Korupcijos augimo priežastys ir jos prevencijos priemonės
5 (100%) 1 vote

Korupcijos augimo priežastys ir jos prevencijos priemonės

Mūsų dienomis Lietuvoje korupcijos kaina visuomenės gyvenimui ir šalies ekonomikai yra svarbus klausimas, plačiai diskutuojamas tarp politikų, verslininkų, mokslininkų ir visuomenės. Pasaulio Banko atliktame korupcijos vidurio ir rytų Europos šalyse tyrime „Antikorupcija pereinamuoju laikotarpiu: įnašas politikos debatams“ (2000 m.) Lietuva priskiriama prie šalių, kuriose valstybės užvaldymo indeksas yra vidutinis, o administracinės korupcijos indeksas yra aukštas.

Tiesa, korupcija nėra dabarties fenomenas. Ji buvo žinoma jau senovėje, kai kūrėsi pirmosios valdžios struktūros. Seniausias dokumentas, liudijantis apie korupciją, buvo parašytas Asirijoje beveik prieš 5400 metų. JI nėra susijusi su demokratine politine santvarka. Korupcija buvo ir autoritarinėse, ir diktatūrinėse sistemose. Korupcijos problema būdinga ir besivystančioms demokratinėms šalims, ir išsivysčiusioms demokratinėms šalims.

2000 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme Nr. VIII-1649 korupcija apibrėžiama kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens tiesioginis ar netiesioginis siekimas, reikalavimas arba priėmimas turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) sau ar kitam asmeniui už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal einamas pareigas, taip pat valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai arba neveikimas siekiant, reikalaujant turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau arba kitam asmeniui ar šią naudą priimant, taip pat tiesioginis ar netiesioginis siūlymas ar suteikimas valstybės tarnautojui, jam prilygintam asmeniui turtinės ar kitokios asmeninės naudos (dovanos, paslaugos, pažado, privilegijos) už atlikimą arba neatlikimą veiksmų pagal valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens einamas pareigas. Tačiau šis korupcijos apibrėžimas, apimantis tik valstybės tarnybą, neatitinka šių dienų realijų. Šiais laikais korupcija privačiame sektoriuje kelia rimtą pavojų, nes veikia valstybinį sektorių. Todėl apibendrinant galima būtų teigti, kad korupcija yra bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesys, neatitinkantis jiems suteiktų įgaliojimų ar nustatytų elgesio standartų, ar tokio elgesio skatinimas siekiant naudos sau ar kitiems asmenims ir taip pakenkiant asmenų ir valstybės interesams

Įdomų korupcijos apibrėžimą pasiūlė R. Klitgaardas. Pagal R. Klitgaardo modelį korupcija atsiranda tik tada, kai monopolinis sprendimas vertybių ar paslaugų srityje yra priimamas neviešai ir be asmeninės atsakomybės už pasirinkimo rezultatus rizikos.

Korupcijos požymiai valstybės tarnyboje, kituose valstybės ir privačiame sektoriuose kenkia ir kelia rimtą grėsmę demokratijai ir žmogaus teisėms, teisinei sistemai, pakerta tinkamą valdymą, sąžiningumą ir socialinį teisingumą, iškreipia konkurenciją, stabdo ekonominę plėtrą ir kelia pavojų demokratinių institucijų stabilumui ir visuomenės moralei, todėl rengiamos kovos su ja priemonės turi būti nuoseklios, visapusiškos ir ilgalaikės. Ypač daug dėmesio turi būti skirta korupcijos apraiškų prevencijai ir neišvengiamos atsakomybės už neteisėtus veiksmus principo įgyvendinimui, visuomenės nepakantumo šiam reiškiniui ugdymui, taip pat tarptautiniam bendradarbiavimui kovoje su korupcija plėtoti.

Korupcijos prielaidos

Korupcija nėra tolygiai paplitusi valstybėje, ir, norint sėkmingai kovoti su korupcija, labai svarbu išsiaiškinti tikslesnes korupcijos paveiktas vietas valstybės valdžios ir valdymo srityse tarp valstybės tarnautojų ir pareigūnų, privačiame sektoriuje. Korupcijos mastą Lietuvoje, labiau atitinkantį tikrovę, ir korupcijos priežastis, būtų galima nustatyti nuolat analizuojant atskirų visuomenės socialinių grupių apklausų bei teisėsaugos institucijų veiklos rezultatus.

Tarptautinės visuomeninės antikorupcinės organizacijos „Transparency International“ 2004 m. tyrimo apie korupcijos problemą duomenimis, 61 % apklaustųjų mano, kad korupcija yra įsigalėjusi visose viešojo administravimo srityse, tuo ji griauna pasitikėjimą mūsų valstybe, 18 % teigia, kad korupcija yra paplitusi, tačiau su šiuo reiškiniu susiduria daugelis valstybių, o 13 % – pasitaiko atskiri korupcijos faktai. Nors lyginant su 2002 m. šiais metais kritiškai vertinančių korupcijos paplitimo mastus Lietuvoje sumažėjo, tarp beveik dviejų trečdalių apklaustųjų vis dėlto vyrauja pesimistinės nuotaikos. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas santykinai išskiria šias korupcijos prielaidas:

· bendrosios socialinės – tai galėtų būti nedarbas, sveikatos draudimo sistemos netobulumas, maži valstybės tarnautojų atlyginimai ir pan.;

· teisinės – tai teisės aktų netobulumas, dažnas keitimas bei kolizijos, nebaudžiamumas, kontrolės sistemų, liudytojų apsaugos programų, teisinių procedūrų ir priemonių, pareigūnų skyrimo ir atleidimo bei nušalinimo procedūrų netobulumas, profesinių elgesio kodeksų valstybės tarnyboje nebuvimas ir pan.;

· institucinės – tai ne visose institucijose taikomas rotacijos principas, motyvacinė karjeros sistema, neišplėtotos vidaus ir išorės audito sistemos, nepakankamai skaidrus sprendimų priėmimo procesas, nepašalintos prielaidos korupcijai skiriant įmonių, kuriose vyrauja valstybės kapitalas, vadovus, nustatant jų atsakomybę
ir pan.;

· visuomenės pilietiškumo stokos – tai visuomenės požiūrio į korupciją neapibrėžtumas ir prieštaringumas, nesipriešinimas korumpuotiems valstybės tarnautojams, piliečių pasyvumas antikorupcinėje veikloje;

· išorinių veiksnių įtakos – tai tarptautinės korupcijos atsiradimas, tinkamų sąlygų atskirų ūkio subjektų sąžiningai konkurencijai nesudarymas, pasienio kontrabandos ir korupcijos specifika ir pan.

„Transparency International“ 2004 m. atlikto tyrimo duomenimis, apklaustųjų nuomone, korupcijos plitimą lemią šios trys pagrindinės priežastys: pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų atsakomybės ir atskaitomybės stoka (49 %), pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų moralinės atsakomybės stoka (43 %) ir teisinės bazės silpnumas (39 %). Be to, per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvos gyventojai dažniausiai buvo susidūrę su korupcija medicinos ir socialinės paramos srityse, kelių policijos muitinės veiklos srityse. Vadinasi galima teigti, kad korupcija yra visuomenei ir valstybei aktuali problema, kuriai spręsti būtinos adekvačios priemonės.

Korupcijos prevencijos sąvokaKorupcijos prevencija – vienas svarbiausių kiekvienos demokratinės šalies uždavinių norint užtikrinti šalies socialinę-ekonominę plėtrą ir korupcijos mažėjimą.

Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme korupcijos prevencija yra apibrėžiama kaip korupcijos priežasčių, sąlygų atskleidimas ir šalinimas sudarant bei įgyvendinant atitinkamų priemonių sistemą, taip pat poveikis asmenims siekiant atgrasinti nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo. Korupcijos prevencijos tikslas – užkirsti kelią korupcijos atsiradimui ir plėtrai – pašalinti teisės aktų, valstybės valdžios institucijų veiksmų, procedūrų, kitų sričių spragas, dėl kurių gali atsirasti sąlygos korupcijai. Korupcijos prevencija siekiama, kad korupcija kuo mažiau trukdytų plėtoti ekonomiką, demokratiją, kurti socialinę gerovę, stiprinti nacionalinį saugumą, didinti viešųjų paslaugų teikimo kokybę.

Pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą pagrindiniai korupcijos prevencijos uždavinys yra atskleisti korupcijos priežastis, sąlygas ir jas šalinti; atgrasinti asmenis nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo; užtikrinti realų ir veiksmingą korupcijos prevencijos teisinį reguliavimą; teisinėmis, organizacinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis priemonėmis sukurti tinkamą ir veiksmingą korupcijos prevencijos organizavimo, įgyvendinimo, priežiūros ir kontrolės mechanizmą; įtraukti į korupcijos prevenciją gyventojus, visuomenines organizacijas; skatinti skaidrų ir atvirą viešųjų paslaugų teikimą. Korupcijos prevencija įgyvendinama vadovaujantis šiais principais:

1) teisėtumo – korupcijos prevencijos priemonės įgyvendinamos laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų bei užtikrinant pagrindinių asmens teisių ir laisvių apsaugą;

2) visuotinio privalomumo – korupcijos prevencijos subjektais gali būti visi asmenys;

3) sąveikos – korupcijos prevencijos priemonių veiksmingumas užtikrinamas derinant visų korupcijos prevencijos subjektų veiksmus, keičiantis subjektams reikalinga informacija ir teikiant vienas kitam kitokią pagalbą;

4) pastovumo – korupcijos prevencijos priemonių veiksmingumo užtikrinimas nuolat tikrinant ir peržiūrint korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimo rezultatus bei teikiant pasiūlymus dėl atitinkamų priemonių veiksmingumo didinimo institucijai, kuri pagal savo kompetenciją įgaliota įgyvendinti tokius pasiūlymus.

Korupcijos prevenciją įgyvendinančios institucijos

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1225 žodžiai iš 4043 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.