Kraujas
5 (100%) 1 vote

Kraujas

KRAUJAS – skystas organizmo audinys, kuris cirkuliuoja uždaroje kraujagyslių sistemoje ir plauna, drėkina visus organizmo audinius bei organus. Su limfa ir audinių skysčiu sudaro vadinamąją vidinę organizmo terpę, kuri lemia beveik visas organizmo gyvybines funkcijas: kvėpavimo, mitybos, išskyrimo, reguliavimo bei apsauginę. Kraujas iš virškinimo trakto perduoda audiniams ir ląstelėms maisto medžiagas, surenka ir atneša į išskyrimo organus galutinius medžiagų apykaitos produktus, perneša iš plaučių į audinius deguonį, o iš audinių į plaučius anglies dvideginį. Kraujas į organizmo audinius pristato hormonus, kurie dalyvauja reguliavimo procesuose. Apsauginę kraujo funkciją atlieka leukocitai, turintys proteolitinių ir lipolitinių fermentų, katalizuojančių mikroorganizmų ir svetimkūnių skilimą, taip pat antikūnai, susidarantys plazmatinėse ląstelėse (jų yra blužnyje, limfiniuose mazguose, kepenyse ir kituose organuose), kai į kraują arba audinius patenka svetimos organizmui stambiamolekulės medžiagos (antigenai). Kraujui tenka apie 1/13 žmaogaus kūno masės. Kraujo susidarymas ir vystymasis organizme vadinamas kraujo gamyba. Tekėjimas kraujagyslėmis ir širdies ertmėmis – kraujotaka.

KRAUJO PLAZMOS SUDĖTIS IR SUDEDAMŲJŲ DALIŲ SVARBA. Kraujo plazmos pagrindinės sudedamosios dalys: vanduo 90-92 %, baltymai – 7-8%, mineralinės druskos – 0,9 %, gliukozė – 0,8-0,12 %, lipidai – 0,6 %, liekamasis, arba nebaltyminis azotas – 20-40 mg%. Vandens kiekis kraujo olazmoje yra gana pastovus. Vanduo kraujuje būna dvejopas: laisvas ir fiziškai sujungtas. Laisvas vanduo tirpdo druskas, o sujungtas nesugeba jų ištirpdyti. Vandenį sujungia baltymai. Kraujo plazmos baltymai albuminai sudaro apie 60 % visų baltymų, globulinai – 35-40, fibrinogenas – 4-5 %. Jie skiriasi vieni nuo kitų savo sudėtimi ir biologinėmis savybėmis. Albuminus ir 1-globulinus gamina kepenys, o 2 ir -globulinus taip pat kepenys ir retikuloendotelinė sistema. -globulinus gamina limfoidinės ir plazminės ląstelės. Fibrinogenas gaminamas kepenyse ir trombocituose.

Kraujo plazmos baltymų svarba:

1) jie dalyvauja viso organizmo baltymų apykaitoje ir sudaro lengvai panaudojamą baltymų atsargą;

2) nuo baltymų, ypač albuminų (80 %), priklauso onkotinis kraujo plazmos slėgis ir tuo pačiu vandens pasiskirstymas tarp plazmos ir tarpląstelinio skysčio;

3) jie padeda palaikyti pastovų organizmo pH;

4) kaitaliodami brinkimo laipsnį, reguliuoja laisvo vandens kiekį ir padeda palaikyti pastovų osmosinį slėgį;

5) albuminai palaiko globulinų tirpalo stabilumą (sumažėjus albuminų ir padaugėjus globulinų, sumažėja plazmos koloidų stabilumas);

6) atlieka įvairių medžiagų apykaitos produktų, hormonų pernešėjo ir jų koncentracijos reguliatoriaus vaidmenį;

7) susijungę su kai kuriomis vandenyje netirpstančiomis medžiagomis (pvz., lipoidais), sudaro vandenyje tirpius kompleksus;

8) dalyvauja imunobiologiniuose procesuose, apsaugo organizmą nuo bakterijų, virusų, toksinų;

9) į kraujo plazmos baltymų sudėtį įeina svarbūs kraujo krešėjimui, taip pat padedantys reguliuoti kraujospūdį ir turi fermentinę reikšmę junginiai.

Transferinai (jie yra glokoproteinai) perneša geležį, ceruloplazminai (taip pat glikoproteinai – varį į jų kaupimo bei panudojimo vietas. Haptoglobinai – baltymai, galintys jungtis su hemoglobinu (Hb) ir tokiu būdu apsaugantys Hb ir geležį nuo pašalinimo iš organizmo. Lipoproteinai perneša lipidus, riebaluose tirpius junginius, kai kuriuos vitaminus. Pagrindinę kraujo lipidų dalį (95 %) kaip tik ir sudaro lipoproteinai, kurių lipidinei daliai tenka 35-75 % visos lipoproteinų masės. Sergant pakinta kraujo plazmos baltymų frakcijų kiekiai, jų tarpusavio santykis, gali atsirasti naujų baltymų (hiperproteinemija, hipo- , ar disproteinemija). Todėl kraujo baltymų tyrimai gali duoti daug diagnostinės informacijos.

Kraujo plazmoje daugiausia randama NaCl. Daug mažiau yra KCl, CaCl2, MgCl2 ir kitų mineralinių druskų.

Svarbiausias ekstraląstelinių skysčių katijonas yra natris. Normali jo koncentracija kraujo plazmoje 280-340, o eritrocituose 20-40 mg%. Natris svarbus kraujo plazmos osmosiniam slėgiui, rūgščių ir šarmų pusiausvyrai, raumenų bei nervų dirglumo, laidumo procesams.

Kalis yra svarbiausias intraląstelinių skysčių katijonas. Beveik visas būna ląstelėse. Normali jo koncentracija kraujo plazmoje 14-22, o erotrocituose 450-480 mg%.

Kalcio koncentracija kraujo plazmoje 9-11 mg%, o eritrocituose – tik pėdsakai. Fiziologiškai veiklus tik jonizuotas kalcis. Jo jonai ypač reikšmingi raumenų ir nervų jaudrumui, kraujo krešėjimui, kapiliarų pralaidumui (mažina), simpatinės nervų sistemos tonusui (didina).

Magnio koncentracija kraujo plazmoje 1,6-2,9, o eritrocituose apie 4,5 mg%. Magnis mažina nervų ir raumenų jaudrumą, dalyvauja fermentiniuose procesuose, pasižymi raminančiu, spazmoliziniu, fibrinoliziniu veikimu, lėtina kraujo krešėjimą, mažina kraujuje cholesterino koncentraciją.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 672 žodžiai iš 2170 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.