Krata
5 (100%) 1 vote

Krata

112131

TURINYS

I. Įžanga 3

II. Krata 4

III. Kratos atlikimo tvarka 4

IV. Asmens kratos atlikimas 6

V. Poėmis 7

VI. Kratos ir poėmio tvarka 8

VII. Išvados 12

VIII. Literatūros sąrašas 13

ĮŽANGA

Krata – tai svarbus ikiteisminio tyrimo veiksmas, kurio pagrindinis tikslas yra surasti nusikalstamos veikos įrankius, nusikalstamu būdu įgytus daiktus bei vertybes, kitus nusikalstamai veikai tirti reikalingus daiktus.

Kratos neretai duoda medžiagos rengiamai nusikalstamai veikai atskleisti, darant kratas galima atskleisti ne tik vagystes įsilaužimus, nužudymus, bet ir įvairių dokumentų padirbimus. Labai svarbus momentas yra tinkamas pasiruošimas kratoms, geras darymo taktikos išmanymas. Instrukcijos ir standartiniai nurodymai, kaip turi būti daromos kratos gali suteikti tik elementarių žinių. Krata, kaip kaltės įrodomųjų požymių ieškojimas, yra kūrybinis darbas, reikalaujantis gero profesionalaus pasirengimo, jos sėkmingumas priklauso nuo jį atliekančio asmens sumanumo, apdairumo ir orientacijos.

Asmens krata yra viena iš kratos rūšių. Ši kratos rūšis taip turi tam tikrų taktinių ypatybių. Kaip pavyzdį galima paminėti tai, kad asmens kratą gali atlikti tik tos pačios lyties kaip ir kratomasis ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas ar prokuroras ir kitos.

Šiame darbe plačiau bus kalbama apie atliekamos kratos pagrindus. Bus nagrinėjami kratos atlikimo bendros taisyklės, procesiniai pagrindai.

Darbo organizavimas yra svarbi nusikalstamos veikos tyrimo dalis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai privalo žinoti techninių priemonių galimybes, jų panaudojimo taisykles, mokėti patys jomis naudotis ir žinoti, kada jos gali padėti rasti įrodymus, juos paimti ir išsaugoti. Jie bendrauja su ekspertinėmis ir informacinėmis įstaigomis, organizuoja savo ir kitų pagalbininkų darbą.

KRATA

Kratos, kaip ir kiekvieno ikiteisminio tyrimo veiksmo atlikimo tvarką nustato įstatymas. Tačiau daugelis klausymų įstatyme visiškai neminimi, pavyzdžiui kaip pasiruošti kratai? Nuo ko pradėti daryti kratą? Kokių techninių priemonių reikia atliekant kratą? Atsakymų į šiuos klausimus Baudžiamojo proceso kodekso normose nerasime.

Kratos taktiką reikėtų suprasti kaip tikslingiausių taktinių būdų, naudojamų atliekant kratą visumą, kuri užtikrina aktyvų, kryptingą kratos organizavimą ir planingą darymą laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų.

Krata yra procesinės prievartos priemonė, kurią darant priverstinai ištiriama, apieškoma patalpa, vietovė ar asmuo, siekiant surasti ir paimti nusikalstamos veikos įrankius, nusikalstamu būdu įgytus daiktus bei vertybes, kitus nusikalstamai veikai tirti reikalingus daiktus, dokumentus ar objektus, taip pat siekiant surasti lavonus ar ieškomus asmenis. Kratos darymui nebūtina tiksliai žinoti nei paieškomų daiktų, nei jų buvimo vietos. Kratos darymo faktinis pagrindas yra duomenys, iš kurių galime numanyti, kad kurioje nors vietoje arba pas kurį nors asmenį yra bylai reikšmingi daiktai ar dokumentai. Šie duomenys gali būti gaunami tiek iš procesinių šaltinių (įtariamųjų, nukentėjusiųjų, liudininkų parodymų, įvykio apžiūros protokolo ir pan.), tiek iš ikiteisminio tyrimo įstaigų operatyvinės veiklos rezultatų medžiagos. Tačiau duomenys visada turi būti realūs ir pagrįsti. Vadovaujantis subjektyvia ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nuomone arba spėliojimais kratos daryti negalima.

Krata yra procesinė prievartos priemonė, susijusi su viena iš konstitucinių žmogaus teisių – žmogaus būsto neliečiamumo teise, todėl krata gali būti atliekama tik esant pagrindui manyti, kad šioje patalpoje ar vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių ir griežtai laikantis nustatytos kratos atlikimo tvarkos.

KRATOS ATLIKIMO TVARKA

Kratos darymo procesinis pagrindas yra ikiteisminio tyrimo duomenų turėjimas, kuriais remiantis galima pagrįstai manyti, kad kurioje nors vietoje arba pas kurį nors asmenį yra nusikalstamai veikai tirti reikšmingi daiktai, dokumentai ar kiti objektai. Tačiau šie duomenys visada turi būti realūs ir pagrįsti. Vadovaujantis subjektyvia ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nuomone, spėliojimais kratos daryti negalima. Taip pat pažymėtina, kad kratos pagrindu negali būti pirminė informacija, kurią ikiteisminio tyrimo pareigūnas gauna vykdydamas operatyvinę veiklą. Ji turi būti patikrinta ir perduota nusikalstamą veiką tiriančiam pareigūnui, jeigu patikrinus operatyvinius duomenis patvirtinta ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas.

Dėl kratos darymo prokuroras su prašymu kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris prieš priimdamas nutartį patikrina, ar prokuroro prašymas yra pagrįstas. Nustatęs, kad prašymas yra pagrįstas, ikiteisminio tyrimo teisėjas priima nutartį. Tačiau, jei ikiteisminio tyrimo teisėjas nepriima nutarties dėl kratos atlikimo, prokuroras gali tai apskųsti Baudžiamojo proceso kodekso 65 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kratą galima atlikti ne tik pas įtariamąjį, bet ir pas kitus asmenis, jeigu yra pagrindo manyti, jog pas juos yra paslėpti ieškomi daiktai, dokumentai, ieškomi asmenys ar lavonai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras kratą gali daryti kiekvienu bylos
tyrimo momentu, kai tik yra tam pagrindas. Prieš priimdamas sprendimą daryti kratą, jis turi tinkamai įvertinti byloje surinktus ir susijusius su krata faktinius duomenis.

Krata gali būti daroma ir be ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties tik neatidėliotinais atvejais, t.y. tada kai pavėlavus atlikti kratą nusikalstamos veikos tyrimui gali atsirasti rimtų kliūčių. Neatidėliotinais atvejais yra laikomi šie: faktinis pagrindas kratai atsiranda tuojau pat po nusikalstamos veikos padarymo; gauta duomenų, kad asmuo, pas kurį yra svarbūs tyrimui daiktai, dokumentai, vertybės ar kiti objektai, rengiasi juos sunaikinti; sulaikant ar suimant asmenį; kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad darant kratą, joje dalyvaujantis asmuo slepia prie savęs daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Nutarime kratai daryti turi būti motyvuojama, kodėl krata daroma nepriėmus ikiteisminio tyrimo teisėjui nutarties.

Apie padarytą be ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties kratą per kuo trumpiausią laiką turi būti pranešta ikiteisminio tyrimo teisėjui, įgaliotam spręsti kratos darymo klausimą. Pranešime, pareigūnas atlikęs kratą, turi nurodyti, kokiu pagrindu buvo daroma krata, kodėl ji buvo daroma be ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties ir kokie jos rezultatai.

Ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs pranešimą apie atliktą kratą, per 3 dienas nuo jos atlikimo privalo patikrinti, ar buvo pagrindas daryti kratą, ar iš tikrųjų ji buvo neatidėliotina. Jeigu teisėjas nustato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras pasinaudoja šia išimtimi nepagrįstai, jis nepatvirtina kratos atlikimo teisėtumo, užrašydamas rezoliuciją pranešime apie padarytą kratą,o visi kratos metu paimti daiktai, vertybės ir dokumentai turi būti grąžinti asmenims, iš kurių jie buvo paimti. Darant tokią kratą gautais duomenimis ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu negali būti remiamasi kaip įtariamojo ar kaltinamojo kaltumą pagrindžiančiais duomenimis.

Darant kratą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras privalo užtikrinti, kad joje dalyvaus tas asmuo, pas kurį ji bus daroma. Tokiu būdu užtikrinama asmens, pas kurį daroma krata, procesinių ir turtinių teisių realizavimas. Jeigu pareigūnai to užtikrinti negali, tai krata turi būti daroma dalyvaujant kviestiniams ar savivaldybės institucijos atstovams. Tačiau jei krata daroma objektuose, nesusijusiuose su asmens būstu, t.y. žemėje, miške ar vandens telkinyje, ji gali būti daroma nedalyvaujant tokių objektų savininkams, nuomotojams ar valdytojams. Šie asmenys vėliau turi būti raštu informuojami apie padarytą kratą ir jos rezultatus.

ASMENS KRATOS ATLIKIMAS

Atliekant asmens kratą apieškomi žmogaus drabužiai, apavas, jo turimi su savimi daiktai, siekiant surasti ir paimti jo turimus daiktus, dokumentus ar kitus objektus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Asmens krata daroma vadovaujantis aukščiau išdėstytomis bendrosiomis kratos darymo taisyklėmis, tačiau yra ir tam tikrų išimčių.

Skirtumas yra tas, kad jeigu reikia daryti asmens kratą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras privalo raštu kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją, kuris priima motyvuotą nutartį. Tačiau jeigu asmens krata daroma sulaikius ar suėmus asmenį arba poėmio bei kratos darymo vietoje, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties nebereikia.

Darant asmens kratą, apžiūrimi kratomojo drabužiai, patikrinamos kišenės, apavas, galvos apdangalai, jo turimi daiktai. Esant reikalui ir siekiant surasti slepiamus daiktus, gali būti apžiūrimas ir kratomojo kūnas (plaukai, ausys, burna ir t.t.). Asmenys darydami kratą, gali pasikviesti ir medicinos specialistą. Jis padeda ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui apžiūrėti kūną, subintuotas vietas, protezus ir pan. Tačiau darant asmens kratą yra labai svarbu tai, kokios lyties yra kratomasis, nes krata turi būti daroma tik tos pačios lyties asmenims. Tai turi būti pavedama tos pačios lyties kaip ir kratomasis ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnui ar prokurorui. Dalyvaujantis atliekant šį prievartos veiksmą ar pašalinis asmuo tokios kratos atlikti negali.

Darant kratą reikia įdėmiai stebėti kratomojo elgesį. Kai baigiama asmens krata, reikia ištirti ir kratos darymo vietą, kadangi kratomasis galėjo to patikrinimo metu išmesti daiktus. Jeigu darant kratą, asmuo priešinasi ir kliudo pareigūnams atlikti savo darbą, ji gali būti daroma prievarta, tačiau neleidžiama imtis veiksmų, kurie žemintų asmens garbę ir orumą arba būtų pavojingi jo sveikatai.

Asmens kratos metu gali būti fotografuojama ir filmuojama. Tačiau jeigu veiksmai yra susiję su kratomojo apsinuoginimu, fotografuoti ir filmuoti yra draudžiama. Tokiu atveju gali būti užfiksuojami tik asmens kratos rezultatai: rasti ir paimti daiktai, dokumentai ar kiti objektai.

POĖMIS

Poėmis yra procesinė prievartos priemonė, kuri taikoma, kai reikia paimti daiktus, dokumentus ar kitus objektus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, kada tiksliai žinoma, kur jie yra ir kas juos turi.

Poėmis yra daromas tik tada, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi duomenų, kuriais nustatomi paimtų daiktų ar dokumentų požymiai ir tiksli jų buvimo vieta. Šie duomenys gali būti gaunami iš įvairių šaltinių (remiantis liudytojų,
nukentėjusiųjų bei įtariamųjų parodymais, eksperto išvadomis, dokumentais ir pan.)

Prokuroras pateikdamas prašymą ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad jis priimtų nutartį, prašyme turi nurodyti: objektą, kurį reikės paimti ( jo pavadinimą ir požymius); objekto reikšmę nusikalstamos veikos tyrimui ir jo buvimo vietą; iš ko turi būti daromas poėmis.

Poėmis dažniausiai daromas siekiant paimti daiktus, dokumentus ar kitus objektus iš fizinių ir juridinių asmenų. Poėmio objektai paprastai ikiteisminio tyrimo pareigūnams atiduodami gera valia, bet gali būti paimami ir priverstine tvarka. Tačiau šiai procesinės prievartos priemonei taikyti nebūtinai reikalinga ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis. Tokiais atvejais taikomos analogiškos taisyklės, kurios yra numatytos BPK 145 straipsnio 3 dalyje.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1721 žodžiai iš 3352 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.