KJP vaidmuo NATO pajėgose
RAŠTO DARBAS
VILNIUS
2004
ĮŽANGA
Karinis laivynas tikriausiai atsirado taip pat senai kaip ir “civilinis”. Žmonės sugalvojo susirišti plaustą ar išskaptuoti luotą, matyt, tada ir sugalvojo, kad galima kariauti ne tik ant sausos žemės… Taigi, dabar mes (visi žmonės), turime visai neblogos karinės plaukiojančios technikos, kurios kai kurie pavyzdžiai gali sunaikinti visą miestą ir negrįžtant į baze plaukioti visomis jūromis ir vandenynais po metus ir daugiau
Karinis jūrų laivynas
Taigi, šiuolaikiniai laivai (XX-XXIa) pagal klases:
Mažiausi kariniai laivai yra skirti pakrantės (sienų) apsaugai ir patruliavimui, taip didesnių laivų eskortavimui. Tai silpnai šarvuoti bei gana silpnai (arba vienpusiškai) ginkluoti laivai. Jų yra labai daug rūšių:
Fearless klasės patruliniai kateriai
(tačiau juos galima priskirti ir torpediniam kateriam)
PACV – priešlėktuvinis kateris
WPB – patrulinis kateris (lengvai apginkluotas, mažiau nei 100 pėdų ilgio)
PC (PCC) – (submarine chaser (L))- korveto dydžio kovos su povandeniniais laivais laivas (rusiškoje klasifikacijoje MPK – maly protivolodočnyj korabl’)
PCE – patrulinis eskortavimo laivas – dažniausiai korvetas
PGT – torpedinis kateriai
FF – fregatos (anksčiau vadintos DE – Destroyer escorts) –dažniausiai optimizuotos atlikti kokiai nors vienai užduočiai (priešlėktuvinės, priešpovandeninės (dažniausiai), priėšlaivinės), kitokia ginkluotė dažniausiai tiktai nedidelė ir gynybinė.
FFG (Fregat URO (rus.)) – fregata apginkluota valdomomis raketomis, dažniausiai lengvomis priešlėktuvinėmis (veikiančios tik vieną taikinį, bet ne kažkokį oro plotą) bei paviršius – paviršius (t.y priešlaivinėmis Harpoon, Exocet…)
Duke klasės fregata (FFG)
Yra viena didelė problema su laivų klasifikacijomis – tai minininkai (eskadriniai ir t.t), nes realiai, dabartiniai minavimui/išminavimui skirti laivai yra nelabai dideli, nestipriai ginkluoti ir labai specializuoti, o tie minininkai (eskadrenyje minonoscy ir tt.) dabar klasifikuojami kaip Destroyers (Naikintojai) arba net kaip kreiseriai.
MHA –minų medžiotojai – dažniausiai silpnai ginkluoti, perdaryti iš banginių medžioklės ar kitų civilinių laivų.
MM (C,D, F) – minininkas – specializuotas laivas jei didelis tai arba naikintojas arba eskadrinis minininkas.
D-( Destroyer) –naikintojai.
DDG (eskadreny minonosec URO)–naikintojas ginkluotas priešlėktuvinėmis (ir/arba priešlaivinėmis raketomis) kaip pagrindine ginkluote.
Taigi šiuolaikinių laivų tipų yra labai daug ir labai įvairių. Dabar aiškėja, kad negalima padaryti vienareikšmiškos klasifikacijos, nes laivai turintys tą pačią vandens talpą gali būti skirti visiškai skirtingoms užduotims vykdyti.
Karinių jūrų pajėgų funkcijos:
· teritorinės jūros ir išimtinės ekonominės zonos kontrolė, apsauga ir gynyba;
· pakrančių ir laivybos apsauga;
· šalies vandenų prieigų, uostų apsauga ir gynyba;
· laivų konvojavimas;
· evakuacijos ir gelbėjimo darbai;
· minų aptikimas ir neutralizavimas;
· paieškos ir gelbėjimo bei kitų specialiųjų užduočių vykdymas
Kovinis KJP rengimas
Kovinio KJP parengimo tikslas – užtikrinti atskirų KJP karių ir karinių vienetų parengimą vykdyti savo užduotis taikos ir krizės atveju.
Pats kovinis rengimas vyksta vadovaujantis kovinio parengimo planais dviem pakopomis; pirmiausia kariai yra rengiami individualiai, o tik po to pereinama prie kolektyvinio rengimo. Rengimo sąlygos priklauso nuo reikalaujamo rezultato, ir todėl jos gali būti nuo kasdienių iki artimų realiai kovinei situacijai.
Visos kovinio parengimo programos yra parengtos remiantis NATO standartais. Tai užtikrina efektyvų bendradarbiavimą ir labai gerą sąveikumą su kitų šalių koviniais vienetais.
Karinės jūrų pajėgos, kaip ir kitos kariuomenės rūšys, siekia parengti savo rezervą. Atsižvelgiant į tarnybos specifiką KJP rengia ne tik būtinosios tarnybos karius rezervui, bet ir profesionalus. Kovinio rengimo programos jau keletą metų efektyviai yra vykdomos rengiant rezervo karininkus ir liktinius aukštosiose mokyklose.