Korupcija
5 (100%) 1 vote

Korupcija

Korupcija

TURINYS

ĮVADAS 3

1. KORUPCIJOS SAMPRATA 4

a. Korupcijos apibrėžimas 4

b. Korupcijos sąvoka Lietuvos įstatymuose 7

c. Politinė korupcija 9

2. KORUPCIJOS TYRIMŲ METODAI 9

3. KORUPCIJOS PASIREIŠKIMAS 11

4. MOKYMAS APIE KORUPCIJOS PRIEŽASTIS IR KOVOS SU JA PRIEMONĖS 11

a. Organizacinė teorija. Korupcija ir tarnybinės kontrolės trūkumas 12

b. Valdžia ir korupcija 12

c. Korupcija žiniasklaidoje: skaidrumo problema 14

IŠVADOS 18

LITERATŪRA 20

ĮVADAS

Pastaraisiais metais į korupcijos reiškinį ypatingą dėmesį atkreipė mokslininkai, politikai, valstybės tarnautojai ir visuomenė. Žodis „korupcija“ tapo populiarus ir plačiai vartojamas ne tik Lietuvos, bet ir įvairių pasaulio valstybių žiniasklaidoje bei literatūroje. Kiekviena visuomenė smerkia korupciją, tačiau kai bandoma ją apibrėžti, nuomonės išsiskiria.

Pats korupcijos terminas kilęs iš lotyniško žodžio „corruptio“, reiškiančio „gadinimą“, „papirkimą“. Korupcijos reiškinys senas kaip pasaulis. Kiek egzistuoja tarnyba, pareigos, pasitikėjimas jų vykdytojais, tiek egzistuoja ir korupcija.

Visi pripažįsta, kad korupcija yra blogybė. Dažnai ji yra laikoma neišvengiamu šiuolaikinės visuomenės bruožu. Toks požiūris atsirado dėl to, kad, nepaisant atkaklių bandymų įvairiomis priemonėmis kovoti su korupcija, nė viena pasaulio šalis negali pasigirti apčiuopiamais rezultatais.

Tradicinės kovos su korupcija priemonės – griežtos baudos, valdininkų atlyginimų didinimas, „švarių rankų“ komisijos ar verslininkų „auklėjimas“ – kol kas nedavė laukiamų rezultatų, nes jos yra nukreiptos į korupcijos pasekmes, o ne į jos ištakas. Korupciją lemiantys veiksniai ir prielaidos dažniausia lieka nepaliestos.

Siekiant sumažinti korupcijos mastus, būtina šalinti korupcijos ištakas, kurios slypi valdžios galiose ir jų vykdymo laisvėje. Tai reiškia žmonių veiklos dereguliavimą ir debiurokratizavimą plačiąja prasme.

Veiksnių ir prielaidų, sąlygojančių korupcinius santykius, yra daugybė. Administruojant verslo rėmimo programas, pareigūnams suteikiama laisvė savavališkai skirti privilegijas: atleisti nuo mokesčių, suteikti lengvatines paskolas arba dosniai dalinti kapitalą siauroms, politiškai suinteresuotoms grupėms. Politinis favoritizmas ir korupcija yra plačiai išsikeroję viešųjų pirkimų sistemoje, muitinėse, privatizavime, valdžios ūkinėje veikloje. Lengvatos ir atleidimai nuo mokesčių, neskaidrios mokesčių skaičiavimo taisyklės bei mokėjimo procedūros – kiti gajūs veiksniai, lemiantys piktnaudžiavimą valdžia.

Paskelbtas naujas KORUPCIJOS SUVOKIMO INDEKSAS. Tarp 133 valstybių, dalyvavusių tyrime, Lietuva užima 41 vietą ir ženkliai lenkia Latviją (57 vieta), tačiau per 8 pozicijas atsilieka nuo Estijos (33 vieta). Per paskutinius keturis metus Lietuvoje pirmą kartą pablogėjo Korupcijos suvokimo indeksas (KSI).

KORUPCIJOS SAMPRATA

Korupcijos apibrėžimas

Tiksliai apibrėžti korupciją nelengva. Korupcijos reiškiniai tokie sudėtingi, jos formos atskirose šalyse tokios įvairios, kad po ilgų bandymų surasti visoms šalims vienodą definiciją buvo suabejota, ar tai įmanoma apskritai (pasaulyje egzistuoja daugiau nei 300 korupcijos apibrėžimų). „Ką vienas laiko kyšiu, kitas laiko dovana. Politinis lyderis ar valstybės pareigūnas, padedantis draugams, Šeimos nariams ir savo šalininkams, vienose visuomenėse gali būti laikomas vertu pagyrimo, o kitose korumpuotų“.

Labiausiai paplitusi yra korupcijos definicija, kurioje pateikiamas korupcija laikomų nusikalstamų veikų sąrašas. Dažniausiai tai kyšininkavimas (kyšių davimas arba ėmimas), piktnaudžiavimas tarnybiniais įgaliojimais, neteisėtas visuomeninių lėšų pasisavinimas, nepotizmas (kai valdininkas priima nepagrįstus sprendimus giminaičių naudai) ir kiti nusižengimai.

Vienas iš jų – asmeninės naudos siekimas. Korumpuotas asmuo, pavyzdžiui, valdininkas, piktnaudžiauja savo įgaliojimais siekdamas naudos sau. Iš tikrųjų kiekvienu atveju pareigūnas, imdamas kyšį, proteguodamas giminaitį arba pasisavindamas valstybės lėšas, siekia asmeninės naudos. „Korupcija – tai piktnaudžiavimas valstybine valdžia siekiant asmeninės naudos“. Jau iš šio apibrėžimo matyti, kad korupcija neapsiriboja kyšininkavimu. Sis supratimas apima ir nepotizmą, ir neteisėtą lėšų pasisavinimą.

Aišku, kad pirmiausia tai – materialinė nauda – pinigai. Tačiau ji gali būti ir daug platesnio pobūdžio – dovanos, protekcija, susijusi su nauja darbo vieta, prestižas, karjera, atsakomosios paslaugos ir pan. Naudos gali būti siekiama nebūtinai tik sau, bet ir savo šeimos nariams, giminėms, draugams arba tam tikrai organizacijai (pvz., partijai). Taigi piktnaudžiavimas valstybės tarnyba siekiant naudos sau yra esminis korupcijos bruožas, kurį pripažįsta beveik visi.

Skirtingai apibrėžiama to piktnaudžiavimo sritis. Kalbant apie korupciją dažniausiai turimas omeny valstybės valdymo, jos administracinio aparato pareigūnas bei jo tarnyba. Tai gali būti mokesčių inspektorius, muitininkas, policijos pareigūnas, bet kuris kitas pareigūnas, priimantis sprendimus valstybės vardu. O kaip gi vadinti papirkimą ir kitus panašius reiškinius, pasilaikančius ne valstybės valdymo, o privačioje srityje. Sakykime, privačios firmos
direktorius paima kyšį iš konkuruojančios firmos ir priima jai naudingus, o jo vadovaujamai firmai ir jos savininkui nenaudingus sprendimus, suteikia komercinės informacijos ir pan. Ar galime vadinti korumpuotu žurnalistą, kuris siekdamas asmeninės naudos ir pažeisdamas žurnalisto etiką už atlygį „nepastebi“ tikrai kritikuotinų reiškinių?

Daug autorių terminą „korupcija“ vartoja siaurai – kalbėdami tik apie valstybės valdymo sritį. Visais kitais atvejais piktnaudžiavimas siekiant asmeninės naudos – tai ne korupcija. Kiti korupciją supranta plačiai. Jų nuomone, nėra didelio skirtumo kas kyšį ima – privačios kompanijos atstovas ar valstybės valdininkas. Abu dėl asmeninių paskatų piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, abu vadovaujasi tais pačiais motyvais.

Platus yra, pavyzdžiui, Europos Tarybos kovos su korupcija grupės apibrėžimas: „Korupcijų – tai kyšininkavimas ir kitoks elgesys asmenų, kuriems valstybiniame arba privačiame sektoriuje yra pavestos tara tikros pareigos, susijusios su įpareigojimais, patikėtais jiems kaip turintiems valstybės pareigūno, privataus darbuotojo, nepriklausomo agento statusą, ar kitokiais santykiais, ir kurių tikslas – bet kokia neteisėta nauda sau ir kitiems“. Pagal šį apibrėžimą korupcinių veiksmų subjektas gali būti ne tik valstybės valdininkas, bet ir bet kuris tarnautojas.

Lygiai taip pat Europos Taryba Baudžiamosios teisės konvencijoje Nr. 173 apibrėžė aktyvųjį ir pasyvųjį kyšininkavimą ne tik valstybiniame, bet ir privačiame sektoriuose.

Taigi plati korupcijos definicija apima tokias sritis:

• politinės partijos veikla;

• įtaka rinkimams ir kandidatams;

• įtaka privataus verslo darbuotojams;

• įtaka valstybės valdininkams;

• įtaka žurnalistams.

Pagaliau tarpinę vietą užima įtakinga tarptautinė kovos su korupcija organizacija „Transparency International“. Korupciją ji apibrėžia kaip „piktnaudžiavimą siekiant asmeninės naudos viešojo gyvenimo srityje“.

Kalbėdami apie viešąjį gyvenimą šios organizacijos nariai, be valstybės aparato, turi omenyje ir parlamentą, teismą, visuomenines organizacijas, spaudą, televiziją. Taigi pagal apibrėžimą papirkimas valstybiniame aparate, parlamente, netgi laikraštyje, jų manymu, yra korupcija, o privačioje įmonėje-jau ne.

Kuris apibrėžimas – siauras, platesnis ar platus yra geriausias?

Nuomonė, jog korupcija valstybės valdymo srityje yra pavojingesnė vien dėl to, kad jos objektas – valstybė, tikriausiai atėjusi iš tų laikų, kai valstybė buvo keliama virš piliečio, virš privataus gyvenimo. Tais laikais tas pats nusikaltimas valstybei automatiškai buvo traktuojamas kaip daug pavojingesnis ir visai kitokio pobūdžio. Pavyzdžiui, nusikaltimas valstybės nuosavybei buvo suprantamas kaip daug pavojingesnis nei lygiai toks pat nusikaltimas asmens nuosavybei.

Manytume, kad mūsų laikais toks atskyrimas ir priešpastatymas jau neturi didelės reikšmės. Neturime jokio pagrindo teigti, kad nusikaltimas valstybei yra pavojingesnis nei lygiai toks pat nusikaltimas privačiai įmonei. Paprastai, kalbant apie korupciją, turima omenyje tik veiksmai šalies viduje.

Svarbią reikšmę apibrėžiant terminą „korupcija“ vaidina „tarnybos“ sąvoka. Korumpuotas gali būti tik asmuo, turintis tam tikrų tarnybinių įsipareigojimų. Terminas „tarnyba“ labiausiai siejamas su valstybės vykdomąja valdžia – jos biurokratiniu aparatu. Kai sakome „tarnyba“, dažniausiai turime omeny valdininką – valstybės tarnautoją, kuriam valstybė patiki tam tikras pareigas ir už jų vykdymą moka tam tikrą atlygį.

Tačiau šiek tiek platesne prasme tarnybos santykis yra būdingas ir politikui, ir žurnalistui, ir privataus verslo darbuotojui. Politikas „tarnauja“ savo rinkėjams, privataus verslo darbuotojas – įmones akcininkams, pareigūnas – savo įstaigai ir valstybei. Net ir privalaus laikraščio arba televizijos kanalo darbuotojas „tarnauja“ visuomenei.

Visais šiais atvejais tarnyba reiškia pirmiausia pasitikėjimo santykį tarp to, kam tarnaujama, ir to, kas tarnauja. Pasitikėjimas politiku pasireiškia tuo, kad jo atstovaujami žmonės tiki, jog politikas tarnauja jiems, jie leidžia kalbėti ir veikti jų vardu. Pasitikėjimas žurnalistu – lai laikraščio skaitytojų pasitikėjimas juo, jo sąžiningumu, objektyvumu. Pasitikėjimas visuomeninės organizacijos vadovu – tai tos organizacijos tikėjimas, jog vadovas rūpinasi organizacija, vadovaujasi jos interesais. Su tuo susijusi teisinė-visuomeninė asmens pozicija ir atlygis – materialinis arba nematerialinis (pripažinimas, autoritetas, pagarba). Korupcija visais šiais atvejais – tai piktnaudžiavimas tuo pasitikėjimu siekiant asmeninės naudos.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1398 žodžiai iš 4611 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.