1.BAUSMIŲ VYKDYMO POLITIKA
Bvp – tai valstybės institucijų veikla įgyvendinant bausmių vykdymą ir atlikimą.
Bvp nulemia daugelis veiksnių. Pagrindiniai yra šie:
1. Baudžiamoji politika – tai sudedamoji valstybės vidaus politikos dalis, kurios paskirtis yra baudžiamųjų įstatymų pagrindu apsaugoti valstybės gyventojus nuo nusikalstamų kėsinimųsi. Objektyviąja prasme – tai baudžiamosios teisės priemonių visuma, sudaranti vieną nusikalstamumo kontrolės krypčių. Baudžiamosios politikos turinį lemia valstybės keliami uždaviniai, kuriuos apibūdina tokie požymiai:
Baudžiamoji atsakomybė ir jos ribos;
Pavojingų veikų kriminalizacija ir dekriminalizacija;
Nusikalstamų veikų penalizacija.
Baudžiamosios politikos kryptingumą rodo bausmių sistema – šios bausmės išvardijamos pagal jų griežtumą, pradedant griežčiausia,
2. Valstybės ekonominė padėtis.
Nulemia, kiek bus efektyvi BVP. Visa BV sistema yra parazitiuojanti, nes nekuria jokios ekonominės vertės. Nuo jos priklauso kokios bus skiriamos priemonės, o kas liks tik deklaracijomis.
3. Bausmės atlikimo sistema, kuri glaudžiai siejasi su bausmės teorija – jos pasirinkimas yra valingas valstybės sprendimas, tačiau jį lemia ir teisės tradicijos ir papročiai, tarptautinės teisės reikalavimai.
Sistemos vystėsi kartu su žmonija. BV pagrindas – LA. Tuo metu susiformavę pr-pai vėliau buvo pritaikomi ir kitoms bausmėms. Taip jie tapo BV sistemos pr-pais. Labai sąlyginai skiriamos 4 BA sistemos, išsivysčiusios iš bausmės teorijų – Atpildo, Bauginimo, Fizinės galimybės padaryti nusikaltimą atėmimo, Pataisymo.
4. Tarptautiniai teisės aktų reikalavimai bausmių vykdymui.
5. Valstybės tradicijos ir papročiai.
Bvp gali būti realizuojama tik įstatymų leidybos procese ir vykdant įstatymus.
2. BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS DALYKAS, METODAS, SĄVOKA
Bvt dalykas – tai bvt normomis reguliuojami visuomeniniai santykiai, kurie susiklosto tarp valstybės ir nuteistojo asmens ir yra susiję su kriminalinės bausmės vykdymu ir atlikimu.
Santykių ypatybės:
1. Santykiai yra tarp valstybės ir nuteistojo, tarp valstybės institucijų, tarp valstybės institucijų ir trečiųjų asmenų, tarp nuteistųjų ir trečiųjų asmenų.
2. Santykių atsiradimas – nuosprendžio įsiteisėjimas. Santykiai pasibaigia:
B atlikimo paskutinę dieną (LA)
Atsiradus t.t. Juridiniams faktams.
3. BVT santykiai susiklosto dėl B vykdymo ir atlikimo. Požymio esmė – BVT reglamentuoja tik tai, kas sudaro B vykdymą ir atlikimą.
BVT metodas – būdas ir priemonės, kuriomis valstybė reguliuoja BVT santykius:
administracinis – viena pusė pavaldi kitai
civilinis – lygiateisiškumas
BVT naudojami abu metodai, bet labiausiai išreikštas yra administracinis, t.y. Nuteistasis turi paklūsti nurodymams.
Nuo 1996 į PDK įtraukta keletas nuostatų, kurios įvedė civilinio metodo atvejų:
Nuteistojo teisė pasirinkti telefoninį pokalbį vietoj trumpalaikio pasimatymo
Jei nuteistojo elgesys neteisėtas, bet jis sukeltas teisėtų reikalavimų administracija negali taikyti administracinio poveikio priemonių.
BVT sąvoka – BVT – visuma valstybės nustatytų teisės normų, kurios įtvirtina pagrindinius bausmių vykdymo principus, nustato valstybės institucijų ir pareigūnų veiklos metodus, formas ir priemones bei apibrėžia nuteistųjų teisinę padėtį bausmės vykdymo ir atlikimo metu, siekiant pataisyti asmenį.
3. BVT RYŠYS SU KITOMIS TEISĖS ŠAKOMIS
1. Su baudžiamąja teise – bt apibrėžia, kas yra bausmė, nusikalstamos veikos ir numato bausmes už jų padarymą.
Bvt reguliuoja, kaip praktiškai turi būti įvykdyta teismo paskirta bausmė už padarytą nusikaltimą. Bt yra materialinė teisė, o bvt – formalioji teisės šaka, taigi tarp jų yra tiesioginis ryšys.
2. Su baudžiamojo proceso teise – tai formalioji teisės šaka, kuri reguliuoja kvotos, parengtinio tardymo, prokuratūros organų ir teismo veiklą iškeliant, tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas bei vykdant nuosprendį.
Ryšys su bvt – teismas, spręsdamas tam tikrus procesinius klausimus, pvz., pakeisdamas nuteistųjų laikymo sąlygas, lygtinai atleisdamas nuo bausmės prieš terminą tuo pačiu prisideda prie nuteistųjų perauklėjimo, skatina juos pavyzdingai elgtis.
3. Su administracine teise – ji reguliuoja įstaigų, vykdančių bausmes, ryšius, pareigūnų pavaldumo santykius.
Bvt, bt, bpt sudaro tam tikrą visumą, kuri teisiškai reguliuoja visus klausimus, susijusius su padaryto nusikaltimo išaiškinimu, kaltojo asmens nubaudimu ir paskirtos bausmės realizavimu.
4. BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS SISTEMA
Tai logiškai išdėstyta bvt vidinė struktūra.
Ją sudaro 2 pošakiai:
1. Bausmių, nesusijusių su pataisos darbų poveikiu, vykdymo tvarka ir sąlygos:
A) turto konfiskavimas
B) bauda
C) teisės dirbti t.t. Darbą, eiti t.t. Pareigas ar užsiimti t.t. Veikla atėmimas
2. Bausmių, susijusių su pataisos darbų poveikiu, vykdymo tvarka ir sąlygos:
A) laisvės atėmimas
B) laisvės atėmimas iki gyvos galvos
C) pataisos darbai be laisves atėmimo
D) lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų
E) bausmės vykdymo atidėjimas
Šis pošakis skirstomas į 2 dalis:
1) bendroji (bvt principai, bv institucijos, nuteistojo padėties reglamentavimas)
2) specialioji (konkrečių bausmių rūšių vykdymo tvarka ir sąlygos)
Pošakiai
yra skirstomi į institutus – santykinai savarankiškas teisės normų reguliuojamų santykių grupes:
Žemiausia bvt sistemos grandis – teisės norma.
Bvt normai dažniausiai būdingi tik 2 normos elementai – hipotezė ir dispozicija.
Bvt normos klasifikuojamos pagal:
Juridinę galią (įstatymai, poįstat. Aktai…)
Priimančius subjektus (referend., seimo, …)
Turinį (įgalinančias, įpareigojančias, leidžiančias ir draudžiančias)
Pobūdį (definicijos, pr-pai, taisyklės)
Teritoriją (visoje LR, lokalinės)
5. BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS NORMA
Tai konkreti elgesio taisyklė. Didžiąją dalį bvt normų sudaro:
a)Hipotezė (sąl ygos, kurioms esant pradeda veikti dispozicija)
b)Dispozicija – pati elgesio taisyklė.
Sankcija bvt normose yra išimtis – ji įtvirtinta atskirose normose ir liečia bausmės vykdymo sąlygų pažeidimą (pdk 83 str. – administracijos nutarimu nuteistiesiems, nevykdantiems reikalavimo nutraukti neteisėtus veiksmus, gali būti taikomos nuobaudos ir daromos išskaitos iš asmens sąskaitų).
Bvt normų paskirtis – nustatyti, kaip turi būti vykdoma bausmė.
Bvt normų rūšys:
1.pagal subjektą priėmusį normas: referendumu, seimo, vyriausybės, teisingumo ministro, vidaus reikalų ministro, kalėjimų dep. Direktoriaus, bausmės vykdymo įstaigos vadovo.
2. Pagal juridinę galią: įstatymai, poįstatyminiai aktai, tarptautiniai aktai
3. Pagal turinį: draudžiančios, įpareigojančios, įgalinančios, leidžiančios.
4. Pagal paskirtį: normos-definicijos, normos-principai, normos-deklaracijos, normos- taisyklės.
Bvt galiojimas laike – priklauso nuo to, koks subjektas priima normą.
Bvt normos galiojimas pasibaigia:
1. Kai panaikinama specialiu aktu
2. Kai pakeičiama kita teisės norma
3. Kai pasibaigia normos galiojimo terminas (jei toks buvo nurodytas) ar pasikeitus aplinkybėms, sąlygoms, į kurias atsižvelgiant buvo priimta atitinkama teisės norma
Bvt galioja tik tos teisės normos, kurios galioja bausmės vykdymo metu.
Bvt normos yra galiojančios visoje teritorijoje, ir lokalinės – galiojančios tam tikrų įstaigų ribose (pvz., pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės).
6. BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS PRINCIPAI
Jie skirstomi į bendruosius, t.y. Būdingus visoms teisės šakoms, ir specialiuosius.
1. Bendrieji:
A)teisėtumo
B) humanizmo
C)lygybės prieš įstatymą
Teisėtumo principas pirmiausia siejamas su bausmės atlikimo pagrindu
1.Įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis
2.Nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimas bei spec. Teisių ir pareigų nustatymą gali reglamentuoti tik įstatymai
3.Nuteistojo elgesys gali būti suvaržytas tik draudimu ar pareiga. Bausmę vykdančios institucijos ar pareigūno elgesys turi atitikti įstatymo leidžiamą elgesį.
Humanizmo principas – Konstitucija draudžia žiauriai elgtis su nuteistaisiais, atlikti bet kokius bandymus ar mokslinius eksperimentus. Bausmės vykdymu nesiekiama daryti fizinių kančių ar žeminti žmogaus orumą
Bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nepriklauso nuo nuteistojo lyties, kilmės ir rasės. Nėščiųjų ir nepilnamečių atžvilgiu diskriminacija pozityvi ir ji nedraudžiama.
2. Specialieji principai -būdingi tik bvt.
Proporcingumo pr-pas
Jis taikomas ir griežtinant, ir švelninant bausmės atlikimo sąlygas.
Įstatymas turi nustatyti ir priemones ir procedūras šiems atvejams.
Pataisymo priemonių individualizavimo
Reikia taikyti priemones, atitinkančias nuteistojo asmenybę. Atranka turi būti daroma asmenybės pagrindu, o ne nusikaltimo pagrindu.
Nuteistųjų iniciatyvos ugdymo
Nuteistasis neturi būti tik teisinio santykio objektu, bet ir subjektu. Iniciatyvos ugdymas leidžia sumažinti skirtumą tarp gyvenimo kalėjime ir gyvenimo laisvėje.
Visuomenės pagalbos, pataisant nuteistuosius
Jis yra labai svarbus, nes BV ir BA procesas negali būti vien tik valstybės pareiga. Visuomenė taip pat turi prisiimti pareigą paleistą iš kalėjimo priimti į savo tarpą, o ne išstūminėti jį. Jei paleistasis atstumiamas, jo elgesys būna toks pats, kaip su juo elgėsi visuomenė.
7. BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS ŠALTINIAI
Tai kompetentingos institucijos nustatyta tvarka priimtas teisės aktas, kuris įtvirtina teisės normas, reguliuojančias bvt santykius.
Bvt šaltiniai klasifikuojami į:
A) Įstatymus
B) Poįstatyminius aktus
C) Tarptautinius aktus
A) įstatymai:
1. Konstitucija – jos normos taikomos tiesiogiai bvt (draudimas žiauriai elgtis su nuteistuoju, lygybė prieš įstatymą, nuteistųjų darbas)
2. Pataisos darbų kodeksas – bendrieji pr-pai ir atskirų bausmių vykdymo reglamentavimas.
3. Baudžiamasis kodeksas (santykinai) – įtvirtinti kai kurie bausmių vykdymo aspektai (lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų).
4. Civilinio proceso kodeksas – reglamentuoja dalykus, kurie susiję su bausmių – baudos ir turto konfiskavimo vykdymu).
5. Teismo antstolių įstatymas – nustato antstolių teisinį statusą, reikalavimus priimant į tarnybą, tarnybos tvarką ir t.t.)
6. Kai kurie autoriai priskiria amnestijos aktus, bet jie yra daugiau taikomojo pobūdžio.
B) poįstatyminiai aktai:
Klasifikacija:
Pagal teisinę galią:
LRV
TM (VRM), FM
Kalėjimų departamento direktoriaus
Įstaigų vadovų
LRV
Dėl nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos
Dėl nuteistųjų bendrojo lavinimo tvarko
Dėl nuteistųjų profesinio techninio
tvarkos
Daug kitų
TM
Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (2000 09)
PD įstaigų nuostatai
Dėl tarnautojų uniformos ir kitokių šūdacijų
PD inspekcijos (dabar – P inspekcijos) nuostatai
VRM:
Dėl sunkai auklėjamųjų nuteistųjų būrių
Dėl trumpalaikių išvykų iš PD įstaigų tvarkos
Konvojavimo taisyklės
FM
Konfiskuoto turto perėjimo valstybės nuosavybėn taisyklės
KD direktoriaus
PD įstaigų vidaus struktūrų ir padalinių nuostatai
Įstaigų vadovų
Tik vienos rūšies įsakymai – tie, kurie tvirtina įstaigų darbotvarkę. Visi kiti įsakymai – teisės taikymo aktai.
C) tarptautiniai aktai:
Klasifikacija:
Pagal institucijas: JTO, Europos tarybos
Pagal teisės akto teisinę galią:
· Sutartys (tampa privalomomis po ratifikavimo ir deponavimo)
· Rekomendacijos, rezoliucijos (esant pagrįstiems argumentams narės gali nesilaikyti)
8. TARPTAUTINIAI AKTAI – BVT ŠALTINIS
Klasifikacija:
Pagal institucijas:
JTO
Europos tarybos
Pagal teisės akto teisinę galią:
Sutartys (tampa privalomomis po ratifikavimo ir deponavimo)
Rekomendacijos, rezoliucijos (esant pagrįstiems argumentams narės gali nesilaikyti)
JTO teisės aktai
Dėl priverstinio darbo (1930)
Ji apibrėžia, kas yra laikoma priverstiniu darbu ir išimtis, kai tai nėra priverstinis darbas
Konvencija prieš kankinimus ir kitas nežmoniškas bausmes (1984).
Pirmą kartą apibrėžė kankinimą:
Bet koks veiksmas tyčia suteikiantis stiprius skausmus arba fizines-moralines kančias, kai tokiu veiksmu siekiama nubausti už nusikaltimą. Nėra kankinimas tai, kas yra teisėtai numatyta sankcijoje.
Rekomendacija – teisėtvarkos darbuotojų elgesio kodeksas (1979)
Šis kodeksas priskiria tuos bausmės vykdymo pareigūnus prie teisėtvarkos darbuotojų.
Įkalintų asmenų gynybos pr-pų sąvadas (1980). Rekomendacija.
Jame yra 39 pr-pai. Visi jie siejami su asmens be laisvės (atliekančių LA bausmę) teisių apsauga.
1.Tipinės minimalios elgesio su kaliniais taisyklės (1955), įsigaliojusios 1957.
Rekomendacinio pobūdžio aktas. Jų tikslas – išdėstyti tai, kas teoriniu ir praktiniu požiūriu yra paprastai laikoma teisinga elgesyje su kaliniais. Jos neriboja eksperimentų, diegiant naujoves šioje srityje, jei jie neprieštarauja joje išdėstytiems principams. Taisyklės apibūdina kalinių skirstymą į kategorijas ir tuo pagrindu jų laikymą skyrium, patalpas kaliniams, maitinimą, medicininį aptarnavimą, bausmes ir tramdymo priemones už drausmės pažeidimus, teisę gauti informaciją ir ginti savo teises, įstaigos darbuotojų elgesį, ypatingų kategorijų kaliniams taikomą poveikį ir nuteistųjų adaptavimąsi visuomenėje po bausmės atlikimo.
Europos tarybos teisės aktai
Konvencijos:
1. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija
Konvencijos 3 straipsnis numato žiauraus elgesio draudimą ir garbės ir orumo žeminimą.
Konvencijos 4 straipsnis nustato, kad nuteistųjų LA dirbamas darbas nelaikomas priverstiniu.
Konvencijos 8 straipsnis garantuoja asmens privatumą.
Konvencijos 13 straipsnis garantuoja nacionalinį asmens teisių apsaugos mechanizmą.
Konvencijos 14 straipsnis garantuoja peticijos teisę. Ji galima po to, kai yra išnaudotos visos nacionalinio asmens teisių apsaugos mechanizmo garantuojamos teisinės priemonės nuteistojo valstybėje.
2. Europos konvencija prieš kankinimus (1987).
Svarbi LA ir LA iki gyvos galvos bausmių vykdymui.
3. Nuteistųjų perdavimo konvencija
Vienas nusikaltėlis, atliekantis LA bausmę vienoje valstybėje, yra perduodamas kitai valstybei.
4. Dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo.
Jei vienos valstybės pilietis nuteisiamas kitoje, tai ta kita gali perduoti jį jo valstybei.
Pastaba: skirti nuo 3 konvencijos – čia nereikia nuteistojo valios išreiškimo.
Rezoliucijos, rekomendacijos
Europos taryba priėmė apie 10 rezoliucijų ir rekomendacijų, kurios suisijusios su bausmių vykdymu. O konkrečiai su LA bausme.
ET rezoliucija dėl nuteistųjų rinkiminių, civilinių ir socialinių teisių
R. Dėl kalėjimo personalo parinkimo, lavinimo ir teisinės padėties
Europos kalėjimų taisyklės (1987)
R. Dėl darbo kalėjimuose
R. Dėl švietimo kalėjimuose
R. Dėl ilgalaikio LA (daugiau kaip 10 metų)
R. Dėl trumpalaikių išvykų iš kalėjimų
1. R. Dėl kalinių užsieniečių
9. NUTEISTŲJŲ ASMENŲ TEISINĖ PADĖTIS
Nuteistųjų teisinė padėtis tai – subjektyvių teisių ir pareigų visuma, kurias įgyja nuteistasis kriminaline bausme. Ši padėtis nėra statiška, ji gali keisti 2 kryptimis:
švelnėjimo (teisinė padėtis artėja prie nenuteisto asmens)
-griežtėjimo (ribojamos teisės, nustatomos papildomos pareigos)
Nuteistųjų teisių ir pareigų rūšys:
Bendrosios (bet kuria bausme nuteistųjų asmenų)
Specialiosios (nustatomos atskirai)
Bendrosios teisės:
Gauti raštišką informaciją jam suprantama kalba apie paskirtos bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas bei jo teises ir pareigas.
Kreiptis į LR ir kitų valstybių institucijas ar pareigūnus su skundais, prašymais, pareiškimais.
Gauti medicinos pagalbą (tokios pačios kokybės, kaip ir laisvėje)
Gauti teisinę pagalbą.
Dalyvauti renkant atstovaujamąją valdžią
Sąžinės laisvę
Pareigos:
· Vykdyti bausmes vykdančių institucijų ar pareigūnų teisėtus reikalavimus, įsakymus, nurodymus.
Preziumuojama, kad kiekvienas reikalavimas yra teisėtas, kol neįrodyta priešingai.
· Laikytis įstatymų nustatytų reikalavimų.
Specialiosios teisės ir pareigos siejamos su atskiromis bausmėmis.
Pvz., specialiosios teisės esant LA bausmei: įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, pasimatymai, gauti siuntinius, susirašinėti, trumpam išvykti už laisvės atėmimo įstaigos ribų ir t.t.
10. INSTITUCIJŲ, VYKDANČIŲ KRIMINALINES BAUSMES, SISTEMA
Kiekviena valstybė sukuria institucijų ir įstaigų, kurios įgyvendina teisingumo funkcijas, sistemą.
Sistemą sudarančios institucijos ir jų f-jos:
LRV
Funkcijos:
1.teisės aktų priėmimas
TM
Funkcijos:
Teisės aktų priėmimas
T.t. Pareigūnų skyrimas ir atleidimas
KD direktoriaus, jo pavaduotojų
Pataisos darbų (PD) įstaigų direktorių
Įmonių prie PD įstaigų direktorių
Priežiūros ir kontrolės
Pareigūnų ir institucijų, teismo antstolių veiklos kontrolė
Tarptautinių atkų vykdymas
Kalėjimų departamentas
Funkcijos:
Teisės aktų priėmimas
Pareigūnų priėmimas į darbą, laipsnių suteikimas
PD įstaigų priežiūra ir kontrolė
Įstatyme numatytų bausmių vykdymo funkcijų atlikimas (nustato, kurioje įstaigoje reikia atlikti bausmę)
PD įstaiga
Funkcijos:
Realus bausmės vykdymas
Pataisos inspekcija (bus Pataisos darbų inspekcija)
Funkcijos:
Vykdo PD
Vykdo BV atidėjimą
Vykdo lygtinį paleidimą iš LA vietų
Teismo antstoliai
Funkcijos:
Išieško baudą
Konfiskuoja turtą
Teismas
Funkcijos:
Atima asmeniui teisę ką nors daryti (vykdo kartu su darbdaviu, PD įstaiga)
11. LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ RŪŠYS
Laisvės atėmimo vietos – tai valstybinės baudžiamosios – auklėjamosios įstaigos, kuriose atliekama laisves atėmimo bausmė. Rūšys:
1)kalėjimai:
Bendrojo režimo sąlygomis (pirmą karą nuteistieji kalėti, perkelti iš griežtojo režimo kalėjimo)
Griežtojo režimo (pirmiau kalėję asmenys, nuteistieji už nusikaltimus, padarytus laisvės atėmimo vietoje, perkelti iš kolonijų ir bendrojo režimo kalėjimo nuobaudos tvarka)
2)pataisos darbų kolonijos – pagrindinė laisvės atėmimo vieta pilnamečiams:
Bendrojo režimo (pirmą kartą nuteistieji LA už nesunkius nusikaltimus, LA nuteistos moterys).
Sustiprintojo režimo (pirmą kartą nuteistieji LA vyrai už sunkius nusikaltimus).
Griežtojo režimo (pirmiau atlikę LA bausmę, nuteisti už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus, itin pavojingi recidyvistai).
Pataisos darbų kolonija-gyvenvietė (pirmą kartą už neatsargius N, pirmą kartą už nesunkius tyčinius N, aiškiai ėmę taisytis nuteistieji iš kitų režimų PD kolonijų)
3)auklėjimo darbų kolonijos – šios įstaigos skirtos nepilnamečiams.
· Bendrojo režimo (pirmą kartą LA nuteisti už vaikinai ir visos merginos)
· Sustiprintojo režimo (vaikinai anksčiau atlikę LA bausmę ir perkelti iš bendrojo režimo).
12. NUTEISTŲJŲ LAISVĖS ATĖMIMU KLASIFIKACIJA IR DIFERENCIACIJA
Nuteistieji klasifikuojami remiantis šiais kriterijais: