Kraujas kraujo grupės
5 (100%) 1 vote

Kraujas kraujo grupės

Kraujagyslės

Kraujagyslės ( lot. vasa sanquifera ) – vamzdeliai, kuriais organizme teka kraujas. Skirstomas į arterijas, kapiliarus ir venas. Smulkiausios arterijų šakos vadinamos arteriolėmis, venų – venutėlėmis. Arterijomis kraujas teka iš širdies, venomis grįžta atgal į širdį. Didžiojo kraujotakos rato arterijomis iš širdies teka arterinis, prisotintas deguonies, mažai turintis anglies dioksido kraujas. Kapiliaruose tarp kraujo ir audinių vykstant medžiagų apykaitai, į širdį venomis grįžta deguonį atidavęs ir turintis daug anglies dioksido veninis kraujas. Mažojo kraujotakos rato arterijomis veninis kraujas iš širdies teka į plaučius, čia įgyja deguonies, ir virtęs arteriniu krauju, venomis grįžta į širdį.

Arterijų ir venų sienelė susideda iš trijų dangalų: išorinio (jungiamojo audinio), vidurinio (lygiųjų raumenų) ir vidinio (endotelinių ląstelių). Šie dangalai esti įvairaus storio ir proporcijų. Arterijų sienelės yra storos, elastingos. Pradėdamas tekėti didžiuoju kraujotakos ratu, kraujas iš širdies dideliu (120mm Hg) spaudimu išstumiamas į didžiausią aortą, kuri yra labai elastinga. Širdies susitraukimo (sistolės) metu, aorta, padidėjus kraujospūdžiui, išsiplečia, jos sienelės išsitempia; širdžiai atsipalaidavus (diastolė) – susitraukia ir stumteli kraują.

Sienelių bangavimas dėl kraujospūdžio kitimo vadinamas pulsu. Žmogui senstant, elastingumas mažėja.

Kapiliarai yra mažiausios, kurios audiniuose jungia arterioles su venutėkėmis. Kapiliarų sienelė susideda iš vieno endotelinių ląstelių dangalo ir yra pusiau pralaidi. Per ją vyksta medžiagų apykaita tarp kraujo ir audinių. Iš kapiliarų į audinius filtruojasi kraujo plazmos vanduo su ištirpusiomis maisto medžiagomis, o iš audinių į kapiliarus – medžiagų apykaitos produktai.

Platėjančiomis venomis kraujas iš kapiliarų teka į širdį. Paviršinės venos yra paodyje, o giliosios dažniausia eina greta arterijų. Venų sienelės sandara panašios į arterijų, bet minkštesnės, ne tokios elastingos. Venos turi vožtuvus, kurie neleidžia kraupui tekėti atgal. Didelės arterijos ir venos turi jų sieneles maitinančių – gyslų gyslas. Kai kurių organų esti savitos sandaros ir atlieka specialias funkcijas (pvz. kepenų sinusoidai) Arterijų ir venų sienelėse esantys lygieji raumenys ilgai būna susitraukę ir suteikia tonusą. Tonusą, spindį ir kraujospūdį reguliuoja vazomotoriniai nervai, hormonai ir medžiagų apykaitos produktai. Širdis, kraujas ir jo tekėjimą reguliuojanti nervinė ir humoralinė sistema sudaro kraujotakos sistemą.

Kraujas

Kraujas – skystas organizmo audinys, kuris cirkuliuoja uždaroje sistemoje ir iriguoja (plauna, drėkina) visus organizmo audinius bei organus. Su limfa ir audinių skysčiu sudaro vadinamąją vidinę organizmo terpę, kuri lemia beveik visas organizmo gyvybines funkcijas. Susidarymas ir vystymasis organizme vadinamas kraujo gamyba, tekėjimas kraujagyslėmis ir širdies ertmėmis – kraujotaka.

Kraujas yra raudonos ( tokią spalvą lemia eritrocitų pigmentas – hemoglobinas) ir sūrus (dėl jame esančio natrio chlorido ir kt. druskų). Susideda iš skystosios dalies – kraujo plazmos ir forminių elementų: eritrocitų, leukocitų ir trombocitų. Jis sudaro 6-8 % visos kūno masės (~ 5 l). ~ 55 % viso tūrio sudaro plazma, ~ 45 % – forminiai elementai. Kraujas yra 4-5 kartus klampesnis už vandenį. 100 ml kraujo su forminiais elementais susideda iš 77-82 g vandens ir 18-24 g kietų medžiagų: baltymų (albuminų, globulinų, fibrinogeno), angliavandenių (daugiausiai gliukozės) ir jų apykaitos tarpinių produktų, lipoproteinų, mineralinių medžiagų (natrio, kalio, kalcio), geležies junginių. Kraujyje taip pat yra hormonų, fermentų, antikūnių, mažos molinės masės azoto junginių. Kraujas būna keturių grupių, turi teigiamą arba neigiamą rezus faktorių, įvairių agliutinogenų. Eritrocitų antigeninė struktūra tokia pat savita kaip pirštų anspaudai; tai kiekvieno žmogaus fenotipinis požymis, kuris yra paveldimas ir netinta. Tekėdamas kraujas spaudžia kraujagyslių sieneles. Pažeidus kraujagysles, organizmą nuo nukraujavimo saugo natūralioji arba savaiminė hemostazė; vienas jos veiksnių yra kraujo krešėjimas. Su krauju iš plaučių į audinius patenka deguonis, o iš audinių į plaučius – anglies dioksidas. Kraujas neša maisto medžiagas, šalina iš organizmo medžiagų apykaitos produktus, padeda palaikyti vandens ir elektrolitų pusiausvyrą, reguliuoti kūno temperatūrą, atlieka apsaugines organizmo funkcijas (kraujyje yra mikrobus ir svetimkūnius fagocituoti gebančiu leukocitų, antikūnių, lizinų, fermentų).

Kraujo kiekio ir sudėties kitimai rodo organizmo veiklos pokyčius ir daugelį jame vykstančių liguistų procesų. Diagnozuojant daugelį ligų, daromi morfologiniai, biocheminiai, imuniniai ir kitokie kraujo tyrimai. Dažniausios ligos yra mažakraujystė, leukozė, hemoraginės diatezės, hemoglobinopatijos, limfoma.

Didžiausią praktinę reikšmę turintys morfologiniai kraujo rodikliai ir dažniausiai pasitaikantys liguisti jų pakitimai. Eritrocitų norma yra 4,5-5,0 mln.1mm3 kraujo; kai eritrocitų <4,0, būna mažakraujystė, kai jų >6,0 būna eritrocitozė. Leukocitų norma 3500-9000 1 mm3 kraujo;kai jų <3000 būna leukopenija,
agranulocitozė, kai >10000- leukocitozė,leukemoidinė reakcija, leukozė. Leukocitų formulėje (leukogramoje) neutrofilų norma esti 60-68 % (jei <20 % būna agranulocitozė, jei >70 % – ūminė infekcinė liga), eozinofilų norma yra 1-3 % (jei <1 %- antinksčių liga, jei >7 % – alergija, parazitinė liga), limfocitų norma yra 22-30 % (jei <10 % – imuniteto deficito būklė, jei >40 % – limfoleukozė, lėtinė infekcinė liga, virusinė liga), monocitų norma yra 2-8 % (jei >12 % – ūminė liga).Trombocitų norma 150-400 tūkst. 1 mm3 kraujo; jei jų <150000 – trombopenija, hemoraginė diatezė, jei >500000 – trombocitozė, tikroji policitemija. Eritrocitų nusėdimo greitis atspindi ligos intensyvumą ir eigą.

Šiuo metu Jūs matote 59% šio straipsnio.
Matomi 845 žodžiai iš 1431 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.