Korupcija ir verslas
5 (100%) 2 votes

Korupcija ir verslas

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

KORUPCIJA IR VERSLAS

KAUNAS, 2002

TURINYS

Įvadas………………………………………………………………………….…3

1. Korupcijos prielaidos …………………………………………………………3

2. Biurokratinio aparato įtaka korupcijai……………………………………….. 5

3. Korupcija – globalus reiškinys………………………………………………. 6

4. Tarptautinių kompanijų korupciją užsienio padaliniuose reglamentuojantys įstatymai …………………………………………………………………………7

5. Korupcijos poveikis šalių ekonomikai………………………………………..9

6. Kyšininkavimas konkurencinėje kompanijų kovoje………………………….9

7.Korupcija kaimyninėse valstybėse …………………………………………………………11

8. Korupcijos lygis Lietuvoje ………………………………………………….11

9. Kovos su korupcija priemonės ………………………………………………14

Išvados ………………………………………………………………………………………………….17

Literatūros sąrašas ………………………………………………………………………………….19

ĮVADAS

Korupcija – neatsiejama šiuolaikinės ekonomikos bei politikos dalis. Nepaisant to, jog korupcijos lygis labai skiriasi pasaulio valstybėse, nuo minimalaus korupcijos lygio Suomijoje iki tradicinio papirkinėjimo bendraujant su valstybinėmis institucijomis Nigerijoje, jos žala – akivaizdi tiek ekonomikai, tiek bendrai visuomenės gerovei.

Korupcija yra suprantama kaip oficialios tvarkos pažeidinėjimas, susijęs su neteisėtu administracinių galių panaudojimu. Privačiuose santykiuose apie korupciją kalbėti neverta todėl, kad čia nėra valdžios galių, o skaidrumą užtikrina privačios nuosavybės ir pelno siekimo derinys. Privačiuose žmonių tarpusavio santykiuose neteisėtų piktnaudžiavimų, žinoma, irgi yra. Tačiau tai yra privatus reikalas: nuo tokio piktnaudžiavimo nukenčia tik atskiri asmenys, jų pastangomis tokie pažeidimai gali būti ir įveikti, tuo tarpu valstybinėje sferoje dėl korupcijos kenčia visi šalies piliečiai.

Tarptautinių žodžių žodynas korupciją apibrėžia kaip “pareigybinių teisių panaudojimą pasipelnymo tikslais, pareigūno ar politinio veikėjo papirkimą”. Pasipelnymo tikslai ir būdai gali būti kuo įvairiausi: nuo smulkių – maža dovanėlė sekretorei už be eilės paskirtą pasimatymą su šefu, iki akiplėšiškai plačių – išimtinių veiklos sąlygų sudarymo atskiram verslui. Tačiau svarbiausia – ne korupcijos mastai. Svarbiausia yra tai, kad tarnybine padėtimi ar politine valdžia galima pasinaudoti pasipelnymo tikslais tik tuomet, kai tokia padėtis yra ir kai toji padėtis leidžia (ar net įpareigoja) nustatyti žaidimo taisykles kitiems, spręsti, teisti, skirstyti.

Šiame darbe išanalizuosiu korupcijos priežastis tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, apžvelgsiu pasaulio valstybių korumpuotumą bei taikomas priemones šios problemos sprendimui, korupciją reglamentuojančius įstatymus bei pateiksiu veiksmų kryptis, kaip efektyviai būtų galima mažnti korupciją.

1. Korupcijos prielaidos

Korupcija būdinga visoms pasaulio valstybėms, tačiau jos mastai šalyse labai skiriasi. Išskiriami šie reiškiniai, kurie ir sąlygoja korupcijai sukuriamos erdvės dydį:

• asmenų teisės ir pareigos priklauso ne nuo jų pačių valios ar laisvanoriško susitarimo su kitais, o nuo kitų asmenų sprendimų (įstatymo, kito teisės akto, leidimo, pritarimo ir t.t.). Ypač daug prielaidų korupcijai atsiranda tais atvejais, kai reikia kito asmens individualaus sprendimo, ir neįmanomas visiškas tokio sprendimo priėmimo automatizavimas, arba automatinių taisyklių įgyvendinimas sunkiai kontroliuojamas;

• sprendimų pasekmės tenka ne sprendimą priimančiam subjektui, o kitiems;

• taisyklės, kuriomis remiantis atliekami veiksmai, yra netikslios, neskaidrios, jų taikymas sunkiai prognozuojamas;

• nėra kontrolės mechanizmo, paremto privačios nuosavybės santykiais;

• nėra vieningos ir apibrėžtos valstybės institucijų naudojamos informacijos (apie įmones bei asmenis) valdymo sistemos, kuri leistų išvengti didelės dalies tiesioginių rinkos subjektų kontaktų su pareigūnais.

A. Trumpos (2002) teigimu korupcijos lygį taip pat apsprendžia ir valstybės teikiama parama. Visų pirma šią paramą būtina administruoti, ji teikiama įvairiomis formomis: lengvatomis, subsidijomis, lengvatinėmis paskolomis, garantijomis, centrinio banko teikiamomis likvidumo paskolomis ir kt. Jei valdžia teikia paramą, prieš tai ji turi pasirinkti, kam ją teikti, todėl bet kokiam savo materialinės naudos siekiančiam subjektui apsimoka paramą “nusipirkti” duodant kyšį, paremiant rinkiminę kampaniją ar suteikiant kitų malonių paramos skirstytojams. Jei įstatymai leidžia valdžiai spręsti, ką materialiai paremti, ta teise ir naudojamasi.

Viešieji pirkimai. Nagrinėjant korupcijos keliamas problemas, svarbu išanalizuoti ir viešųjų pirkimų
klausimą.Viešųjų pirkimų sistema apima tiek turto, tiek paslaugų pirkimą, kai perka valstybė ar savivaldybė. Nagrinėjant korupcijos problemas, į šią sąvoką reikėtų įtraukti ir bet kokių valstybės kontroliuojamų įmonių ar organizacijų pirkimus. Skirtingai nuo privačių pirkimų, viešieji pirkimai yra gana griežtai reglamentuoti. Kartais šio reglamentavimo įgyvendinimas brangiai kainuoja, tačiau panaikinti piktnaudžiavimo ir švaistūniškumo viešųjų pirkimų metu vis tiek nepavyksta. Iš esmės sumažinti korupciją šioje srityje galima tik minimizavus viešuosius pirkimus, o tai galima pasiekti privatizuojant valstybės turtą, atsisakant valdžios funkcijų.

Viešųjų pirkimų skaidrumą pirmiausia nulemia tikslūs laimėtojo atrankos kriterijai. Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad jau patys kriterijai gali būti nepagrįstai palankūs vienam ar kitam pardavėjui, todėl formuluojamas kriterijus tampa pirma pakopa korupcijai. Nors viešųjų pirkimų skaidrumas yra veiksminga antikorupcinė priemonė, būtina žinoti, kad ji visuomet bus tik dalinė.

Valstybės ar savivaldybės nuosavybės subjektų dalyvavimas versle. Toks dalyvavimas pasireiškia paslaugų teikimu, produkcijos pardavimu, kai tai atlieka valstybės ar savivaldybių įmonės ir biudžetinės įstaigos. Valstybės dalyvavimo versle ir sąlygų korupcijai santykis yra tiesiogiai proporcingas, nes bet kokiame valdiškame versle egzistuoja visos aukščiau minėtos korupcijos prielaidos. Todėl, kai galima tiesiogiai identifikuoti konkrečius naudos gavėjus iš vykdomos veiklos ir kai yra techniškai įmanoma, kad šie asmenys patys susimokėtų už paslaugas, tokios veiklos sritys ir jose veikiantys subjektai turi būti privatizuojami. Tiesioginis apmokėjimas už paslaugas, privatizavimas, atsisakant finansavimo per biudžetą ir administracinio reguliavimo, labai padėtų išspręsti korupcijos problemas energetikos, transporto, ryšių infrastruktūros, komunalinių paslaugų, medicinos ir netgi švietimo srityse.

Reguliavimo ir kontrolės sistema. Sistema apima bet kokias žmonėms ar organizacijoms valdžios nustatytas privalomas pareigas, jų vykdymo kontrolę, valdžios atliekamas funkcijas. Kuo aukštesnis reguliavimo lygis, kai žmogaus gyvenime nebelieka sričių, apsaugotų nuo valdžios kišimosi sąlygoja korupcijos plitimą.

Informacijos kaupimas ir naudojimas. Dažnai valdžia yra kaltinama, kad neturi išsamios ir teisingos informacijos. Tačiau dar didesnė problema yra ta, kad valdžia turi daug tokios informacijos, kurios reikalingumas negali būti niekaip paaiškinamas. Tokios informacijos teikimas/rinkimas, viena vertus, yra brangus, kita vertus, jos nutekėjimas gali padaryti žalos atskiriems rinkos subjektams. Tuomet kai valdžios institucijose įdiegiama informacinė sistema, kurios pagalba minimizuojama valdininkų įtaka informacijai apie asmenį ar įmonę bei sumažinama informacijos (ir dokumentų) rinkimo rutina, sudaromos galimybės informaciją pigiai gauti, tikslingai naudoti ir saugiai laikyti sumažėja korupcijos tikimybė.

2. Biurokratinio aparato įtaka korupcijai

Vertinant iš žmogaus naudos maksimizavimo pozicijų, tiek biurokratinė mašina ir valstybiniai reguliavimai, tiek ne teisės būdu primesti apribojimai vienodai varžo žmogaus galimybes siekti savo tikslų. Šiuos neigiamus veiksnius, trukdžius kelyje į tikslą bet kuris žmogus siekia panaikinti, sumažinti, apeiti ar kitaip įveikti. Be to, įveikti šiuos trukdžius siekiama pačiu paprasčiausiu, mažiausiai laiko ir lėšų reikalaujančiu būdu.

Kai aplinkybės verčia žmogų palyginti valstybinio reguliavimo ir korupcijos naštą, korupcinė sistema jam dažnai pasirodo palankesnė, nepaisant netgi griežtos valstybės institucijų kovos su teisės pažeidimais. Asmuo niekada nesirinktų nelegalios korupcinės sistemos, jei netraktuotų jos kaip priemonės išvengti dar labiau slegiančių oficialių apribojimų. Prireikus, žmonės visuomet dažniau duos kyšius (jei tik nemanys, kad bus pagauti), o ne rašys peticijas ar atsisakys savo ketinimų. Kuo didesnė yra sukuriama biurokratinė ir nepagrįstų apribojimų bei suvaržymų sistema, tuo labiau ji stumia į korupciją ir kyšininkavimą. Todėl, kai biurokratinė sistema yra labai išsiplėtusi, kaltinti dėl korupcijos reikėtų ne kyšių davėjus ar kyšių ėmėjus, o tuos, kurie prisidėjo kuriant biurokratiją ir suvaržymus. Korupcija dažnai tampa vienintele išeitimi siekiant išvengti nepagrįstų apribojimų.

Korupcinė sistema turi galimybių susiformuoti ne tik teikiant paramą ar vykdant viešuosius pirkimus. Panašios sąlygos yra ir skiriant bet kokį kitą valdžios finansavimą, taip pat jį administruojant ir “įsisavinant lėšas”. Tai patvirtina nuolat kylantys skandalai dėl netinkamo valdiško turto naudojimo, pernelyg prabangių remontų, niekam nereikalingų ar neefektyvių išlaidų. Efektyvios priemonės išvengti korupcijos šiose srityse taip pat yra tos, kurios sumažina pačias valstybės išlaidas, o griežtas administravimas, skaidrumo užtikrinimas, nors ir būtinas, situaciją gali pagerinti tik nežymiai.

3. Korupcija – globalus reiškinys

Viena iš pripažintų kovos su korupcija lyderių – nevalstybinė Transparency International bendrovė, kiekvienais metais atliekanti daugiau nei šimto valstybių korupcijos lygio tyrimus bei sugrupuojanti valstybes
“Korupcijos Suvokimo Indeksą” (KSI). Užsienio kompanijos, prieš žengdamos į šalį, domisi, kokia pažanga atitinkamoje valstybėje korupcijos srityje, jų investicijų politika yra vykdoma atsižvelgiant į panašius indeksus. KSI indeksas nagrinėja korupciją visuomeniniame sektoriuje ir apibrėžia korupciją kaip pasinaudojimą tarnybine padėtimi siekiant asmeninės naudos. Šiame tyrime nėra išskiriamos administracinė bei politinė korupcija.

KSI yra savotiškas balsavimas, atspindintis verslininkų bei analitikų nuomonę, tiek rezidentų, tiek nerezidentų. Indekso formavimui naudojami 15 tyrimų, atliktų 9 nepriklausomų institucijų. Būtina paminėti, jog tyrimas padengia tik pusę pasaulio valstybių.

TI duomenimis, 70% visų tyrime dalyvavusių valstybių KSI yra mažesnis nei 5 balai, ir tai atspindi gana aukštą korupcijos lygį tarp valstybės pareigūnų ir politikų. TI atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad Suomija yra mažiausiai korumpuota valstybė pasaulyje, po jos seka Danija, Naujoji Zelandija, Islandija. Ypač plačiai korupcija paplitusi Indonezijoje, Kenijoje, Angoloje, Madagaskare, Paragvajuje, Nigerijoje ir Bangladeše. Šalys surinkusios daugiau nei 9 balus, kuriose korupcijos lygis labai žemas – daugiausia turtingos valstybės. Tačiau valstybės pragyvenimo lygis dar neapsprendžia korupcijos lygio pvz. vieną iš didžiojo septyneto šalių – Italiją, aplenkia geriau korupcijos problemas sprendžiančios Čilė, Botsvana, Namibija, Taivanas.

Korupcija – aktuali pereinamosios ekonomikos šalių problema. Nors keletas prie rinkos ekonomikos pereinančių šalių pasižymi žemesniu korupcijos lygiu (Slovėnija – 27 vieta, Estija – 29) nei ES narės (Italija – 31 ir Graikija – 44), didžioji dalis Sovietų Sąjungos įtakos šalių kovoja su plačiai paplitusia korupcija.

KSI papildo kitą “Transparency International” naudojamą indeksą – Kyšių Davėjų Indeksą (Bribe Payers Index- BPI), kuris nurodo daugiausia eksportuojančių valstybių tarptautinių kompanijų, polinkį papirkinėti valdininkus sparčiai augančios ekonomikos šalyse. Tokiu būdu vertinama kyšininkavimo pasiūla šalyse, kuriose mokami kyšiai. BPI 2002 vertina Australijos, Austrijos, Belgijos, Kanadas, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Honkongo, Italijos, Japonijos, Malaizijos, Olandijos, Rusijos, Singapūro, Pietų Korėjos, Ispanijos, Švedijos, Šveicarijos, Taivano, Didžiosios Britanijos ir JAV tarptautines kompanijas. BPI 2002 tyrimas buvo atliktas Argentinoje, Brazilijoje, Kolumbijoje, Vengrijoje, Indijoje, Indonezijoje, Meksikoje, Maroke, Nigerijoje, Filipinuose, Lenkijoje, Rusijoje, Pietų Afrikoje, Pietų Korėjoe bei Tailande. Šioms šalims tenka daugiau nei 60% visų tiesioginių užsienio investicijų besivystančiose šalyse.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1746 žodžiai iš 5514 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.