos normų grupės. Pirmoji reguliuoja asmens statusą, žmogaus ir piliečio teises bei laisves. Antroji reguliuoja viešosios (valstybės) valdžios organizacijos ir funkcionavimo savybes. Šios pagrindinės visuomeninių santykių sritys – pagrindinis konstitucinio reguliavimo objektas, kuris ir sudaro Konstitucijos turinį.

Visuomenės socialinio, teisinio, ekonominio ir politinio gyvenimo kaita turi didelės įtakos ir konstitucijų turiniui. Konstitucijose vis didesnis dėmesys skiriamas žmogaus teisėms ir laisvėms, įsitvirtina teisė į aplinkos apsaugą, informacijos laisvę, informacinės visuomenės principų reglamentavimą.

Didžiausius pokyčius LR Konstitucijos turinyje gali lemti jos įstojimas į tarptautines organizacijas (ES, NATO): atsiras nuostatų, kurios perleis kai kuriuos konstitucijos įgaliojimus tarptautinėms organizacijoms.

[5]

Konstitucijos savybės

Lietuvos Respublikos Konstitucija yra priimta ypatinga, skirtinga nuo paprastųjų įstatymų tvarka. Ją 1992 m. spalio 25 d. referendumu priėmė Tauta.

Svarbi Konstitucijos savybė – aukščiausia Konstitucijos normų teisinė galia. Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų viršenybė lemia ypatingą Konstitucijos vietą teisės sistemoje. Konstitucija daro ypatingą poveikį visoms teisinio reguliavimo sritims ir teisinio reguliavimo būdams. Konstitucijos 7 str. Nustatyta; “ Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, priešingas Konstitucijai “. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, interpretuodamas šį Konstitucijos straipsnį, 1997 m. gegužės 29 d. nutarime pažymėjo: “ Šis pagrindinis konstitucinis principas nusako Konstitucijos viršenybę teisės aktų sistemoje. Konstitucija apibūdinama kaip pagrindinis įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią įstatymų hierarchinėje sistemoje. Be to, Konstitucija įteisina pagrindines teisinio reguliavimo nuostatas ir sudaro įstatymų leidybos pagrindą “.

Konstitucijoje ne tik skelbiama šio akto viršenybė, bet ir numatytas jos apsaugos mechanizmas. Konstitucijos teisinę apsaugą laiduoja ir konstitucinė kontrolė. Konstitucijos 102 str. Numatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai- neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Užtikrinant Konstitucijos viršenybę, ypač yra svarbi konstitucinė norma, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Konstitucijos 107 str. 1 d.). Ne mažiau svarbi ir kita konstitucinė nuostata: “ Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai “ (110 str. 1 d.). Tais atvejais, kai yra abejonių dėl įstatymo ar kito teisės akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1131 žodžiai iš 2151 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.