Krakmolas yra augalų rezervinis homopolisacharidas. Jis sudarytas iš dviejų homopolisacharidų: amilozės (10-20%) ir amilopektino (80-90%). Tai gamtinis polimeras, kurio molekulės sudarytos iš atskirų C 6 H 10 O 5 grandžių. Kadangi hidrolizuojant krakmolą susidaro tik gliukozė, daroma išvada, kad šios grandys yra gliukozės fragmentai. Nustatyta, kad krakmolo cheminė formulė (C 6 H 10 O 5 ) n , čia n gali būti keli tūkstančiai. Jis yra augalų rezervinė medžiaga. Sėklose, grūduose jis sudaro iki 70 proc., o vaisiuose, gumbavaisiuose – iki 25 proc. visos masės.
Glikogenas, amilozė ir amilopektinas. Paprastas krakmolas nėra individuali medžiaga. Detalūs tyrimai parodė, kad jį sudaro du giminingi polisacharidai- amilozė ir amilopektinas – santykiu maždaug 1:2. Iš krakmolo specialiais tirpikliais galima išskirti gryną kristalinę amilozę. Gryna amilozė nesudaro kleisterio, jodas nudažo ją būdinga tamsiai mėlyna spalva. Skirtingai nuo amilozės, amilopektinas sudaro klesterį, kurį jodas nudažo tik silpai violetine spalva. Amilozė ir amilopektinas panašūs tuo, kad yra sudaryti iš gliukozės liekanų, sujungtų α glikozidinėmis jungtimis. Šie polisacharidai labai skiriasi molekulių forma. Amilozė- linijinis polisacharidas, primenantis celiuliozę. Nuo pastarosios amilozė skiriasi gliukozės liekanų jungčių pobūdžiu (α glikozidinė jungtis, tuo tarpu celiuliozė yra β glikozidinė), taip pat mažesne molekuline mase (kelios dešimtys tūkstančių vietoj 50 000 – 1 mln. celiuliozėje): Pakeitus β glikozidinę jungtį celiuliozėje α glikozidine jungtimi amilozėje, iš esmės pasikeičia makromolekulės forma: ji susisuka spirale, kurią stabilizuoja vandenilinės jungtys tarp CH 2 OH grupės ir antrosios gliukozės liekanos C-2 hidroksilo grupės (spiralę sudaro 6 gliukozės liekanos). Polisacharido, turinčio α gliukozidines jungtis, gebėjimas sudaryti spirales gerai matyti masteliniame pusiausferiniame modelyje. Tokie patys modeliai rodo, kad β gliukozidinės jungtys priverčia celiuliozės makromolekules įgyti kietą linijinę formą. Amilozės spiralinės molekulės viduje lieka apie 0,5 nm kanalas. Šiame kanale gali tilpti atitinkamų matmenų molekulės ir sudaryti ypatingo tipo kompleksus.
Fizikinės savybės. Krakmolas yra balti, kelių dešimčių mikronų skersmens grūdeliai. Jis netirpsta šaltame vandenyje, brinksta ir pamažu ištirpsta karštame vandenyje. Susidarę atšaldyti tirpalai virsta drebučių mase- kleisteriu. Grūdelius sudaro du skirtingi polisacharidai: amilozė, kuri sukaupta grūdelio branduolyje, ir amilopektinas, išsidėstęs išorinėje grūdelio dalyje.
Cheminės savybės. Krakmolą kaitinant arba hidrolizinantt (rūgštinė arba fermentinė hidrolizė), jos skyla į paprastuosius sacharidus – dekstrinus, maltozę, pagaliau – gliukozę.