Korupcija ir jos prevencijos priemonės Lietuvoje1
5 (100%) 1 vote

Korupcija ir jos prevencijos priemonės Lietuvoje1

TURINYS

Įvadas 3

1. Korupcija 5

1.1. Korupcijos apibrėžimas 5

1.2. Korupcijos pasyvioji ir aktyvioji formos 6

1.3. Korupcijos tipai pagal A. Heidenheimerį 7

2. Korupcijos prevencijos priemonės Lietuvoje 9

2.1. Antikorupcinės teisinės bazės formavimas 9

2.2. Korupcijos prevencija ir antikorupcinės priemonės 10

Išvados 13

Naudotos literatūros sąrašas 14

Įvadas

„Korupcija kelia grėsmę teisinei valstybei, demokratijai ir žmogaus teisėms, pakerta tinkamą valdymą, sąžiningumą ir socialinį teisingumą, iškreipia konkurenciją, stabdo ekonominę plėtrą ir kelia pavojų demokratinių institucijų stabilumui ir visuomenės moralės pagrindui“ .

Korupcija – tai vienas iš neigiamų kompleksinių socialinių reiškinių, sukeliantis aibę neigiamų padarinių socialinėje–politinėje, valstybės valdymo, ekonominėje bei tarptautinių santykių sferose.

Korupcijai pažeidus visuomeninius santykius visuomenė nebepasitiki ne tik teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijomis, bet ir valstybe, valdžia. Tai lemia tiek teorinių, tiek praktinių korupcijos problemų analizės ir sprendimų svarbą.

Prigimtine prasme sąvoka korupcija dažniausiai siejama su neteisėtais valstybės tarnautojų veiksmais viešojo gyvenimo sferoje. Tačiau pastaruoju metu korupcija tapo aktuali ir privačiame sektoriuje.

Atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą bei atliekant teisės aktų derinimo procedūras Lietuvoje buvo priimta keletas naujų, prie antikorupcinių teisės aktų priskirtinų teisės aktų, korupciją traktuojančių plačiąją prasme – Baudžiamasis kodeksas, Korupcijos prevencijos įstatymas, Nacionalinė kovos su korupcija programa.

Korupcijos požymiai valstybės tarnyboje, kituose valstybės ir privačiame sektoriuose kenkia demokratijai, ekonomikai ir teisės sistemai, todėl rengiamos kovos su ja priemonės turi būti nuoseklios, visapusiškos ir ilgalaikės. Ypač daug dėmesio turi būti skirta korupcijos prevencijai ir neišvengiamos atsakomybės už neteisėtus veiksmus principo įgyvendinimui.

Šio darbo tikslas – išanalizuoti korupciją ir jos prevencijos priemones Lietuvoje.

Darbo objektas – korupcija kaip neteisėtas veiksmas.

Darbo uždaviniai:

Pateikti korupcijos apibrėžimą, korupcijos kaip neteisėto veiksmo sampratą;

Išanalizuoti korupcijos formas;

Išanalizuoti korupcijos tipus;

Apžvelgti antikorupcinę teisinę bazę;

Apžvelgti korupcijos prevenciją ir antikorupcines priemones.

Darbo metodai. Darbe naudojama tikslinės teisinės informacijos šaltinių analizė bei analitinis įvertinimas. Darbe nagrinėjami įvairūs faktai.

Darbo pabaigoje pateiktas apibendrinimas bei informacijos šaltinių sąrašas – visi norminiai aktai gauti naudojant Lietuvos Respublikos seimo duomenų bazę.

1. Korupcija

1.1. Korupcijos apibrėžimas

Korupciją galima suprasti siaurai – kaip reiškinį tik valstybės tarnyboje arba plačiai – kaip reiškinį privačiame versle, žiniasklaidoje, politikoje ir t. t. .

Klasikinis korupcijos apibrėžimas, teigiantis, kad tai bendra valstybės liga, išliko ir mūsų laikais, nors tikslaus ir universalaus visas veikas apimančio korupcijos apibrėžimo, kurį galėtume laikyti dogminiu išeities tašku sprendžiant, ką laikyti korupcija, nėra. Pats terminas kilęs iš lotynų kalbos: „corruptio“ reiškia „gadinimas“, „papirkimas“ .

Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme pateiktas toks korupcijos apibrėžimas: korupcija – asmens pažadėjimas, siūlymas ar davimas bet kokio neteisėto atlygio valstybės politikui, pareigūnui ar tarnautojui, taip pat valstybės politiko, pareigūno ar tarnautojo tiesioginis ar netiesioginis prašymas arba priėmimas bet kokio neteisėto atlygio sau ar kitam asmeniui arba priėmimas pasiūlymo ar pažado dėl tokio atlygio už tam tikrų funkcijų vykdymą ar nevykdymą, taip pat asmens pažadėjimas, siūlymas ar davimas bet kokio neteisėto atlygio bet kuriam asmeniui, kuris teigia galįs daryti įtaką valstybės politiko, pareigūno ar tarnautojo sprendimams, taip pat asmens, kuris teigia galįs daryti įtaką valstybės politiko, pareigūno ar tarnautojo sprendimams, tiesioginis ar netiesioginis prašymas arba priėmimas bet kokio neteisėto atlygio arba priėmimas pasiūlymo ar pažado dėl tokio atlygio, taip pat bendrininkavimas darant šioje dalyje nurodytas veikas .

Dauguma korupcijos sąvokos apibrėžimų korupciniu elgesiu laiko tai, kai bet kuris asmuo, paskirtas ar įgaliotas atlikti bet kokias pareigas, susijusias su bet kokiu pavestu reikalu, veikia nesąžiningai. Šis korupcijos apibrėžimas aiškina, kad korupcija yra susijusi ne tik su valstybės tarnautojais, bet taip pat ir asmenimis, galinčiais paveikti valstybės reikalus dėl savo ekonominio ar politinio statuso, arba tais, kurie tvarko valstybės finansus ar turtą.

Europos Komisija kovą su korupcija apibūdina plačiąja korupcijos sąvoka: korupcija yra disciplinos nesilaikymas; ji artimai susijusi su piktnaudžiavimu galia, valdžia arba etikos normų nesilaikymu priimant tam tikrus sprendimus, kurie atitinkamai yra atliekami dėl pernelyg didelių paskatinimų arba naudos sau .

Korupcijos ir kyšininkavimo terminai nėra lygiavertės sąvokos. Kyšininkavimas
reiškia pavienius atvejus, kai duodamas, priimamas kyšis ar jo reikalaujama. Tuo tarpu korupcija – su šiais reiškiniais susijusi būklė, neigiamai vertinama tam tikroje aplinkoje arba visuomenėje .

Kyšininkavimas, papirkimas siejamas su konkrečiais kyšio priėmimo ar davimo atvejais. Korupcija yra susijusi su galimybe toliau disponuoti, naudotis „pirktais“ žmonėmis ateityje, o tais atvejais, kai nėra visų kyšininkavimo arba papirkimo sudėties elementų, ji yra susijusi su situacijomis ir elgesiu, kuris yra palankus, o kartais inspiruoja ar palengvina nusikalstamą elgesį. Lietuvos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) korupcija apibūdinama tokiomis nusikalstamomis veikomis: kyšininkavimas, papirkimas, tarpininko kyšininkavimas, piktnaudžiavimas, tarnybos pareigų neatlikimas (BK 225-229 str.).

Pagal Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio antrąją dalį korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, tarpininko kyšininkavimas, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos.

1.2. Korupcijos pasyvioji ir aktyvioji formos

Pagal Pirmojo protokolo 2 straipsnio pirmąją dalį, pasyvioji korupcija – tai tyčinė veikla pareigūno, kuris tiesiogiai arba trečiųjų asmenų tarpininkavimu reikalauja kokios nors naudos sau arba kitam asmeniui arba priima tokios naudos pažadą už veiksmus arba susilaikymą nuo jų savo veikloje arba atlieka savo funkcijas pažeisdamas oficialias pareigas, sukelianti arba galinti sukelti finansinę žalą Europos Bendrijos finansiniams interesams.

Pagal Pirmojo protokolo 3 straipsnio pirmąją dalį aktyviąja korupcija laikomi veiksmai asmens, kuris tiesiogiai arba trečiųjų asmenų tarpininkavimu žada arba suteikia kokią nors naudą pareigūnui arba kitam asmeniui, siekdamas, kad šis pareigūnas neatliktų kokių nors veiksmų arba funkcijų, pažeidžiant oficialias pareigas, sukeliant arba galint sukelti finansinę žalą Europos Bendrijos finansiniams interesams .

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1030 žodžiai iš 3268 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.