Kramtymo funkcijos neuroreguliavimas
5 (100%) 1 vote

Kramtymo funkcijos neuroreguliavimas

Turinys

Įžanga 3

Trišakio nervo anatomija 4

Trišakio nervo šakos 5

Kramtomieji raumenys ir jų inervacija. 8

Virškinimas burnoje 9

Stomatognatinės sistemos neurofiziologija 10

Somatosensorinė sistema 11

Somatomotorinė sistema 13

Priodontas ir jo įnervacija 15

Burnos gleivinės nervinės galūnėlės 15

Smilkininis apatinio žandikaulio sąnarys (SAŽS ) 16

I š v a d o s 17

Naudota literatūra: 17

Įžanga

Kramtymo neuroreguliacija – tai normalių kramtymo funkcijų reguliavimas nervinias impulsais. Žmogaus viedas, ypač žandikaulių sritis , yra itin gausiai įnervuota. Čia yra daug skausmo receptorių, žemas skausmo dirginimo slenkstis. Žmogaus veido kauluose , viršutiniame ir apatiniame žndikauluiose yra keletas angų, kanalų, vagų ar plyšių. Pro juos praeina organus , kaulus ir minkštuosius audinius inervuojantys nervai ir juos maitinančios kraujagyslės. Normaliai kramtymo funkcijai vien tik nervinių impulsų neužtenka, taigi čia dar dalyvauja kramtomieji raumenys , dantys, viršutinio ir aptinio žandikaulių alveolinės ataugos , smilkininis žandikaulio sąnarys, liežuvis ir kitos struktūros. Tuo tikslu šiame darbe bus apžvelgta visos kramtymo neuroreguliavime dalyvaujančios struktūros ir jų ryšys su kramtomuoju aparatu.Trišakio nervo anatomija

V galvinių nervų pora , trišakis nervas, n. trigeminus yra mišrus nervas. Didžiausia jo dalį sudaro juntamosios skaidulos. Jo skaidulos įnervuoja veido, didesnės viršugalvio priekinės dalies odą ir poodinį audinį, galvos smegenų kietąjį dangalą, kraujagysles, akių junginę , vokus , žandikaulius, dantenas, dantų minkštimą (pulpą), taip pat burnos ir nosies gleivines. Į nervo sudėtį įeina judinamosios skaidulos, kurios įnervuoja kramtomuosius ir kai kuriuos kitus galvos raumenis.

Dalis šio nervo juntamųjų skaidulų eina iš trišakio nervo vidurinio smegenų branduolio, nucleus mesencephalicus trigemini, neuronų ir baigiasi receptoriais kramtomuosiuose ir mimikos raumenyse bei pasiekia dantų aplinkos ir apydančio audinius , smilkininį apatinio žandikaulio sąnarį. Prie trišakio nervo šakų prisijungia ir periferinės nervų sistemos dalies autonominės nervų sistemos simpatines ir parasimpatinės nervinės skaidulos. Palei šio nervo šakas yra ir galvos srities autonominiai nerviniai mazgai ( krumplyninis , ausinis, pažandinis, sparninis gomurio) , kuriuose ikimazginės skaidulos (preganglinės) persijungia į užmazgines (postganglines) , inervuojančias seilių ir ašarų liaukas, lygiuosius raumenis. Šių mazgų neuronai yra įvairūs savo neurocheminiais ypatumais ir be pagrindinių mediatorių acetilcholino ir noradrenalino, turi ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų – aminorūgščių, purinų, neuropeptidų , kurie taip pat gali veikti kaip neuromediatoriai. Beto per mazgus praeina simpatinės bei galvinių nervų juntamosios skaidulos . Todėl autonominiuose mazguose vyksta tam tikrų ateinančių signalų integracija, formuojamos atsakomosios reakcijos.

Trišakio nervo šakos

Yra didelė visų trijų nervo šakų paplitimo įvairovė. Tačiau galima pastebėti ir tam tikrus bendrus jų išsišakojimo dėsningumus:

1. Nuo visų trijų šakų atskyla dangalų šakos, rr.meningei.

2. Nuo visų jų atskyla vidinės šakos, einančios į veido srities ertmių (burnos , nosies, ančių) gleivinę ir į organus ( ašarų liauka, akies obuolį, seilių liaukas, dantis, migdolus liežuvį).

3. Nuo visų jų eina išorinės šakos, inervuojančios priekines ir šoninės veido dalių odą.

I šaka – akinis nerves, N.OPHTHALMICUS

Tai ploniausia iš visų trijų trišakio nervo šaka. Įnervuoja viršutino voko, kaktos, viršugalvio, dalies smilkininės sričių ir nosies nugarėlės odą, siunčia juntamąsias skaidulas akiduobės audiniams (akies obuoliui ir priediniams jo organams – junginei, ašarų liaukai ir maišeliui, taip pat nosies, kaktikaulio bei pleištakaulio ančių, akytkaulio ertmelių gleivinei.

II šaka – viršutinis žando nervas, N.MAXILLARIS

Viršutinis žando nervas per apskritąją angą įeina į sparninį gomurinį duobę ir suskyla į šakas , iš kurių stambiausia yra poakidubinis nervas , n.infaorbitalis, . Šis nervas per apatinį akiduobės plyšį patenka į akiduobę , eina poakiduobine vaga, per bendravardę angą išeina į veidą ir iltinėje duobėje suskyla į šakas. Viršutinis žando nervas įnervuoja viršutinio žandikaulio dantis ir dantenas, nosies, apatinio voko, viršutinės lūpos , skruosto ir iš dalies kaktos bei smilkinio odą, gomurio, viršutinės lūpos, skruosto nosies ertmės , pleištakaulio ir viršutinio žando ančių gleivinę.

III šaka – apatinis žando nervas, N. MANDIBULARIS

Jis per ovaliąją anga išeina iš kaukolės ir pasmilkininėje duobėje suskyla į šakas. Svarbesnės iš jų yra yra liežuvinis ir apatinis alveolinis nervas.

Liežuvinis nervas, n.lingualis, eina šoninio sparninio raumens viduriniu paviršiumi, toliau – burnos ertmės dugnu į liežuvį. Įnervuoja liežuvio gleivinę iki pyliminių spenelių.Apatinis alveolinis nervas, n. alveoliaris inferijor, iš pradžių eina kartu su liežuviniu nervu , paskui įeina į aptinio žandikaulio kanalą ir leidžiasi juo iki smakrinės angos.

Apatinio žando nervo juntamosios šakos inervuoja apatinio žandikaulio dantenas, dantis, apatinės lūpos, skruosto, burnos
ertmės dugno ir liežuvio gleivinę, aptinio žandikaulio sąnarį, apatinės lūpos, skruosto, smakro, smilkinkaulio ir iš dalies ausies kaušelio odą. Šio nervo judinamosios skaidulos įnervuoja kramtomuosius raumenis.

Kramtomieji raumenys ir jų inervacija.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 802 žodžiai iš 2555 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.