Kraujotaka
5 (100%) 1 vote

Kraujotaka

Kraujotaka

Suaugusio žmogaus kūne yra apie penkis litrus kraujo. Kraujas – tai jungiamasis audinys, susidedantis iš skystos tarpląstelinės medžiagos – kraujo plazmos ir kraujo ląstelių (forminių elementų). Kraujo plazma yra gelsvos spalvos. Joje esti apie 90% vandens, kiti 10% – tai įvairūs baltymai, mineralinės druskos, taip pat maistinės medžiagos ir medžiagų apykaitos produktai, kuriuos nešioja kraujas. Anglies dvideginį perneša eritrocitai (raudonosios kraujo ląstelės), šiek tiek kraujo plazma.

Kraujyje esama trijų rūšių ląstelių: raudonosios kraujo ląstelės, arba eritrocitai, baltosios kraujo ląstelės, arba leukocitai, taip pat kraujo plokštelės – trombocitai.

Eritrocitų spalvą lemia hemoglobinas, kuris uoliai prisijungia deguonį. Raudonosios kraujo ląstelės iš plaučių išnešioja deguonį po visą kūną.

Baltosios kraujo ląstelės yra tarsi kūno sveikatos sargybiniai, naikinantys bakterijas, virusus ir kitus svetimkūnius.

Kraujo plokštelės yra mažiausi kraujo forminiai elementai. Jos dalyvauja kraujo krešėjime, sudaro barjerą prieš kraujavimą, prikibdamos prie kraujagyslių sienelių ir išskirdamos medžiagas, kurios siaurina sieneles bei mažina jų laidumą.

Eritrocitai perneša deguonį

Eritrocitų hemoglobinas yra baltymas, kurio sudėtyje esama geležies. Hemoglobinas lengvai prisijungia ir perduoda deguonį. Iš plaučių alveolėse esančių kapiliarų deguonį eritrocitai išnešioja kitoms organizmo ląstelėms. Deguonį nešąs kraujas ( arterinis) yra skaisčiai raudonas. Anglies dvideginio daugiau turįs kraujas (veninis) – tamsiai raudonas.

Nuolat rūkančio žmogaus kraujyje visad esama anglies monoksido – smalkių. Rūkaliaus kraujyje smalkės prisijungia 6-10% kraujyje esančio hemoglobino, todėl rūkantis žmogus ne toks pajėgus ir ištvermingas. Eritrocitai – palyginti nedidelės kraujo ląstelės, tačiau būdami iš abiejų pusių įgaubto disko pavidalo turi nemažą paviršių, reikalingą dujų apykaitai. Eritrocituose nėra branduolio, todėl jiems patiems tereikia mažai deguonies. Eritrocitai gyvena keletą mėnesių (apie 120 dienų). Naujos ląstelės suaugusiojo kūne susidaro plokščiųjų kaulų (dubens, krūtinkaulio, kaukolės) bei ilgųjų kaulų raudonuosiuose čiulpuose. Kasdien suyra apie 200-250 milijardų eritrocitų, bet jie nuolat keičiami naujais. Jiems susidaryti būtini B grupės ir kiti vitaminai.



Kraujo plazma perneša daugelį medžiagų

Kraujagyslėmis tekanti kraujo plazma yra skaidri. Riebiai pavalgius ji tampa balzgana – prisotinta riebalų lašeliais. Be kitų medžiagų, plazmoje yra vandens, baltymų bei mineralinių druskų. Hormonus iš vidaus sekrecijos liaukų plazma perneša į tas organizmo dalis, kur jų labiausiai reikia. Kraujo plazma dar perneša angliavandenius, antikūnus, vitaminus, druskas ir medžiagų apykaitos liekanas, pavyzdžiui, anglies dvideginį. Be to, ji padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą, nes gali pernešti energetines medžiagas (jas prisijungia arba atiduoda).

Kraujagyslės nepasiekia visų atskirų ląstelių, tačiau kraujo plazma iš audinių kraujagyslių nuolat skverbiasi į tarpląstelinius tarpus, todėl čia ji dar vadinama tarpląsteliniu skysčiu, arba limfa. Joje gausu maistinių medžiagų ir deguonies.

Kraujo krešėjimas

Iš sužeistos kraujagyslės kraujas dažniausiai greit nustoja tekėjęs. Tai sąlygoja viena iš plazmos sudėtinių dalių – fibrinogenas. Kraujui krešint fibrinogenas pavirsta fibrinu. Jis išsiraizgo tankiu tinklu, kuriame įstringa kraujo ląstelės. Praėjus kuriam laikui, fibrino skaidulos susitraukia. Tada iš krešančio kraujo išsiskiria skaidrus skystis – kraujo serumas. Taigi kraujo krešulį, kuris ilgainiui sukietėja į putelę, sudaro fibrino tinklas ir kraujo ląstelės. Krešėjime dalyvauja ir kraujo plokštelės, vitaminas K ir kitos medžiagos. Normalus krešėjimo laikas (pagal Li-Vaitą) yra 7-8 minutės. Jei jis daug trumpesnis ar ilgesnis – galima įtarti kai kurias ligas.

Leukocitai kovoja su mikrobais

Mus supančioje aplinkoje gausu mikroorganizmų. Piršto gale ar odoje gali būti milijonai bakterijų. Bakterijos skverbiasi į mūsų organizmą per pažeistą odą ar gleivinę. Organizmas be perstojo su jomis kovoja įvairiais būdais. Leukocitų vaidmuo čia labai svarbus.

Leukocitai skirstomi į kelias grupes. Daugelis jų geba prasiskverbti pro kraujagyslių sieneles į mikrobų pažeistą audinį, prilipti prie jų ir naikinti. Kiti leukocitai gamina antikūnus (apsaugines daleles), kurie nukenksmina bakterijas ir kitus antikūnius (antigenus). Tol, kol mūsų kraujyje yra antikūnų, mes esame atsparūs (turime imunitetą) ligai, prieš kurią yra pasigaminę antikūnai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 707 žodžiai iš 2286 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.