1.BAUSMIŲ VYKDYMO POLITIKA
Bvp – tai valstybės institucijų veikla įgyvendinant bausmių vykdymą ir atlikimą.
Bvp nulemia daugelis veiksnių. Pagrindiniai yra šie:
1. Baudžiamoji politika – tai sudedamoji valstybės vidaus politikos dalis, kurios paskirtis yra baudžiamųjų įstatymų pagrindu apsaugoti valstybės gyventojus nuo nusikalstamų kėsinimųsi. Objektyviąja prasme – tai baudžiamosios teisės priemonių visuma, sudaranti vieną nusikalstamumo kontrolės krypčių. Baudžiamosios politikos turinį lemia valstybės keliami uždaviniai, kuriuos apibūdina tokie požymiai:
Baudžiamoji atsakomybė ir jos ribos;
Pavojingų veikų kriminalizacija ir dekriminalizacija;
Nusikalstamų veikų penalizacija.
Baudžiamosios politikos kryptingumą rodo bausmių sistema – šios bausmės išvardijamos pagal jų griežtumą, pradedant griežčiausia,
2. Valstybės ekonominė padėtis.
Nulemia, kiek bus efektyvi BVP. Visa BV sistema yra parazitiuojanti, nes nekuria jokios ekonominės vertės. Nuo jos priklauso kokios bus skiriamos priemonės, o kas liks tik deklaracijomis.
3. Bausmės atlikimo sistema, kuri glaudžiai siejasi su bausmės teorija – jos pasirinkimas yra valingas valstybės sprendimas, tačiau jį lemia ir teisės tradicijos ir papročiai, tarptautinės teisės reikalavimai.
Sistemos vystėsi kartu su žmonija. BV pagrindas – LA. Tuo metu susiformavę pr-pai vėliau buvo pritaikomi ir kitoms bausmėms. Taip jie tapo BV sistemos pr-pais. Labai sąlyginai skiriamos 4 BA sistemos, išsivysčiusios iš bausmės teorijų – Atpildo, Bauginimo, Fizinės galimybės padaryti nusikaltimą atėmimo, Pataisymo.
4. Tarptautiniai teisės aktų reikalavimai bausmių vykdymui.
5. Valstybės tradicijos ir papročiai.
Bvp gali būti realizuojama tik įstatymų leidybos procese ir vykdant įstatymus.
2. BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS DALYKAS, METODAS, SĄVOKA
Bvt dalykas – tai bvt normomis reguliuojami visuomeniniai santykiai, kurie susiklosto tarp valstybės ir nuteistojo asmens ir yra susiję su kriminalinės bausmės vykdymu ir atlikimu.
Santykių ypatybės:
1. Santykiai yra tarp valstybės ir nuteistojo, tarp valstybės institucijų, tarp valstybės institucijų ir trečiųjų asmenų, tarp nuteistųjų ir trečiųjų asmenų.
2. Santykių atsiradimas – nuosprendžio įsiteisėjimas. Santykiai pasibaigia:
B atlikimo paskutinę dieną (LA)
Atsiradus t.t. Juridiniams faktams.
3. BVT santykiai susiklosto dėl B vykdymo ir atlikimo. Požymio esmė – BVT reglamentuoja tik tai, kas sudaro B vykdymą ir atlikimą.
BVT metodas – būdas ir priemonės, kuriomis valstybė reguliuoja BVT santykius:
administracinis – viena pusė pavaldi kitai
civilinis – lygiateisiškumas
BVT naudojami abu metodai, bet labiausiai išreikštas yra administracinis, t.y. Nuteistasis turi paklūsti nurodymams.
Nuo 1996 į PDK įtraukta keletas nuostatų, kurios įvedė civilinio metodo atvejų:
Nuteistojo teisė pasirinkti telefoninį pokalbį vietoj trumpalaikio pasimatymo
Jei nuteistojo elgesys neteisėtas, bet jis sukeltas teisėtų reikalavimų administracija negali taikyti administracinio poveikio priemonių.
BVT sąvoka – BVT – visuma valstybės nustatytų teisės normų, kurios įtvirtina pagrindinius bausmių vykdymo principus, nustato valstybės institucijų ir pareigūnų veiklos metodus, formas ir priemones bei apibrėžia nuteistųjų teisinę padėtį bausmės vykdymo ir atlikimo metu, siekiant pataisyti asmenį.
3. BVT RYŠYS SU KITOMIS TEISĖS ŠAKOMIS
1. Su baudžiamąja teise – bt apibrėžia, kas yra bausmė, nusikalstamos veikos ir numato bausmes už jų padarymą.
Bvt reguliuoja, kaip praktiškai turi būti įvykdyta teismo paskirta bausmė už padarytą nusikaltimą. Bt yra materialinė teisė, o bvt – formalioji teisės šaka, taigi tarp jų yra tiesioginis ryšys.
2. Su baudžiamojo proceso teise – tai formalioji teisės šaka, kuri reguliuoja kvotos, parengtinio tardymo, prokuratūros organų ir teismo veiklą iškeliant, tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas bei vykdant nuosprendį.
Ryšys su bvt – teismas, spręsdamas tam tikrus procesinius klausimus, pvz., pakeisdamas nuteistųjų laikymo sąlygas, lygtinai atleisdamas nuo bausmės prieš terminą tuo pačiu prisideda prie nuteistųjų perauklėjimo, skatina juos pavyzdingai elgtis.
3. Su administracine teise – ji reguliuoja įstaigų, vykdančių bausmes, ryšius, pareigūnų pavaldumo santykius.
Bvt, bt, bpt sudaro tam tikrą visumą, kuri teisiškai reguliuoja visus klausimus, susijusius su padaryto nusikaltimo išaiškinimu, kaltojo asmens nubaudimu ir paskirtos bausmės realizavimu.
4. BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS SISTEMA
Tai logiškai išdėstyta bvt vidinė struktūra.
Ją sudaro 2 pošakiai:
1. Bausmių, nesusijusių su pataisos darbų poveikiu, vykdymo tvarka ir sąlygos:
A) turto konfiskavimas
B) bauda
C) teisės dirbti t.t. Darbą, eiti t.t. Pareigas ar užsiimti t.t. Veikla atėmimas
2. Bausmių, susijusių su pataisos darbų poveikiu, vykdymo tvarka ir sąlygos:
A) laisvės atėmimas
B) laisvės atėmimas iki gyvos galvos
C) pataisos darbai be laisves atėmimo
D) lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų
E) bausmės vykdymo atidėjimas
Šis pošakis skirstomas į 2 dalis:
1) bendroji (bvt principai, bv institucijos, nuteistojo padėties reglamentavimas)
2) specialioji (konkrečių bausmių rūšių vykdymo tvarka ir sąlygos)
Pošakiai
yra skirstomi į institutus – santykinai savarankiškas teisės normų reguliuojamų santykių grupes:
Žemiausia bvt sistemos grandis – teisės norma.
Bvt normai dažniausiai būdingi tik 2 normos elementai – hipotezė ir dispozicija.
Bvt normos klasifikuojamos pagal:
Juridinę galią (įstatymai, poįstat. Aktai…)
Priimančius subjektus (referend., seimo, …)
Turinį (įgalinančias, įpareigojančias, leidžiančias ir draudžiančias)
Pobūdį (definicijos, pr-pai, taisyklės)
Teritoriją (visoje LR, lokalinės)
5. BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS NORMA
Tai konkreti elgesio taisyklė. Didžiąją dalį bvt normų sudaro:
a)Hipotezė (sąl ygos, kurioms esant pradeda veikti dispozicija)
b)Dispozicija – pati elgesio taisyklė.
Sankcija bvt normose yra išimtis – ji įtvirtinta atskirose normose ir liečia bausmės vykdymo sąlygų pažeidimą (pdk 83 str. – administracijos nutarimu nuteistiesiems, nevykdantiems reikalavimo nutraukti neteisėtus veiksmus, gali būti taikomos nuobaudos ir daromos išskaitos iš asmens sąskaitų).
Bvt normų paskirtis – nustatyti, kaip turi būti vykdoma bausmė.
Bvt normų rūšys:
1.pagal subjektą priėmusį normas: referendumu, seimo, vyriausybės, teisingumo ministro, vidaus reikalų ministro, kalėjimų dep. Direktoriaus, bausmės vykdymo įstaigos vadovo.
2. Pagal juridinę galią: įstatymai, poįstatyminiai aktai, tarptautiniai aktai
3. Pagal turinį: draudžiančios, įpareigojančios, įgalinančios, leidžiančios.
4. Pagal paskirtį: normos-definicijos, normos-principai, normos-deklaracijos, normos- taisyklės.
Bvt galiojimas laike – priklauso nuo to, koks subjektas priima normą.
Bvt normos galiojimas pasibaigia:
1. Kai panaikinama specialiu aktu
2. Kai pakeičiama kita teisės norma
3. Kai pasibaigia normos galiojimo terminas (jei toks buvo nurodytas) ar pasikeitus aplinkybėms, sąlygoms, į kurias atsižvelgiant buvo priimta atitinkama teisės norma
Bvt galioja tik tos teisės normos, kurios galioja bausmės vykdymo metu.
Bvt normos yra galiojančios visoje teritorijoje, ir lokalinės – galiojančios tam tikrų įstaigų ribose (pvz., pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės).
6. BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS PRINCIPAI
Jie skirstomi į bendruosius, t.y. Būdingus visoms teisės šakoms, ir specialiuosius.
1. Bendrieji:
A)teisėtumo
B) humanizmo
C)lygybės prieš įstatymą
Teisėtumo principas pirmiausia siejamas su bausmės atlikimo pagrindu
1.Įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis
2.Nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimas bei spec. Teisių ir pareigų nustatymą gali reglamentuoti tik įstatymai
3.Nuteistojo elgesys gali būti suvaržytas tik draudimu ar pareiga. Bausmę vykdančios institucijos ar pareigūno elgesys turi atitikti įstatymo leidžiamą elgesį.
Humanizmo principas – Konstitucija draudžia žiauriai elgtis su nuteistaisiais, atlikti bet kokius bandymus ar mokslinius eksperimentus. Bausmės vykdymu nesiekiama daryti fizinių kančių ar žeminti žmogaus orumą
Bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nepriklauso nuo nuteistojo lyties, kilmės ir rasės. Nėščiųjų ir nepilnamečių atžvilgiu diskriminacija pozityvi ir ji nedraudžiama.
2. Specialieji principai -būdingi tik bvt.
Proporcingumo pr-pas
Jis taikomas ir griežtinant, ir švelninant bausmės atlikimo sąlygas.
Įstatymas turi nustatyti ir priemones ir procedūras šiems atvejams.
Pataisymo priemonių individualizavimo
Reikia taikyti priemones, atitinkančias nuteistojo asmenybę. Atranka turi būti daroma asmenybės pagrindu, o ne nusikaltimo pagrindu.
Nuteistųjų iniciatyvos ugdymo
Nuteistasis neturi būti tik teisinio santykio objektu, bet ir subjektu. Iniciatyvos ugdymas leidžia sumažinti skirtumą tarp gyvenimo kalėjime ir gyvenimo laisvėje.
Visuomenės pagalbos, pataisant nuteistuosius
Jis yra labai svarbus, nes BV ir BA procesas negali būti vien tik valstybės pareiga. Visuomenė taip pat turi prisiimti pareigą paleistą iš kalėjimo priimti į savo tarpą, o ne išstūminėti jį. Jei paleistasis atstumiamas, jo elgesys būna toks pats, kaip su juo elgėsi visuomenė.
7. BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖS ŠALTINIAI
Tai kompetentingos institucijos nustatyta tvarka priimtas teisės aktas, kuris įtvirtina teisės normas, reguliuojančias bvt santykius.
Bvt šaltiniai klasifikuojami į:
A) Įstatymus
B) Poįstatyminius aktus
C) Tarptautinius aktus
A) įstatymai:
1. Konstitucija – jos normos taikomos tiesiogiai bvt (draudimas žiauriai elgtis su nuteistuoju, lygybė prieš įstatymą, nuteistųjų darbas)
2. Pataisos darbų kodeksas – bendrieji pr-pai ir atskirų bausmių vykdymo reglamentavimas.
3. Baudžiamasis kodeksas (santykinai) – įtvirtinti kai kurie bausmių vykdymo aspektai (lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų).
4. Civilinio proceso kodeksas – reglamentuoja dalykus, kurie susiję su bausmių – baudos ir turto konfiskavimo vykdymu).
5. Teismo antstolių įstatymas – nustato antstolių teisinį statusą, reikalavimus priimant į tarnybą, tarnybos tvarką ir t.t.)
6. Kai kurie autoriai priskiria amnestijos aktus, bet jie yra daugiau taikomojo pobūdžio.
B) poįstatyminiai aktai:
Klasifikacija:
Pagal teisinę galią:
LRV
TM (VRM), FM
Kalėjimų departamento direktoriaus
Įstaigų vadovų
LRV
Dėl nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos
Dėl nuteistųjų bendrojo lavinimo tvarko
Dėl nuteistųjų profesinio techninio
tvarkos
Daug kitų
TM
Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (2000 09)
PD įstaigų nuostatai
Dėl tarnautojų uniformos ir kitokių šūdacijų
PD inspekcijos (dabar – P inspekcijos) nuostatai
VRM:
Dėl sunkai auklėjamųjų nuteistųjų būrių
Dėl trumpalaikių išvykų iš PD įstaigų tvarkos
Konvojavimo taisyklės
FM
Konfiskuoto turto perėjimo valstybės nuosavybėn taisyklės
KD direktoriaus
PD įstaigų vidaus struktūrų ir padalinių nuostatai
Įstaigų vadovų
Tik vienos rūšies įsakymai – tie, kurie tvirtina įstaigų darbotvarkę. Visi kiti įsakymai – teisės taikymo aktai.
C) tarptautiniai aktai:
Klasifikacija:
Pagal institucijas: JTO, Europos tarybos
Pagal teisės akto teisinę galią:
· Sutartys (tampa privalomomis po ratifikavimo ir deponavimo)
· Rekomendacijos, rezoliucijos (esant pagrįstiems argumentams narės gali nesilaikyti)
8. TARPTAUTINIAI AKTAI – BVT ŠALTINIS
Klasifikacija:
Pagal institucijas:
JTO
Europos tarybos
Pagal teisės akto teisinę galią:
Sutartys (tampa privalomomis po ratifikavimo ir deponavimo)
Rekomendacijos, rezoliucijos (esant pagrįstiems argumentams narės gali nesilaikyti)
JTO teisės aktai
Dėl priverstinio darbo (1930)
Ji apibrėžia, kas yra laikoma priverstiniu darbu ir išimtis, kai tai nėra priverstinis darbas
Konvencija prieš kankinimus ir kitas nežmoniškas bausmes (1984).
Pirmą kartą apibrėžė kankinimą:
Bet koks veiksmas tyčia suteikiantis stiprius skausmus arba fizines-moralines kančias, kai tokiu veiksmu siekiama nubausti už nusikaltimą. Nėra kankinimas tai, kas yra teisėtai numatyta sankcijoje.
Rekomendacija – teisėtvarkos darbuotojų elgesio kodeksas (1979)
Šis kodeksas priskiria tuos bausmės vykdymo pareigūnus prie teisėtvarkos darbuotojų.
Įkalintų asmenų gynybos pr-pų sąvadas (1980). Rekomendacija.
Jame yra 39 pr-pai. Visi jie siejami su asmens be laisvės (atliekančių LA bausmę) teisių apsauga.
1.Tipinės minimalios elgesio su kaliniais taisyklės (1955), įsigaliojusios 1957.
Rekomendacinio pobūdžio aktas. Jų tikslas – išdėstyti tai, kas teoriniu ir praktiniu požiūriu yra paprastai laikoma teisinga elgesyje su kaliniais. Jos neriboja eksperimentų, diegiant naujoves šioje srityje, jei jie neprieštarauja joje išdėstytiems principams. Taisyklės apibūdina kalinių skirstymą į kategorijas ir tuo pagrindu jų laikymą skyrium, patalpas kaliniams, maitinimą, medicininį aptarnavimą, bausmes ir tramdymo priemones už drausmės pažeidimus, teisę gauti informaciją ir ginti savo teises, įstaigos darbuotojų elgesį, ypatingų kategorijų kaliniams taikomą poveikį ir nuteistųjų adaptavimąsi visuomenėje po bausmės atlikimo.
Europos tarybos teisės aktai
Konvencijos:
1. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija
Konvencijos 3 straipsnis numato žiauraus elgesio draudimą ir garbės ir orumo žeminimą.
Konvencijos 4 straipsnis nustato, kad nuteistųjų LA dirbamas darbas nelaikomas priverstiniu.
Konvencijos 8 straipsnis garantuoja asmens privatumą.
Konvencijos 13 straipsnis garantuoja nacionalinį asmens teisių apsaugos mechanizmą.
Konvencijos 14 straipsnis garantuoja peticijos teisę. Ji galima po to, kai yra išnaudotos visos nacionalinio asmens teisių apsaugos mechanizmo garantuojamos teisinės priemonės nuteistojo valstybėje.
2. Europos konvencija prieš kankinimus (1987).
Svarbi LA ir LA iki gyvos galvos bausmių vykdymui.
3. Nuteistųjų perdavimo konvencija
Vienas nusikaltėlis, atliekantis LA bausmę vienoje valstybėje, yra perduodamas kitai valstybei.
4. Dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo.
Jei vienos valstybės pilietis nuteisiamas kitoje, tai ta kita gali perduoti jį jo valstybei.
Pastaba: skirti nuo 3 konvencijos – čia nereikia nuteistojo valios išreiškimo.
Rezoliucijos, rekomendacijos
Europos taryba priėmė apie 10 rezoliucijų ir rekomendacijų, kurios suisijusios su bausmių vykdymu. O konkrečiai su LA bausme.
ET rezoliucija dėl nuteistųjų rinkiminių, civilinių ir socialinių teisių
R. Dėl kalėjimo personalo parinkimo, lavinimo ir teisinės padėties
Europos kalėjimų taisyklės (1987)
R. Dėl darbo kalėjimuose
R. Dėl švietimo kalėjimuose
R. Dėl ilgalaikio LA (daugiau kaip 10 metų)
R. Dėl trumpalaikių išvykų iš kalėjimų
1. R. Dėl kalinių užsieniečių
9. NUTEISTŲJŲ ASMENŲ TEISINĖ PADĖTIS
Nuteistųjų teisinė padėtis tai – subjektyvių teisių ir pareigų visuma, kurias įgyja nuteistasis kriminaline bausme. Ši padėtis nėra statiška, ji gali keisti 2 kryptimis:
švelnėjimo (teisinė padėtis artėja prie nenuteisto asmens)
-griežtėjimo (ribojamos teisės, nustatomos papildomos pareigos)
Nuteistųjų teisių ir pareigų rūšys:
Bendrosios (bet kuria bausme nuteistųjų asmenų)
Specialiosios (nustatomos atskirai)
Bendrosios teisės:
Gauti raštišką informaciją jam suprantama kalba apie paskirtos bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas bei jo teises ir pareigas.
Kreiptis į LR ir kitų valstybių institucijas ar pareigūnus su skundais, prašymais, pareiškimais.
Gauti medicinos pagalbą (tokios pačios kokybės, kaip ir laisvėje)
Gauti teisinę pagalbą.
Dalyvauti renkant atstovaujamąją valdžią
Sąžinės laisvę
Pareigos:
· Vykdyti bausmes vykdančių institucijų ar pareigūnų teisėtus reikalavimus, įsakymus, nurodymus.
Preziumuojama, kad kiekvienas reikalavimas yra teisėtas, kol neįrodyta priešingai.
· Laikytis įstatymų nustatytų reikalavimų.
Specialiosios teisės ir pareigos siejamos su atskiromis bausmėmis.
Pvz., specialiosios teisės esant LA bausmei: įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, pasimatymai, gauti siuntinius, susirašinėti, trumpam išvykti už laisvės atėmimo įstaigos ribų ir t.t.
10. INSTITUCIJŲ, VYKDANČIŲ KRIMINALINES BAUSMES, SISTEMA
Kiekviena valstybė sukuria institucijų ir įstaigų, kurios įgyvendina teisingumo funkcijas, sistemą.
Sistemą sudarančios institucijos ir jų f-jos:
LRV
Funkcijos:
1.teisės aktų priėmimas
TM
Funkcijos:
Teisės aktų priėmimas
T.t. Pareigūnų skyrimas ir atleidimas
KD direktoriaus, jo pavaduotojų
Pataisos darbų (PD) įstaigų direktorių
Įmonių prie PD įstaigų direktorių
Priežiūros ir kontrolės
Pareigūnų ir institucijų, teismo antstolių veiklos kontrolė
Tarptautinių atkų vykdymas
Kalėjimų departamentas
Funkcijos:
Teisės aktų priėmimas
Pareigūnų priėmimas į darbą, laipsnių suteikimas
PD įstaigų priežiūra ir kontrolė
Įstatyme numatytų bausmių vykdymo funkcijų atlikimas (nustato, kurioje įstaigoje reikia atlikti bausmę)
PD įstaiga
Funkcijos:
Realus bausmės vykdymas
Pataisos inspekcija (bus Pataisos darbų inspekcija)
Funkcijos:
Vykdo PD
Vykdo BV atidėjimą
Vykdo lygtinį paleidimą iš LA vietų
Teismo antstoliai
Funkcijos:
Išieško baudą
Konfiskuoja turtą
Teismas
Funkcijos:
Atima asmeniui teisę ką nors daryti (vykdo kartu su darbdaviu, PD įstaiga)
11. LAISVĖS ATĖMIMO VIETŲ RŪŠYS
Laisvės atėmimo vietos – tai valstybinės baudžiamosios – auklėjamosios įstaigos, kuriose atliekama laisves atėmimo bausmė. Rūšys:
1)kalėjimai:
Bendrojo režimo sąlygomis (pirmą karą nuteistieji kalėti, perkelti iš griežtojo režimo kalėjimo)
Griežtojo režimo (pirmiau kalėję asmenys, nuteistieji už nusikaltimus, padarytus laisvės atėmimo vietoje, perkelti iš kolonijų ir bendrojo režimo kalėjimo nuobaudos tvarka)
2)pataisos darbų kolonijos – pagrindinė laisvės atėmimo vieta pilnamečiams:
Bendrojo režimo (pirmą kartą nuteistieji LA už nesunkius nusikaltimus, LA nuteistos moterys).
Sustiprintojo režimo (pirmą kartą nuteistieji LA vyrai už sunkius nusikaltimus).
Griežtojo režimo (pirmiau atlikę LA bausmę, nuteisti už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus, itin pavojingi recidyvistai).
Pataisos darbų kolonija-gyvenvietė (pirmą kartą už neatsargius N, pirmą kartą už nesunkius tyčinius N, aiškiai ėmę taisytis nuteistieji iš kitų režimų PD kolonijų)
3)auklėjimo darbų kolonijos – šios įstaigos skirtos nepilnamečiams.
· Bendrojo režimo (pirmą kartą LA nuteisti už vaikinai ir visos merginos)
· Sustiprintojo režimo (vaikinai anksčiau atlikę LA bausmę ir perkelti iš bendrojo režimo).
12. NUTEISTŲJŲ LAISVĖS ATĖMIMU KLASIFIKACIJA IR DIFERENCIACIJA
Nuteistieji klasifikuojami remiantis šiais kriterijais:
1)bausmės laikas -apibrėžtas bausmės terminas, iki gyvos galvos
2)kaltės forma – tyčinis nusikaltimas, dėl neatsargumo
3)nusikaltimo pavojingumas – nesunkus, sunkus, itin pavojingas valstybinis
4)bausmės atlikimas – pirmą kartą, anksčiau atlikęs laisvės atėmimo bausmę
5)subjektas – itin pavojingas recidyvistas
6)amžius – nepilnamečiai iki18 metų, vyresni kaip 18 metų
7)lytis – vyrai, moterys
Nuteistųjų klasifikavimas turi sudaryti prielaidas jiems pasitaisyti, todėl be teisinių kriterijų, kurie yra būtini, taikomi edukologiniai, psichologiniai, mokymo, darbo, socialinių ryšių kriterijai. Bet problema yra tame, kad grupavimo kriterijus yra padarytas nusikaltimas. Tuo tarpu niekas nesiaiškina koks asmuo nusikaltimą padarė. Be to, pareigūnų skaičius lyginant su nuteistųjų skaičiumi yra per mažas, kad galima būtų tiek atsižvelgti į nusikaltėlių asmenybę. Atranka turi būti daroma asmenybės pagrindu, o ne nusikaltimo pagrindu.
Nuteistųjų diferenciaciją reglamentuoja bk ir pdk
Pataisos darbų įstaigose atskirai laikomi:
Vyrai ir moterys
Nepilnamečiai ir suaugusieji
Pirmą kartą nuteisti LA vyrai ir anksčiau atlikę LA bausmę vyrai
Pirmą kartą nuteisti už nesunkius nusikaltimus ir pirmą kartą – už sunkius nusikaltimus
Nuteistieji už itin pavojingus valstybinius nusikaltimus
Itin pavojingi recidyvistai
Įkalinti iki gyvos galvos
Teisėsaugos, valdžios ir valdymo organu atstovai
Nuteistieji, kurie sistemingai ar piktybiškai pažeidinėja bausmės atllkimo režimą
Užsienio piliečiai, nuteisti LA
13. REŽIMO LAISVĖS ATĖMIMO VIETOSE SĄVOKA IR PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI
Tai bausmių vykdymo teisės nustatytų teisės normų visuma, kurių privalo laikytis nuteistasis visą bausmės atlikimo laiką.
Tokios bausmės kaip bauda ir turto konfiskavimas režimo neturi. Jis būdingas laisvės atėmimo bausmei, ne ji trunkamo pobūdžio.
Pataisos darbų kodekse yra nustatyti pagrindiniai režimo reikalavimai:
1.Nuteistųjų izoliacija. Yra keli būdai:
a) Pats laisvės atėmimas, t.y.patalpinimas į laisvės atėmimo įstaigą;
Patalpinimas į tam tikras lokalias teritorijas pačioje laisvės atėmimo įstaigoje.
2.Nuolatinis nuteistųjų elgesio stebėjimas ir priežiūra:
Nuteistųjų laiškų cenzūra;
Gaunamų banderolių ir siuntinių
krata keliaujant iš vienos lokalios zonos į kitą.
3.Draudimas turėti vertingų daiktų ir grynųjų pinigų (išskyrus kolonijose – gyvenvietėse ir moterims, kurios bausmę atlieka šalia kolonijos esančiose patalpose). PDK leidžia turėti televizorių, videomagnetofoną, radijo imtuvą. Kitus daiktus atvykęs atlikti bausmę perduoda administracijai saugoti. Jei nuteistasis neatiduoda, o jie randami, konfiskuojami valstybės naudai. Mažaverčiai daiktai tokiu atveju sunaikinami.
4.Griežtos dienotvarkės nustatymas. Ji reglamentuoja nuteistųjų elgesį visą parą. Du dienotvarkės variantai – žiemai ir vasarai. Skiriasi kėlimosi laiku. Ją tvirtina įstaigos vadovas.
5.Tikslus nuteistųjų teisių bei pareigų reglamentavimas.
Nuteistieji turi spec. Teises:
A)įsigyti maisto ir būtinų reikmenų
B)įsigyti laikraščių, literatūros, rašymo reikmenų, prenumeruoti laikraščius ir žurnalus
C)teisė į pasimatymus
D)nuteistųjų LA bausme teisė į trumpalaikes išvykas už PD įstaigos ribų.
E)nuteistojo teisė paskambinti telefonu šeimai ar artimiesiems iš savo pinigų sąskaitoje
F)moterys, turinčios nepilnamečių vaikų, turi teisę kasdien po 2 valandas pasimatyti su vaikais.
G)nuteistųjų teisė pasimatyti su advokatais.
H)teisė gauti siuntinių ir banderolių. Banderolės su spauda neribojamos.
I)televizoriai, radijo imtuvai.
J)teisė turėti laikrodžius, šukuoseną, avalynę ir drabužius.
K)teisė gauti ir siųsti pinigines perlaidas.
M)teisė kreiptis į valstybės institucijas, valstybine ar visuomenines organizacijas su skundais, pasiūlymais ir prašymais.
Režimas užtikrinamas visu priemonių kompleksu.
1.Įėjimo – išėjimo į/iš PD įstaigos tvarka.
2.Į PD įstaigos teritoriją įvažiuojančių/išvažiuojančių mašinų tikrinimas visaip.
3.Įstaigos administracijos veikla, susiklosčius ypatingai situacijai.
4.Visokių tvarkų nustatymas.
14. NUTEISTŲJŲ LAISVĖS ATĖMIMU DARBO SĄLYGOS
Pdk nustatoma, kad kiekvienas nuteistasis privalo dirbti. Pd įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir specialybę. Darbingumą nustato medikai. Jie pripažįsta, kad nuteistasis gali:
1. Dirbti bet kurį darbą
2. Dirbti tam tikrą darbą
3. Pripažįsta nedarbingu.
Nuteistųjų darbą reglamentuoja pdk, pd įstaigų vidaus tvarkos taisyklės ir darbo įstatymai, LRV patvirtintos nuteistųjų darbo apmokėjimo sąlygos ir tvarka.
Nuteistieji dirba laikantis atskiro nuteistųjų laikymo reikalavimų.
Nuteistiesiems pd kolonijose ir kalėjimuose nustatoma 8 val. Darbo diena 6 dienų darbo savaitė. Darbo pradžią ir pabaigą nustato pd įstaigų vidaus taisyklės. Jei neįmanoma dėl darbo specifikos laikytis nustatytos darbo trukmės, leidžiama taikyti suminę darbo laiko apskaitą bet vidutinė darbo trukmė per mėnesį neturi viršyti 8 val. Per dieną.
Nuteistiesiems suteikiama 1 poilsio diena per savaitę ir švenčių dienos. Įtraukus juos į darbą poilsio ar švenčių dienomis, jiems per mėnesį suteikiamas poilsis kitomis dienomis..
Nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis darbo įstatymais nustatytų darbo apsaugos ir saugumo reikalavimų. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistieji neturi teisės į atostogas, nuteistiesiems, nepažeidžiantiems režimo ir įvykdantiems išdirbio normas ar užduotis darbo laikas teismo sprendimu gali būti įskaitytas į bendrąjį darbo stažą.
Nuteistųjų, atliekančių bausmę pd kolonijose-gyvenvietėse ir auklėjamųjų darbų kolonijose, darbo ir poilsio laikas nustatomas bendrais pagrindais, vadovaujantis darbo įstatymais.
Darbų ir pareigų, kuriuose draudžiama naudoti nuteistųjų darbą, sąrašą nustato pd įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Nuteistųjų darbą reglamentuoja pdk ir darbo įstatymai.
Kalėjimuose dirbama tik jo teritorijoje.
Dirbantys ne pd kolonijose-gyvenvietėse, po darbo turi čia sugrįžti.
I ir II grupės invalidams ir nėščiosioms taikomos papildomos sąlygos.
15. NUTEISTŲJŲ LAISVĖS ATĖMIMU DARBO UŽMOKESTIS
Nuteistųjų darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išskaitymų iš jo tvarka reglamentuoja LR pdk, pd įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, LRV patvirtintos nuteistųjų darbo apmokėjimo sąlygos ir tvarka.
Nuteistiesiems, atliekantiems bausmę pataisos darbų įstaigoje, už darbą mokama pagal jo kiekį ir kokybę, taikant patvirtintus tarifinius atlygius ir mėnesinius atlyginimus.
Pataisos darbų kolonijose ir kalėjimuose į nuteistųjų, įvykdančių išdirbio normas ar nustatytąsias užduotis, asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma nepriklausomai nuo visų išskaitų ne mažiau kaip 20%, o į pirmos ir antros grupės invalidų asmeninę sąskaitą – ne mažiau kaip 30% jiems priskaityto mėnesinio uždarbio.
Auklėjimo darbų kolonijose į nuteistųjų asmeninę sąskaitą turi būti įrašoma nepriklausomai nuo visų išskaitų ne mažiau kaip 50% jiems priskaityto mėnesinio uždarbio.
Pataisos darbų kolonijose-gyvenvietėse nuteistiesiems nepriklausomai nuo visų išskaitų išmokama ne mažiau kaip 50% bendrojo uždarbio.
Šios taisyklės gali būti netaikomos tik tiems nuteistiesiems, kurie moka alimentus nepilnamečiams vaikams.
Daromos išskaitos:
Į socialinės paramos nuteistiesiems fondą – 10-25 procentai; ndaromos iš premijų, iš tos dalies, kuri viršija išdirbio normą;
procentai į neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį;
Alimentai, jei tokie nustatyti (išskaitomi pirmoje eilėje iš visos sumos);
Sumos CPK tvarka pagal vykdomuosius dokumentus.
16. PAGRINDINĖS NUTEISTŲJŲ LAISVĖS ATĖMIMU AUKLĖJAMO DARBO FORMOS
Su nuteistaisiais laisvės atėmimu atliekamas auklėjamasis darbas, kuriuo siekiama auklėti juos, kad jie sąžiningai dirbtų, vykdytų įstatymus, keltų kulturos lygį, sąmoningumą, ugdytų naudingą jų iniciatyvą.
Pagrindinės auklėjamojo darbo formos yra:
PDK išskiria 5 auklėjamojo darbo formas:
Individualus darbas;
Masinis – kultūrinis darbas;
Sunkiai auklėjamų nuteistųjų būriai;
Savaveiksmės nuteistųjų organizacijos bei visuomeninė veikla;
Paskatinimų ir nuobaudų taikymas.
A)individualus darbas.
Kiekvienoje įstaigoje darbui su nuteistaisiais turi būti vykdomos 4 programos, iš kurių svarbesnės: socialinės adaptacijos ir resocializacijos.
Problemos: nėra pakankamai darbuotojų, nėra kvalifikuotų socialinių darbuotojų. Tik dabar pradėti mokyti.
B)masinis – kultūrinis darbas.
Taikomas visiems atliekantiems bausmę. Tai koncertai, filmai, spektakliai, sporto varžybos ir pan.
C)sunkiai auklėjamų nuteistųjų būriai.
Sunkiai auklėjamų nuteistųjų būriai yra bendro, sustiprinto ir griežto rėžimo PD kolonijose. Į tokius būrius perkeliami tokie, kurie nepasiduoda auklėjimui ir darbui su nuteistaisiais.
Tokių perkėlimų tikslas – apriboti aukščiausios kastos nuteistųjų poveikį kitiems nuteistiesiems.
D)savaveiksmės nuteistųjų organizacijos bei visuomeninė veikla
Siekiant ugdyti nuteistųjų, atliekančių bausmę laisvės atėmimo vietose, kolektyvizmo įgūdžius ir skatinti naudingą jų iniciatyvą, taip pat panaudoti kolektyvo įtaką nuteistiesiems pataisyti ir perauklėti, pataisos darbų įstaigose sudaromos nuteistųjų savaveiksmiškos organizacijos, kurios dirba, tų įstaigų administracijos vadovaujamos.
Nuteistieji, esantys savaveiksmiškų organizacijų sudėtyje, neatleidžiami nuo pagrindinio darbo gamyboje.
E)paskatinimų ir nuobaudų taikymas
Už gerą elgesį, sąžiningą darbą bei mokymąsi nuteistiesiems gali būti skiriamos paskatinimo priemonės. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą
17. NUOBAUDOS, TAIKOMOS ATLIEKANTIEMS LAISVĖS ATĖMIMĄ
Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos:
įspėjimas arba papeikimas;
be eilės budėjimas laisvės atėmimo vietos patalpoms ir teritorijai tvarkyti;
atėmimas iš nuteistųjų, kurie laikomi auklėjimo darbų kolonijose, teisės vieną kartą nueiti į kiną, koncertą, dalyvauti sporto žaidimuose;
· atėmimas teisės gauti eilinį siuntinį arba perdavimą ir uždraudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų;
· panaikinimas pagerintų laikymo sąlygų, numatytų šio kodekso 23-25 ir 32 straipsniuose;
· nuteistųjų, laikomų pataisos darbų kolonijose, uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų su vedimu ar be vedimo į darbą arba mokymąsi, o laikomų auklėjimo darbų kolonijose – į drausmės izoliatorių iki dešimties parų;
· nuteistųjų, laikomų kalėjimuose, uždarymas į karcerį be vedimo į darbą ar mokymąsi iki penkiolikos parų;
· nuteistųjų, laikomų bendrojo, sustiprintojo ir griežtojo režimų pataisos darbų kolonijose, perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki šešių mėnesių, o kalėjimuose – į griežtojo režimo sąlygas nuo dviejų iki šešių mėnesių.
Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nuteistieji, piktybiškai pažeidžiantys režimo reikalavimus, gali būti pristatomi perkelti bausmei atlikti iš kolonijos-gyvenvietės į tos režimo rūšies pataisos darbų koloniją, kurią pirmiau jiems buvo nustatęs teismas, asmenys iš kolonijų-gyvenviečių – į bendrojo režimo koloniją, asmenys iš pataisos darbų kolonijos – į kalėjimą ne ilgiau kaip trejiems metams, kad likusį bausmės laiką atbūtų pataisos darbų kolonijoje, asmenys iš bendrojo režimo auklėjimo darbų kolonijos – į sustiprintojo režimo auklėjimo darbų koloniją.
Nėščioms moterims ir žindančioms motinoms šio straipsnio pirmosios dalies aštuntojoje, devintojoje ir dešimtojoje pastraipose ir antrojoje dalyje numatytos nuobaudos netaikomos.
Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, į pirmiau paskirtų nuobaudų kiekį ir podūdį, taip pat į nuteistojo pasiaiškinimą dėl nusižengimo esmės. Skiriamos nuobaudos turi atitikti nuteistojo nusižengimo sunkumą ir pobūdį.
Nuobauda gali būti skiriama tik nusižengimą padariusiam asmeniui. Už kelis vienu metu padarytus nusižengimus skiriama viena nuobauda.
Nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo nusižengimo išaiškinimo dienos, o jei ryšium su nusižengimu buvo daromas patikrinimas, – nuo jo pabaigimo dienos.