Krata
5 (100%) 1 vote

Krata

1121

TURINYS

I. Įžanga 3

II. Krata 4

III. Kratos atlikimo tvarka 4

IV. Asmens kratos atlikimas 6

V. Poėmis 7

VI. Kratos ir poėmio tvarka 8

VII. Išvados 12

VIII. Literatūros sąrašas 13

ĮŽANGA

Krata – tai svarbus ikiteisminio tyrimo veiksmas, kurio pagrindinis tikslas yra surasti nusikalstamos veikos įrankius, nusikalstamu būdu įgytus daiktus bei vertybes, kitus nusikalstamai veikai tirti reikalingus daiktus.

Kratos neretai duoda medžiagos rengiamai nusikalstamai veikai atskleisti, darant kratas galima atskleisti ne tik vagystes įsilaužimus, nužudymus, bet ir įvairių dokumentų padirbimus. Labai svarbus momentas yra tinkamas pasiruošimas kratoms, geras darymo taktikos išmanymas. Instrukcijos ir standartiniai nurodymai, kaip turi būti daromos kratos gali suteikti tik elementarių žinių. Krata, kaip kaltės įrodomųjų požymių ieškojimas, yra kūrybinis darbas, reikalaujantis gero profesionalaus pasirengimo, jos sėkmingumas priklauso nuo jį atliekančio asmens sumanumo, apdairumo ir orientacijos.

Asmens krata yra viena iš kratos rūšių. Ši kratos rūšis taip turi tam tikrų taktinių ypatybių. Kaip pavyzdį galima paminėti tai, kad asmens kratą gali atlikti tik tos pačios lyties kaip ir kratomasis ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas ar prokuroras ir kitos.

Šiame darbe plačiau bus kalbama apie atliekamos kratos pagrindus. Bus nagrinėjami kratos atlikimo bendros taisyklės, procesiniai pagrindai.

Darbo organizavimas yra svarbi nusikalstamos veikos tyrimo dalis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo žinoti techninių priemonių galimybes, jų panaudojimo taisykles, mokėti patys jomis naudotis ir žinoti, kada jos gali padėti rasti įrodymus, juos paimti ir išsaugoti. Jie bendrauja su ekspertinėmis ir informacinėmis įstaigomis, organizuoja savo ir kitų pagalbininkų darbą.

KRATA

Kratos, kaip ir kiekvieno ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimo tvarką nustato įstatymas. Tačiau daugelis klausymų įstatyme visiškai neminimi, pavyzdžiui kaip pasiruošti kratai? Nuo ko pradėti daryti kratą? Kokių techninių priemonių reikia atliekant kratą? Atsakymų į šiuos klausimus Baudžiamojo proceso kodekso normose nerasime.

Kratos taktiką reikėtų suprasti kaip tikslingiausių taktinių būdų, naudojamų atliekant kratą visumą, kuri užtikrina aktyvų, kryptingą kratos organizavimą ir planingą darymą laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų.

Krata yra procesinės prievartos priemonė, kurią darant priverstinai ištiriama, apieškoma patalpa, vietovė ar asmuo, siekiant surasti ir paimti nusikalstamos veikos įrankius, nusikalstamu būdu įgytus daiktus bei vertybes, kitus nusikalstamai veikai tirti reikalingus daiktus, dokumentus ar objektus, taip pat siekiant surasti lavonus ar ieškomus asmenis. Kratos darymui nebūtina tiksliai žinoti nei paieškomų daiktų, nei jų buvimo vietos. Kratos darymo faktinis pagrindas yra duomenys, iš kurių galime numanyti, kad kurioje nors vietoje arba pas kurį nors asmenį yra bylai reikšmingi daiktai ar dokumentai. Šie duomenys gali būti gaunami tiek iš procesinių šaltinių (įtariamųjų, nukentėjusiųjų, liudininkų parodymų, įvykio apžiūros protokolo ir pan.), tiek iš ikiteisminio tyrimo įstaigų operatyvinės veiklos rezultatų medžiagos. Tačiau duomenys visada turi būti realūs ir pagrįsti. Vadovaujantis subjektyvia ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nuomone arba spėliojimais kratos daryti negalima.

Krata yra procesinė prievartos priemonė, susijusi su viena iš konstitucinių žmogaus teisių – žmogaus būsto neliečiamumo teise, todėl krata gali būti atliekama tik esant pagrindui manyti, kad šioje patalpoje ar vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių ir griežtai laikantis nustatytos kratos atlikimo tvarkos.

KRATOS ATLIKIMO TVARKA

Kratos darymo procesinis pagrindas yra ikiteisminio tyrimo duomenų turėjimas, kuriais remiantis galima pagrįstai manyti, kad kurioje nors vietoje arba pas kurį nors asmenį yra nusikalstamai veikai tirti reikšmingi daiktai, dokumentai ar kiti objektai. Tačiau šie duomenys visada turi būti realūs ir pagrįsti. Vadovaujantis subjektyvia ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nuomone, spėliojimais kratos daryti negalima. Taip pat pažymėtina, kad kratos pagrindu negali būti pirminė informacija, kurią ikiteisminio tyrimo pareigūnas gauna vykdydamas operatyvinę veiklą. Ji turi būti patikrinta ir perduota nusikalstamą veiką tiriančiam pareigūnui, jeigu patikrinus operatyvinius duomenis patvirtinta ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas.

Dėl kratos darymo prokuroras su prašymu kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris prieš priimdamas nutartį patikrina, ar prokuroro prašymas yra pagrįstas. Nustatęs, kad prašymas yra pagrįstas, ikiteisminio tyrimo teisėjas priima nutartį. Tačiau, jei ikiteisminio tyrimo teisėjas nepriima nutarties dėl kratos atlikimo, prokuroras gali tai apskųsti Baudžiamojo proceso kodekso 65 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kratą galima atlikti ne tik pas įtariamąjį, bet ir pas kitus asmenis, jeigu yra pagrindo manyti, jog pas juos yra paslėpti ieškomi daiktai, dokumentai, ieškomi asmenys ar lavonai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras kratą gali daryti kiekvienu bylos
tyrimo momentu, kai tik yra tam pagrindas. Prieš priimdamas sprendimą daryti kratą, jis turi tinkamai įvertinti byloje surinktus ir susijusius su krata faktinius duomenis.

Krata gali būti daroma ir be ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties tik neatidėliotinais atvejais, t.y. tada kai pavėlavus atlikti kratą nusikalstamos veikos tyrimui gali atsirasti rimtų kliūčių. Neatidėliotinais atvejais yra laikomi šie: faktinis pagrindas kratai atsiranda tuojau pat po nusikalstamos veikos padarymo; gauta duomenų, kad asmuo, pas kurį yra svarbūs tyrimui daiktai, dokumentai, vertybės ar kiti objektai, rengiasi juos sunaikinti; sulaikant ar suimant asmenį; kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad darant kratą, joje dalyvaujantis asmuo slepia prie savęs daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Nutarime kratai daryti turi būti motyvuojama, kodėl krata daroma nepriėmus ikiteisminio tyrimo teisėjui nutarties.

Apie padarytą be ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties kratą per kuo trumpiausią laiką turi būti pranešta ikiteisminio tyrimo teisėjui, įgaliotam spręsti kratos darymo klausimą. Pranešime, pareigūnas atlikęs kratą, turi nurodyti, kokiu pagrindu buvo daroma krata, kodėl ji buvo daroma be ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties ir kokie jos rezultatai.

Ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs pranešimą apie atliktą kratą, per 3 dienas nuo jos atlikimo privalo patikrinti, ar buvo pagrindas daryti kratą, ar iš tikrųjų ji buvo neatidėliotina. Jeigu teisėjas nustato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras pasinaudoja šia išimtimi nepagrįstai, jis nepatvirtina kratos atlikimo teisėtumo, užrašydamas rezoliuciją pranešime apie padarytą kratą,o visi kratos metu paimti daiktai, vertybės ir dokumentai turi būti grąžinti asmenims, iš kurių jie buvo paimti. Darant tokią kratą gautais duomenimis ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu negali būti remiamasi kaip įtariamojo ar kaltinamojo kaltumą pagrindžiančiais duomenimis.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1075 žodžiai iš 3352 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.