Kratos psichologija
5 (100%) 1 vote

Kratos psichologija

11

Kratos psichologiniai ypatumai.

Psichologiniai ypatumai apieškomojo kratos metuSkirtingai negu įvykio vietos apžiūroje, atliekant kratą, pareigūnai atliekantys kratą dažniausiai tiesiogiai susiduria su asmenimis, kurie nėra suinteresuoti, kad kratos metu ieškomi daiktai būtų surasti. Tokie asmenys iš savo procesinės padėties, esant atviram (tiesioginiam) psichologiniam priešpriešiniam poveikiui, turi galimybę įvertinti pareigūno (tiesiogiai verčiant tai tardytojo) veiksmus, individualius-psichologinius, profesinius privalumus ir kitas asmens savybes.

Žvelgiant iš apieškojamojo pozicijų, vykstant nusikaltimo tyrimui, gali susiklostyti dvi situacijos. Pirmoji – tai situacija, kai apieškojimas dėl jo yra netikėtas, dėl ko apieškojamasis nespėjo imtis veiksmu paslėpti įkalčiams (juos sunaikinti). Antroji situacija – apieškojamasis nuspėjo (numatė) galima kartos atlikimą pas jį (namie, darbe ir t.t.), ko pasėkoje, jis ėmėsi atitinkamų priemonių: spėjo paslėpti ieškomų įkalčių (daiktų ar panašiai), psichologiškai pasiruošė galimoms ar būsimoms konfliktinėms situacijoms, pagal savo intelektinį mąstymą sumodeliavo galimus ieškančiojo (tardytojo) veiksmus ir pagal tai parengė savo galimus elgesio variantus.

Kažką slepiant, apieškojimo metu apieškojamajam įtakos turi šie faktoriai: jo intelektualinis išsivystymas, mąstysenos ypatumai ( gebėjimas mąstyti abstrakčiai, arba priešingai, nesugebėjimas plačiai mąstyti t.y., nesugebėjimas mąstyti plačiau, peržengti paprasto mąstymo ribų), suprantami interesai, esant būtinumui, savo prigimtimi formuojantys individualų veikimo stilių, atspindintys galimą žmogaus sugebėjimą pasirinkime įsisavinti ir pakeisti informaciją bei jo vertybinė orientacija būtinai motyvuotoje sferoje.

Tarp šitų, glaudžiu ryšiu susietų asmens savybių, kurios gali įtakoti slėpimo pasirinkimo būdus, egzistuoja (yra) charakterio savybės (egoizmas, baimė, atsargumas, pavydas ir t.t.), kurios kaip žmogaus įpročiai yra įgyjamos su profesinėmis žiniomis.

Kartos metu apieškojamojo elgesyje nustatyti prieštaravimai, padaryti jo „klaidingi“ veiksmai, apie kuriuos buvo kalbama aukščiau, gali būti padaryti dėl jo silpnos emocinės-valinės būsenos, kuri yra įtakojama dėl padidėjusio nerimo.

Per daug paprastas apieškojamojo elgesys, nukreiptas į asmenis kurie ieško paslėptų daiktų, remęsi tuo, kad paslėpti juos ( daiktus) galima jiems ( asmenims ieškantiems daiktų ) sunkiai prieinamose vietose. Tokios vietos dėl daiktų slėpimo gali būti įvairios paslėptos apkrautos patalpos, iškastos duobės, šuliniai, specialios maskuotos slėptuvės įrengtos namo konstrukcijose, įrengtos įvairiose vietose.

Tie asmenys, kurie yra aukšto intelekto ir kurie tuo naudojasi, dažnai pervertina savo galimybes ir sugebėjimus, kartu neįvertindami tų žmonių, kurie turi atlikti kratą, kai kuriomis neprieinamomis vietomis laiko ir tas vietas, kurios subjektyviu požiūriu turėtų būti neprieinamos atliekantiems kratą. T.y., tokiomis vietomis laiko labai paprastas, atviras vietas, kurios, jo manymu, subjektyviai negali patekti į ieškotojų akiratį todėl, kad ieškotojai ieškodami daiktų per daug koncentruojasi į sudėtingas, vietas, visa savo dėmesį skiria slaptų vietų (slaptaviečių) paieškai. Tokiose situacijose yra kalbama apie objektyvųjį ir subjektyvųjį ieškomo daikto nepasiekiamumą.

Kaip įdomų pavyzdį galima pateikti žymaus amerikiečių rašytojo E.Po aprašomą siužetą „laiško vagystė“, kuriame, visi siužeto herojai stropiai ieško labai svarbaus dokumento, akylai apžiūrint beveik visus tos aplinkos daiktus ir niekam net nekyla noras žvilgtelti į paprastą kartoninę rankinę dėl vizitinių kortelių, kuri kabo visiems prieš akis, ir kurioje yra visų ieškomas laiškas.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 572 žodžiai iš 1723 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.