Koralai

Kietieji koralai

Kietieji koralai – tai gyvūnai, o ne augalai ar akmenys. Koraliniai polipai yra jūriniai duobagyviai, gebantys pasiimti vandens kalcį ir iš kalcio karbonato statyti ištisas kolonijas. Kolonijų sankaupos – arba koraliniai rifai – per milijonus metų gali pasiekti įspūdingus matmenis. Didysis Australijos barjerinis rifas, besidriekiantis rytinėje Australijos pakrantėje, yra 2000 kilometrų ilgio ir vietomis – 100 kilometrų pločio. Koraliniai polipai negali gyventi be savo nuolatinių simbiontų – mikroskopinių dumblių zooksantelių. Kaip ir dera augalams, zooksantelės vykdo fotosintezę ir aprūpina koralinius polipus maisto medžiagomis. Akvariume kietiesiems koralams sudaromos kuo palankesnės sąlygos – specialaus spektro stiprus apšvietimas, nuolatinis vandens judėjimas, idealus skaidrumas. Čia gyvenantys kietieji koralai dirbtinai aprūpinami kalciu, reikalingu jų skeleto statybai bei mikroelementais. Kartu su koralais gyvena dvigeldžiai moliuskai – tridaknos. Kaip ir kietuosius koralus, tridaknas maisto medžiagomis aprūpina zooksantelės

Kietieji koralai dar savo ruožtu skirstomi į:

1. Smulkių polipų kietieji koralai (angliškai SPS);

2. Didelių polipų kietieji koralai (angliškai LPS).

Minkštieji koralai

Tai – tropinėse jūrose paplitę koraliniai polipai, neturintys išorinio skeleto, todėl vandenyno srovės juos lanksto tarsi vėjas medžius. Jie mažiau jautrūs už kietuosius koralus. Minkštieji koralai minta zooplanktonu bei vandenyje ištirpusiomis organinėmis medžiagomis, tačiau ir jie neišgyventų be simbiontų – zooksantelių. Minkštieji koralai sudaro povandeninius „miškus“, nes dauguma rūšių yra šakotos ir primena krūmus ar medžius

Aktinijos

Pavieniai polipai, gebantys lėtai judėti jūros dugnu, vadinami aktinijomis. Jos gali užaugti iki vieno metro skersmens. Jų audiniuose gyvena vienaląsčiai dumbliai zooksantelės. Nors aktinijos plėšrios ir savo dilgiais čiuptuvais pagauna net nemažas žuvis, tačiau, praradusios simbiontinius dumblius, jos žūtų. Aktinijoms būdinga dar viena simbiozės forma – gyvenimas su žuvelėmis klounais. Šios spalvingos koralinių rifų žuvelės paprastai pasirenka šeimininkę ir gina ją nuo kitų gentainių ar net labai didelių žuvų. Tokiu būdu aktinijos išgyvena sudėtingame rifo pasaulyje. Klounas tarp pavojingų dilgiųjų aktinijos čiuptuvų jaučiasi toks saugus, kad čia ir neršia.



Koralai

Koralas – tai gyvas „viešbutis“ kurį sudaro daugybė gyventojų – polipų. Polipas savo fiziologija labai panašus į miniatiūrinę aktiniją ar medūzą, tai bestuburiai gyvūnai. Per tukstančius metų šie gyvūnai prisitaikė gyventi kolonijomis, tokiu budu užimdami reikiamą nišą savo ekosistemoje. Polipų kolonija gyvenanti kartu turi tarpusavio naudą – jei vienas polipas pagauna planktono, maistinėmis medžiagomis dalijasi su visa kolonija. Tam tikra prasme, koralas tai kaip skruzdėlynas – viena skruzdėlė negalėtų išgyventi, tačiau visa kolonija kartu sugeba išlikti ir daugintis.

Nežiūrint to, kad dauguma koralų yra plėšrūnai mintantys planktonu, labai svarbu žinoti, kad nemaža dalis koralų savyje turi zooksanteles (zooxanthellae). Akvariumininkui svarbu žinoti ir suprasti zooksantelių ir koralų simbiotinius santykius.

Kas tai yra – zooksantelės? Zooksantelės, tai mikroskopiniai vienalasčiai dumbliai (dinoflagellate) kurie gyvena pačiame korale. Koralai ir zooksantelės vieni be kitų negalėtų išgyventi. Zooksantelės koralus aprūpina vykstančios fotosintezės produktais, o koralai jas apsaugo ir išlaiko šviesoje, be ko būtų neįmanoma zooksantelių fotosintezė. Toks gyvūnų abipusis „bendradarbiavimas“ yra vadinamas simbiozė. Beje, mes dar ne kartą sugryšime prie tokių gyvūnų ir žuvų santykių, nes koralų rife dėl didžiulės tarpusavio konkurencijos nemaža dalis gyvūnų „kooperuojasi“ tam, kad galėtų išgyventi. Tai svarbu žinoti – simbiozės santykiai vyksta ir akvariume.

Ne visi koralai savyje turi zooksantelių. Zooksantelėmis apsirūpinę „hermatypic“ kietieji koralai, kurie gyvena nedideliame gylyje, kur patenka daug saulės šviesos. Kai kurie minkštieji koralai taip pat turi zooksanteles, tačiau nemaža dalis minkštų koralų ir kai kurios kietų koralų rūšys neturi zooksantelių – paprastai šie koralai gyvena kur kas gilesnėse rifo zonose

Koralų rifai

Koralų rifas tai didžiulė vientisa struktūra, kurią stato gyvi organizmai – koralai. Tai viena sudėtingiausių ir įdomiausių povandeninių ekosistemų, kuri gyvūnų įvairove tapatinama su Amazonės tropiniais miškais. Koralų rifuose gyvenančios žuvų ir gyvūnų rūšys sudaro apie 25% visų žinomų jūros gyvūnų rūšių. Vien žuvų, gyvenančių koralų rifuose, šiai dienai žinoma daugiau nei 4000 rūšių, taip pat apie 700 koralų rūšių ir nesuskaičiuojama daugybė smulkesnių bestuburių bei dumblių, iš kurių nemažai mokslui yra nežinomi. Didžiausia žinoma gyva struktūra šioje planetoje tai gerai visiems žinomas Australijos didysis barjerinis rifas. Jeigu koralų rifą būtų galima palyginti su miestais, tai būtų tarsi povandeninis Tokijo ar Niujorkas, kur kiekvienas miesto gyventojas turi savų rupesčių ir kiekvieną dieną užsiema savais reikalais. Koralų rifai aptinkami visose tropinėse
jūrose, kur vandens temperatūra +21-29C. Žemesnėje ar aukštesnėje temperatūrose koralai beveik negali augti. Jų pavieniui aptinkama ir šaltose jūrose, tačiau tokie koralai auga nepalyginamai lėčiau, nei tropinių jūrų koralai. Vis dėlto visai neseniai, 2003 metais Norvegijoje, Trondheim fiorde, maždaug 60-70 metrų gylyje visai atsitiktinai buvo aptiktas tikrų tikriausias koralų rifas…