TURINYS
1. ĮVADAS 3
2. KREDITAS, JO ESMĖ IR BŪTINUMAS 4
2.1 Kredito funkcijos 5
3. KREDITO SISTEMA IR JOS VEIKIMAS 6
3.1. KREDITO PRINCIPAI 6
3.2. Pagrindiniai kredito principai 7
4. IŠVADOS 8
5. SCHEMA 9
6. LITERATŪROS SĄRAŠAS 10
1. Įvadas
Ši tema mums padės suprasti kredito esmę ir būtinumą, sužinosime kredito funkcijas ir suprasime jo vaidmenį ekonomikoje, padės suprasti kredito sistemos veikimą, susipažinsime su kredito principais. Sužinosime kaip galima gauti paskolą ir kokių dokumentų reikia, norint gauti ją.
2. Kreditas, jo esmė ir būtinumas
Kredito sąvoka kilo iš lotynų kalbos žodžio ,,credo‘‘- ,,tikėti‘‘, ,,pasitikėti‘‘. Italų kalboje šis žodis reiškia ,,stalą‘‘.
Kreditas yra ekonominiai piniginiai santykiai, susiję su įmonių, organizacijų ir gyventojų laikinai laisvų pinigų kaupimu ir tiksliniu jų teikimu apmokėjimo ir grąžinimo pagrindais.
Kredito būtinumą lemia: prekinė gamyba ir su ja susiję mainai; pinigai kaip mokėjimo priemonė.
Kredito būtinumą lemia prekių gamyba, jų cirkuliacija, atsiskaitymų organizavimas ir pinigų kaip mokėjimo priemonės, veikimas. Kredito būtinumas susijęs su tuo, kad gamybos ir cirkuliacijos procesų įvairios fazės įvairiuose ūkio šakose ir įmonėse nesutampa. Įmonės turto apyvarta vyksta trimis stadijomis: pinigine, gamybine ir prekine. Už pinigus perkame žaliavas, gaminame produktąir pardavę jį kaip prekę vėl gauname pinigus. Paprastai turto apyvarta vyksta nenutrūkstamai- viena stadija keičia kitą stadiją. Be to, turto apyvarta būna skirtinga įvairiose šakose, o tuo labiau skirtingose ūkio šakose.
Kita priežastis, kuri lemia kredito funkcionavimą, yra įmonių gamybos sezoniškumas. Kreditas naudojamas tuo metu, kai yra neužbaigtas gamybos ciklas. Kol dar nepagaminta produkcija, kol produkcija nevirto preke ir už ją negauta pinigų, negalima atnaujinti gamybos proceso. Čia kreditas būtinas, kad užtikrintų nenutrūkstamą gamybos ir cirkuliacijos procesą.
Kredito būtinumą lemia ir tai, kad nesutampa ilgalaikio turto apyvarta. Turtui atkurti amortizaciniai astkaitymai kaupiami per visą turto naudojimo trukmę, o išleidžiami netolygiai- vienu metu. Dėl to vienu metu atsiranda laikinai laisvų pinigų, o kitu metu- jų trūksta.
Laikinai laisvų pinigų įmonės turi realizavę produkciją, taip pat ir dėl to, kad darbo užmokestis išmokamas ne kasdien, vieną kartą per mėnesį. Įmonės taip pat laikinai naudojasi pinigais, kurie turi būti sumokėti į vasltybės iždas, socialinio draudimo fondus ir panašiai.
Dėl išvardytų priežasčių vienų įmonių sąskaitose atsiranda laikinai nenaudojamų pinigų, o kitoms įmonėms tuo pat metu jų pritrūksta veiklai tęsti. Atsiranda būtinybė laikinai laisvus pinigus perskirstyti kredito pagalba.
Kreditavimui naudojami ne tik laikinai laisvi pinigai, bet ir visos santaupos bei kiti piniginiai ištekliai. Būtent kredito pagalba vyksta laikinai laisvų pinigų perskirstymas visuomenėje. Nenutrūkstamas kredito veikimas atsispindi šioje shemoje, kredito veikimas (1 schema).
Kredito santykiuose dalyvauja: pirminiai investuotojai, t. y. laisvų finansinių išteklių savininkai, kurie skirtingais būdais kaupia juos bankuose, kitose kredito įstaigose arba paskolina juos tiesiai kredito gavėjams; bankai ir kitos kredito įstaigos, kurie sukauptus išteklius paskolina
subjektams, stokojantiems pinigų; kredito gavėjai, kurie per kredito įstaigas arba tiesiogiai per investuotojus gauna kreditą ir panaudoję jį grąžina kredito davėjams.
2.1. Kredito funkcijos
Kredito funkcijos lemia jo būtinumas. Kredito, kaip ekonominės kategorijos, funkcijos ne visada sutampa su kredito institucijų funkcijomis, kurių veiklą iš dalies sąlygoja konjunktūriniai veiksniai. Pagrindinės kredito funkcijos yra šios: perskirstomoji; trumpalaikio turto apyvartumo pagreitinimo; kapitalo koncentracijos pagretitinimo; prekių apyvartos aptarnavimo; kontolė.
Rinkos ekonomikos sąlygomis skolinto kapitalo rinka pasireiškia laikinai laisvų finansinių išteklių perdavimu iš vienuų ūkio veiklos sričių į kitas, iš dalies užtikrinančias geresnį veiklos rezultatą. Atsižvelgiant į diferencijuotą jo pobūdį tam tikrose ūkio šakose arba regionuose, kreditas pasireiškia kaip stichinis makroekonomikos reguliatorius. Tam tikromis ekonomikos sąlygomis vienas svarbiausių kredito sistemos valstybinio reguliavimo uždavinių yra racionalus ekonominių prioritetų nustatymas ir kreditinių išteklių pritraukimo skatinimas į tas šakas arba regionus, kurių pagretinta plėtra objektyviai būtina nacionalinių interesų, o ne konkrečių ūkio subjektų siekiamos naudos požiūriu.
Trumpalaikio turto apyvartumo pagreitinimo funkcija išplaukia iš kredito esmės. Laikinas atotrūkis tarp ūkio subjektų pinigų gavimo ir išleidimo sudaro ne tik jų perteklių, bet ir trūkumą. Todėl dažnai trumpalaikio turto trūkumui finansuoti (padengti) naudojamas kreditas, kuris pagreitina trumpalaikio turto apyvartumą, kartu padidindamas ir jo naudojimo efektyvumą.
Kapitalo koncentracijos procesas yra būtina sąlyga stabiliai ekonomikos plėtrai ir yra kiekvieno ūkio subjekto prioritetinis tikslas. Skolinti šaltiniai suteikia galimybę išplėsti savo gamybos apimtį ir gauti
daugiau papildomo pelno. Skolinto kapitalo pritraukimas investivcijoms finansuoti gali padidinti nuosavo kapitalo pelningumą, todėl dažnai jam teikiama pirmenybė, palyginti su nuosavu kapitalu.