Kraujas1
5 (100%) 1 vote

Kraujas1

Kraujas – organizmo skystis, pernešantis deguonį ir maisto medžiagas visiems organizmo audiniams ir organams. Tik cirkuliuojant pakankamam kraujo kiekiui organizmas gali būti gyvas.

Kraujavimu vadinamas kraujo tekėjimas iš pažeistos kraujagyslės. Jis yra viena dažniausių ir pavojingiausių sužalojimo pasekmių. Atsižvelgiant į tai, kokios kraujagyslės pažeistos, skiriamas arterinis, veninis, kapiliarinis ir parenchiminis kraujavimas.

Arterinis kraujavimas yra pavojingiausias ir prasideda pažeidus didesnes ar mažesnes arterijas. Jam būdinga tai, kad iš žaizdos stipriai pulsuojančia srove teka skaisčiai raudonas kraujas. Pažeidus stambias arterijas (šlauninę, žąstinę ir kt.), kyla pavojus gyvybei. Kraujuojančią stambią arteriją reikia tuojau pat prispausti pirštu, aukščiau sužeistos vietos. Taip neleidžiama kraujui plūsti prie arterijos pažeistos vietos. Tačiau ši priemonė yra laikina. Prispausta pirštu arterija laikoma tol, kol paruošiamas ir uždedamas spaudžiamasis tvarstis. Kraujuojant iš šlaunies arterijos, kartais nepakanka vien tik spaudžiamojo tvarsčio. Tada reikia užveršti kilpą, timpą, arba net improvizacinę timpą. Jeigu teikiantis pagalbą po ranka neturi nei standartinės kilpos, nei timpos, tai gali panaudoti skarelę, nosinę, kaklaraištį, petnešas. Timpa arba kilpa dedama ant galūnės aukščiau kraujuojančios vietos. Šiems tikslams labai tinka kišeninis tvarstis, kuris yra ir dengiamasis, ir spaudžiamasis. Kad nepažeistume odos ir nervų, vietą, kurią veršime timpa arba kilpa, apdengiame marlės sluoksniu. Timpa visiškai sustabdo kraujo tekėjimą į galūnę, tačiau ilgai laikyti suveržtos galūnės negalima, nes ji gali apmirti. Dėl to kraujavimui stabdyti šios priemonės vartojamos tik išimtinais atvejais – suveržiamas petys ar šlaunis (nutraukus galūnės dalį, amputavus galūnę).

Veninis kraujavimas prasideda pažeidus didesnes ar mažesnes venas. Jam būdinga tai, kad iš žaizdos lėta, nenutrūkstančia srove teka tamsiai raudonas kraujas. Veninis kraujavimas labai pavojingas ne tik dėl to, kad netenkama daug kraujo. Pro sužeistas venas, ypač kaklo, į kraujagysles gali patekti oro. Paskui oras gali pasiekti ir širdį – oro embolija. Tada ligoniui gresia mirtis.

Veninį kraujavimą geriausiai stabdo spaudžiamasis tvarstis. Ant kraujuojančios vietos dedama švari marlė, ant jos – neišvyniotas bintas arba sulankstyta kelis kartus marlė, blogiausiu atveju – nosinė. Taip užspaudžiami atviri pažeistų kraujagyslių galai. Prispaudus bintu tokį spaudžiantį daiktą prie žaizdos, kraujagyslių spindis susiaurėja, ir kraujavimas liaujasi.

Kapiliarinis kraujavimas prasideda sužeidus smulkiausias kraujagysles (kapiliarus). Tuomet iš viso žaizdos paviršiaus sunkiasi tarpinės (tarp arterinio ir veninio) spalvos kraujas. Iš kapiliarų kraujo išsisunkia palyginti nedaug. Tokį kraujavima galima sustabdyti greitai, uždėjus ant kraujuojančios vietos švarios marlės. Ant marlės dedamas vatos sluoksnis, ir žaizda aprišama. Jei nėra nei merlės, nei binto, tai kraujuojančią vietą galima aprišti švaria nosine. Dėti tiesiai ant žaizdos frotinio audinio negalima, nes ant jo gaurelių yra labai daug bakterijų, kurios užkrečia žaizdą. Dėl to paties dėti tiesiai ant žaizdos vatos taip pat negalima.

Parenchiminis kraujavimas pasitaiko sužeidus vadinamuosius parenchiminius organus (kepenis, blužnį ir kt).Atsižvelgiant į tai, kad stiprus ir gausus kraujavimas sukelia rimtas pasekmes ir pavojų organizmui, vienas svarbiausių medicinos pagalbos uždavinių sužeidimų atvejais yra sustabdyti kraujavimą ir likviduoti jo pasekmes, t.y. ūminę mažakraujystę.Skiriama laikinas (preliminarinis) ir galutinis kraujavimo stabdymas.

Laikinai kraujavimas stabdomas teikiant pirmąją medicinos pagalbą. Tai atliekama šiais būdais.

Pažeista kūno dalis liemens atžvilgiu pakeliama aukščiau (padedant po ja pagalvę, susuktus drabužius ir kt.). Šis būdas dažniausiai naudojamas, kai yra sužeista galūnė, pavyzdžiui, kraujuojant iš venos. Taip pakelti tikslinga tik tada, kai ant žaizdos uždedamas spaudžiamasis tvarstis.

Esant nedideliam kraujavimui, sužeista kraujagyslė gana dažnai užspaudžiama spaudžiamuoju tvarsčiu. Tai daroma taip. Žaizdos kraštai patepami spiritiniu jodo tirpalu, žaizda uždengiama keliais sluoksniais marlės, virš jos dedamas gana storas sluoksnis vatos ir visa tai kietai, t.y. atitinkamai spaudžiant, apibintuojama marliniu arba kitokiu bintu.

Arterija prispaudžiama atskirose kūno dalyse pirštais. Esmė čia ta, kad kraujuojanti kraujagyslė prispaudžiama ne pačioje žaizdoje, o virš jos (centrinė pažeistos arterijos dalis).

Šis būdas paprastai naudojamas, kai stipriai kraujuoja iš arterijos. Kraujagyslė paprastai prispaudžiama tose vietose, kur ji palyginti yra arčiau paviršiaus ir kur pirštais ją pavyksta prispausti prie arti esančio kaulu; tuo pačiu ji suspaudžiama ir uždaromas jos spindis. Kraujagyslę prie kaulo reikia prispausti ne vienu, o keliais pirštais. Kiekvienoje stambioje arterijoje yra tam tikri anatominiai taškai, kur tikslingiausia ją prispausti (1 pav.).

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 780 žodžiai iš 2379 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.