Korupcijos prevencijos reformos Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Korupcijos prevencijos reformos Lietuvoje

Turinys

Įvadas ……………………………………………………………………………………3

1. Pokyčiai mažinantys korupciją…………………………………………………………..4

2. Lietuvos valdymo aparato reformos……………………………………………………..5

3. Korupciją ribojantys teisės aktai …………………………………………………………7

4. Lietuvos antikorupcinė strategija……………………………………………………….11

5. Korupcijos ribojimo priemonių efektyvumo įvertinimas……………………………….13

6. Išvados…………………………………………………………………………………..14

7. Literatūra…………………………………………………………………………………15

Įvadas

Tarptautinių žodžių žodynas korupciją apibrėžia kaip „pareigybinių teisių panaudojimą pasipelnymo tikslais, pareigūno ar politinio veikėjo papirkimą“. Šis apibrėžimas tik parodo, kiek erdvės yra korupcijos mastams. Tačiau svarbiausia yra tai, kad tarnybine padėtimi ar politine valdžia galima pasinaudoti pasipelnymo tikslais tik tuomet, kai tokia padėtis yra ir kai toji padėtis leidžia (ar net įpareigoja) nustatyti žaidimo taisykles kitiems spręsti, teisti ar skirstyti.

Šio darbo objektas – korupcijos prevencijos reformos Lietuvoje, turint tikslą –nustatyti korupcijos Lietuvos viešajame sektoriuje pokyčius, ribojimo priemones ir jų efektyvumą. Siekiant nurodyto tikslo bus keliami šie darbo uždaviniai:

1. Nustatyti organizacinius pokyčius kurie mažina korupciją

2. Nustatyti Lietuvos valdymo aparato patirtą reformą

3. Nustatyti korupcija ribojančius teisės aktus

4. Nustatyti Lietuvos antikorupcinės strategijos sritis

5. Nustatyti korupcijos ribojimo priemonių efektyvumą.

Šiame darbe daugiausiai bus remtasi Stojimo į ES stebėsenos procesas: korupcija ir antikorupcinė politika straipsniu.

Kitą rūšį sudaro išsamesnis tyrimas, susijęs su pasirinkta valstybinės veiklos sritimi, kurios labiausiai susijusios su korupcijos pasireiškimais, tyrimai. Tokių tyrimų pavyzdžiu Lietuvos atveju išskirčiau Phare projektą Europeaid/112873/D/SV/LT.

Apie nagrinėjančios korupcijos priežastis ir jos ribojimo galimybes rašė F. Stapenhurst.

Pati detaliausia informacija apie korupciją Lietuvoje iki šiol yra “Korupcijos Lietuvoje žemėlapis” – “Transparency International” Lietuvos skyriaus tyrimas.

1. Pokyčiai mažinantys korupciją

Nėra konkrečių sprendimų, kuriuos būtų galima taikyti antikorupcinėje politikoje; taip pat negalima teigti, kad kokia nors valstybė jau rado idealų modelį arba kad toks modelis egzistuoja. Pirmas uždavinys, siekiant sumažinti korupciją ir klientiškumą yra istorinių priežasčių ir sąlygų, kurioms esant padidėja korupcija analizė [8, P.2]. Pačią antikorupcinę strategiją sudaro daugybė elementų. Taip vadinama Nacionalinės integracijos sistema apima eilę esminių elementų. Viešojo sektoriaus antikorupcinės strategijos ir kontrolės sistema – kartu su visuomenės supratimu ir dalyvavimu, teismų atskaitomybe, žiniasklaidos vaidmeniu ir privačiu sektoriumi bei tarptautiniu bendradarbiavimu gali būti laikomi atramomis, ant kurių gali būti statoma nacionalinės integracijos sistema ir nuo kurių priklauso nuoseklus vystymasis.

Visose valstybėse, nepriklausomai nuo vystymosi stadijos, yra labai svarbu, kad nacionalinės integracijos sistemos skatinimas ir antikorupcinė politika būtų politiškai įtraukiantys ir nedarantys žalos piliečiams.

Organizaciniai pokyčiai viešajame sektoriuje gali padėti sumažinti iki minimumo galimybes korupcijai. Tokios priemonės yra:

• darbo metodų ir procedūrų pagerinimas, kad būtų sumažintas vilkinimas;

• priežiūros efektyvumo padidinimas, kad vyresnieji tarnautojai galėtų tikrinti ir kontroliuoti savo darbuotojų darbą;

• netikėti tarnautojų darbo patikrinimai;

• visų lygių valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimas kursuose neatsitraukiant nuo darbo, kartu formuluojant ir skleidžiant aiškiai apibrėžtas etines gaires ir elgesio taisykles;

• vidaus finansinių valdymo sistemų, užtikrinančių adekvačią ir efektyvią šaltinių panaudojimo kontrolę, vystymas;

• kanalų nusiskundimams sudarymas, kad jaunesnieji tarnautojai galėtų pasiskųsti apie savo viršininkų korupciją;

• pasiekimų apdovanojimas, gero elgesio ir sektinų pavyzdžių pripažinimas;

• antikorupcinių priemonių peržiūrėjimas, kurių imamasi kartą per tris-penkis metus siekiant įvesti tolimesnius patobulinimus.

Tačiau svarbiausia turbūt yra tai, kad pamatuoti antikorupciniai veiksmai, taip pat daugiametės valstybinių institucijų veiksmų strategijos parengimas, visada turi būti pradėti nuo korupcijos patologijos nustatymo [10, p.328].

2. Lietuvos valdymo aparato reformos

Kalbant apie korupcijos priežastis, būtina įvardinti visas pagrindines valdžios sudedamąsias dalis: sprendimus priimančią ir vykdomąją valdžią. Būtent šios srities atstovams yra suteikiamos išimtinės teisės valdyti kitus tiesiogine ir netiesiogine prasme.

Lietuvos valdymo aparatas patyrė esminę reformą iš dalies daugiausia dėl stojimo į ES reikalavimų: viešojo administravimo galimybių stiprinimas
buvo stojimo į ES prioritetas nuo tada, kai ES paskelbė “Nuomonę apie Lietuvos prašymą dėl narystės Europos Sąjungoje”, kuriame buvo minimas nepakankamas Lietuvos administracinis sugebėjimas vykdyti valdymo ir viešojo administravimo užduotis. Komisija tą pačią problemą minėjo ir visuose vėlesniuose “Reguliariuosiuose pranešimuose” [11,p.101). Tokiu būdu, galima teigti, kad viešojo administravimo reformai daugiausia įtakos turėjo stojimo reikalavimai – nuo teisinės sistemos pakeitimų iki sustiprinto valdininkų apmokymo. Prie valstybės tarnautojų veiklos skaidrumo didinimo prisidėjo ir 1997 m. priimtas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK), kuri buvo įgaliota nagrinėti visus įstatymo nuostatas pažeidžiančio elgesio atvejus, veikla. Pagal šį įstatymą, valstybės tarnautojai turi deklaruoti savo pajamas ir interesų konfliktus. Tačiau nors visi šie, taip pat ir 1999 m. Valstybės tarnybos įstatymas, kuris patenkina ES reikalavimus ir visiškai įsigalios 2005m., padėjo įdiegti šiek tiek pažangos sistemoje (nors dar yra daugybė šalintinų trūkumų – ypač atlyginimų dydžių strategijoje), korupcijos atvejų tikrai nemažėja (1 pav.):

1 pav. STT atskleisti nusikaltimai per 2003-01-01 – 2003-03-31

Tarnybos pareigūnų atskleisti nusikaltimai per 2003-01-01 – 2003-03-31

Tarnybos pareigūnų atskleisti nusikaltimai valstybės tarnybai per 2003-01-01 – 2003-03-31

Tarnybos pareigūnų nustatyti asmenys, įtarti nusikaltimų padarymu per 2003-01-01 – 2003-03-31

Tarnybos pareigūnų nustatyti valstybės tarnautojai ir pareigūnai, įtarti nusikaltimų padarymu per 2003-01-01 – 2003-03-31

Šaltinis: Specialiųjų tyrimų tarnybos analitinis – metodologinis skyrius

Lietuvos atvejis dar yra įdomus ir tuo, kad Lietuvoje mažiau paplitusi korupcija aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, bet kaip jau buvo minėta santykiškai aukštas yra administracinės korupcijos lygis [12]. Organizacijos “Transparency International” praėjusių – 2002 metų tyrimo duomenimis, administracinė korupcija Lietuvoje ypač paplitusi savivaldos institucijose ir įstaigose. Korupcija įsišaknijusi tokiose veiklos srityse, kaip licenzijų ir leidimų išdavimas, teritorijų planavimas ir registravimas, nuosavybės teisių atkūrimas ir kitose. Seimui atskaitinga Seimo kontrolierių įstaiga taip pat daugiausia nagrinėja piliečių skundus, susijusius su žemės privatizavimo klausimais ir neteisėta valdininkų veikla

Galbūt kaip teigiamas antikorupcinių veiksmų pastangas būtų galima įvardinti Lietuvos „šuolį“ iš penkiasdešimtos vietos 1999 m. į trisdešimt aštuntą – 2001 – 2002 m. , taip pat Europos Rekonstrukcijos ir plėtros banko, Pasaulio banko išvadas, kuriose Lietuva apibūdinama kaip padariusi pažangą kovoje su korupcija ir jos korupcijos rodikliai pamažu krypstą į teigiamą pusę [13, p.45]. Europos Komisija pažymi, kad nors korupcija Lietuvoje išlieka problema, vis dėlto čia padaryta didelė pažanga administraciniu ir įstatymu lygiu. 2002 m. GRECO Lietuvos vertinimo ataskaitoje nurodė, kad Lietuva nuėjo ilgą kelią per trumpą laiką kovos su korupcija srityje, parengdama normatyvinę bazę ir sukurdama kompleksinę kovos su korupcija sistemą. Ir visgi, tie patys minėtų tarptautinių organizacijų ekspertai pažymi, kad Lietuvos rodikliai dar nėra visiškai stabilūs, kartais net įgaunantys ciklišką charakterį

3. Korupciją ribojantys teisės aktai

Didžiulę įtaką antikorupcinei politikai turi įstatyminė bazė. Šiuo metu Lietuvoje yra priimtas daug teisės aktų, priskirtinų antikorupciniams. Juos santykinai būtų galima suskirstyti į dvi grupes.

1. Pirmąją grupę sudaro įstatymai, nustatantys teisinę atsakomybę už korupcines veiklas: Baudžiamasis kodeksas, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir Civilinis kodeksas, jų pakeitimo ir papildymo įstatymai.

Kalbant apie šią įstatymų grupę per daug neišsiplėtosiu(labiau bus akcentuotas dėmesys pastarajai grupei). Taigi, korupcijos srityje Lietuvos baudžiamasis kodeksas nustato baudžiamumą už kyšio paėmimą (visa tai taikoma valstybės pareigūnams ar valdininkams), aktyvų kyšininkavimą (papirkimą), piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi (tai įvardinama kaip valstybės pareigūno ar valdininko tyčinis piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi siekiant priešingų jo pareigoms interesų arba veika siekiant asmeninės naudos ar interesų arba daranti didelę žalą valstybės ir/ar kitų asmenų interesams) [11, p.91].

2. Antrajai antikorupcinių teisės aktų grupei priklauso antikorupciniai įstatymai. Būtent šios grupės teisės aktus plačiau ir aptarsiu.

Taigi, Lietuva turi daug apimančius įstatymus dėl interesų konflikto bei teisines normas dėl turto ir pajamų deklaravimo, kurios tokios plačios, kad teoriškai taikytinos visiems gyventojams. Pareigūnai, pažeidžiantys interesų konflikto nuostatas, gali būti atleisti, pažeminti pareigose ar gauti oficialias nuobaudas, apibrėžtas ir jau minėto Valstybės tarnybos įstatymo (pagal jį beveik visus valstybės tarnautojus reikia verbuoto atvirų konkursų būdu, o juos atleisti galima tik už įstatymų pažeidimus, nesugebėjimą patenkinti reikiamus profesinius reikalavimus [3]. Tas pats Viešųjų
privačių interesų derinimo įstatymas taip pat reikalauja, kad visi pareigūnai, kuriuos tas įstatymas liečia, kasmet turi pateikti privačių interesų ir turto bei pajamų metines deklaracijas[2].

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1415 žodžiai iš 4318 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.