Kredito funkcijos
5 (100%) 1 vote

Kredito funkcijos

Turinys

Turinys 1

1. Kredito funkcijos, sutarties elementai ir jo rūšys 3

1.1 Kredito funkcijos 3

1.2 Kredito sutarties elementai ir jo rūšys 3

2. Bankų kreditavimo sistema Lietuvoje 7

2.1 Verslo paskolos 7

2.2 Nekilnojamojo turto paskolos 10

2.3 Vartojimo paskolos (kreditai) 11

2.3.1 Vartojimo paskolos gavimo sąlygos Lietuvoje 13

2.4 Banko paskolų suteikimo bendroji tvarka Lietuvoje 14

3. Paskola būstui Lietuvoje tampa įprastu reiškiniu 15

4. Specializuotos paskolos studentams 18

Išvados 20

Naudota literatūra 21Įvadas

Įmonė, verslininkas ar ūkininkas, norėdamas plėsti gamybinę veiklą, turi įsigyti reikiamus technologinius įrengimus, žemės ūkio mašinas ir kt. Turint pinigų, tai didelių rūpesčių nesukels – nusiperkama, kas kam reikalinga. Tačiau neturint pinigų reikia jų skolinti, už paskolinimą atsilyginti palūkanomis. Tada apskaičiuojama, kiek įdėjus pinigų padidės gamyba, o kartu ir pelnas, iš kurio bus galima atiduoti skolą ir palūkanas. Toks laikinas pinigų paskolinimas už tam tikrą atlyginimą vadinamas kreditu.

Kreditas – tai paskolos ir kitokie atidedamojo mokėjimo metodai, įgalinantys vartotojus ir firmas pirkti prekes ar paslaugas, žaliavas ir dalis.

Žodis kreditas kilęs iš lotynų kalbos žodžio credo – tikiu. Todėl kai kurie ekonomistai kreditu vadina pasitikėjimą, kurį pareiškia vienas asmuo, vadinamasis skolintojas, arba kreditorius, antram, vadinamajam skolininkui, arba debitoriui. Pasitikėjimas kredito sutartyse vaidina tam tikrą vaidmenį, tačiau šiandien kreditorius, duodamas kreditą skolininkui, vadovaujasi ne tiek subjektyviu pasitikėjimu, kad skolininkas galės grąžinti kreditą, kiek ekonominiais išskaičiavimais, kad skola jam bus grąžinta su nauda. [1]

Šiame darbe apžvelgsime kredito sampratą bei jo sandaros ypatumus. Taip pat apžvelgsime kredito rūšis bei jo gavimo galimybes Lietuvoje. Kreditų gavimo Lietuvoje galimybių apžvalgai panaudosim kelių bankų siūlomą kreditavimo sistemą.

1. Kredito funkcijos, sutarties elementai ir jo rūšys

1.1 Kredito funkcijos

Kreditas atspindi piniginius santykius, susijusius su įmonių, organizacijų ir gyventojų laisvų lėšų kaupimu ir teikimu grąžintumo sąlygomis.

Pagrindinės kredito funkcijos:

1. Perskirstomoji. Tai kreditinių išteklių formavimas ir jų panaudojimas paskolų forma;

2. Pakeičiamoji. Apyvartoje esantys grynieji pinigai pakeičiami kreditiniais pinigais, o atsiskaitymuose tarp įmonių grynieji pinigai pakeičiami atsiskaitymais negrynais pinigais, darant atitinkamus įrašus sąskaitose, esančiuose bankuose. Keičiant grynuosius pinigus kreditinėmis operacijomis sumažėja cirkuliacijos kaštai ir spartėja apyartinio kapitalo apyvartumas;

3. Kontrolinė. Kontroliuojama įmonių ir organizacijų finansinė būklė, nes kreditinės operacijos dažniausiai atliekamos bankuose. [3]

1.2 Kredito sutarties elementai ir jo rūšys

Kiekvienoje kredito sutartyje yra trys svarbiausi elementai; jie pateikti 1 paveiksle.

Paveikslas 1. Kredito sutarties elementai

1. Kredito sutarties objektu gali būti ne tik pinigai, bet ir prekės, gaminiai, pastatai ir pan. Pavyzdžiui, galima įsigyti kreditan norimas prekes, butus ir pan. Tačiau vis dėlto ypatingą reikšmę kredito sutartyse turi pinigai. Net ir tada, kai kredito sutartis sudaroma be grynųjų pinigų, ji turi piniginę formą, nes ir tuomet prekės ar kas kita įvertinama pinigais. Be to, pinigai, turėdami tą pačią reikšmę, kaip ir prekių mainų srityje, cirkuliuodami ta pačia savo suma, gali daugelį kartų atlikti savo funkciją. Tik tuo būdu galima paaiškinti tą faktą, kad kredito sutarčių arba vadinamoji skolinamo kapitalo suma, perduota iš vienų ūkio šakų į kitų ūkio šakų apyvartą, yra daugelį kartų didesnė už piniginių ženklų sumą, esančią apyvartoje.

2. Svarbus vaidmuo tenka kredito laikui, t.y. kuriam laikui perduodamas kapitalas. Kredito sutartys visuomet esti laikinojo pobūdžio, nes jei kapitalas būtų perduodamas visai (amžinai), tai būtų jau dovana ar įpėdinystė. Laikas, kuriam kredito sutartys sudaromos, gali būti labai įvairus, ir termino ilgumas priklauso nuo debitoriaus, kuris ieško kredito. Apskritai tai pareina nuo to, kokį vaidmenį turi vaidinti skolintas kapitalas skolininko įmonėje. Pavyzdžiui, jei jis ieško tik apyvartinio kapitalo, reikalingo gamybos programai vykdyti, tai kreditas sudaromas paprastai trumpam laikui, o jei paskola imama gamybos priemonėms įsigyti, tai paskolos terminas bus daug ilgesnis.

Kreditas laiko atžvilgiu paprastai yra:

 trumpalaikis

 ilgalaikis.

Kai laikas nenustatomas, ir skolos grąžinimo momentas priklauso nuo vienos ar kitos pusės valios, tai jau bus neterminuotas kreditas. Vadinasi, esant neterminuotai kredito sutarčiai, kapitalas kiekvienu momentu gali būti pareikalautas grąžinti, ir todėl ši aplinkybė labai riboja skolinto kapitalo naudojimą. Dėl šios priežasties neterminuotoms paskoloms mokamos žemesnės palūkanos, kaip terminuotoms, t.y. kai skolos grąžinimo terminas nustatytas, o skolininkas per tą laiką gali ramiai naudotis kreditoriaus kapitalu. Laikinose kredito sutartyse terminas yra nustatomas abiem pusėms laisvai susitarus.

Trumpalaikis kreditas teikiamas ūkio subjektams, jų einamajai veiklai finansuoti, leidžia racionaliai ir efektyviau paskirstyti ir naudoti pinigines
lėšas, tarkime, Lietuvos ūkyje. Jis gali būti panaudotas apyvartiniam kapitalui papildyti ir pan. Dažniausiai trumpalaikės paskolos naudojamos padengti kasdieninėms verslo išlaidoms, tokioms kaip darbo užmokestis, žaliavos, cirkuliacijos kaštai.

Ilgalaikės paskolos dažniausiai imamos įrengimams, pastatams ir kitiems brangiai kainuojantiems dalykams pirkti. Taigi ilgalaikis kreditas teikiamas juridiniams ar fiziniams asmenims, jų ūkinės veiklos socialinei plėtrai pagal ilgalaikes investicines programas. Ilgalaikis finansavimas gali būti duotas verslui skatinti, ūkininkams remti, gyvenamųjų namų statybai, didelio masto tyrimams pradėti ir panašiems projektams. Šie kreditai teikiami ir lengvatinėmis sąlygomis. [3]

Pereinamajame į rinką laikotarpyje Lietuvos respublikoje vyko daug pakitimų, vykdant kreditines operacijas. Pažymėtina, kad lyginant su rinkos ekonomikos šalimis, Lietuvoje kreditas dar neturi efektyvios įtakos ūkio subjektų finansinei veiklai ir bendriems krašto ekonominiams procesams.

Lietuvoje paplitusi trumpalaikio ir ilgalaikio kredito atmaina – lengvatinis kreditas.

3. Trečiasis esminis kredito elementas – procentai, arba palūkanos. Kreditoriai tikisi gauti palūkanų, t.y. tam tikrą atlyginimą, už naudojimąsi jų laikinai paskolintu kapitalu (pinigais) ir susigrąžinti pagrindinę sumą po tam tikro laiko. Palūkanos išreiškiamos procentais nuo pagrindinės paskolintos sumos. Procentų, arba palūkanų, dydis nustatomas abipusiu susitarimu. Kapitalas perduodamas iš vieno kitam, tikintis naudos ir vienai, ir kitai šaliai. Kreditorius nori gauti papildomų pajamų, nes nė vienas asmuo nelinkęs aukoti savo ūkio interesų kitų naudai. Skolininkas taip pat tikisi, kad, gavęs svetimą kapitalą, paleidęs jį apyvarton, padidins savo pajamas tiek, kad galės grąžinti kreditoriui skolintą sumą, palūkanas ir šiek tiek pats užsidirbs.

Kreditoriaus palūkanų, ar procentų, dydis priklauso nuo dviejų priežasčių: nuo kreditoriaus rizikos atiduodant savo kapitalą skolininkui, ir, antra, kreditorius pats jau negali tuo turtu naudotis, nes jis paskolintas kitam.

Iki 1992m. rugsėjo 04d. Lietuvoje veikė Vyriausybės nutarimais griežtai reglamentuotos palūkanų normos. Pakeitus Lietuvos banko įstatymą, visos Lietuvos Respublikos kredito įstaigos palūkanų normas nustato savo nuožiūra, įvertinant trumpalaikių ir ilgalaikių depozitų pasiūlą ir šių kreditų paklausą. Lietuvos bankas respublikos kredito įstaigoms nustato tik minimalias ir maksimalias palūkanų normas. Nepilnai veikiant rinkos santykiams, kredito įstaigų nustatomos kredito palūkanų normos didžia dalimi priklauso nuo šių įstaigų darbuotojų kompetencijos, patirties. Esant ekonominiam nestabilumui ir vis didėjant infliacijai net ir trumpam laikotarpiui sunku prognozuoti kreditinių santykių pakitimus.

Kreditas gali būti:

 Valstybinis

 Privatus.

Valstybinis kreditas – tas, kurio savo išlaidoms padengti ieško vyriausybė (skolinasi užsienyje ar šalies viduje). Jeigu kreditu naudojasi savivaldybės, tai kreditas bus komunalinis. Mūsų laikais gana dažnai bankai, finansinės firmos bei atskiri asmenys teikia privatų kreditą. Svarbiausią vaidmenį atlieka teikiamas bankų kreditas, nes šie stengiasi organizuotai ir tikslingai dalyvauti skolinamojo kapitalo rinkoje. [1]

Atsižvelgiant į būdus, kuriais apsaugomas finansinio kapitalo gražinimas, kreditas gali būti

 Asmeninis

 Realinis arba daiktinis.

Asmeninis kreditas bus tas, kur kredito sudarytos sutartys paremtos kreditoriaus pasitikėjimu skolininku. Tačiau mūsų laikais kreditas retai remiasi vien tik asmens pasitikėjimu, ir daugumas kredito sutarčių grindžiamos realinėmis garantijomis. Kai kredito garantijai teikiamas tam tikras užstatas, tai bus realinis arba daiktinis kreditas. Užstatas gali būti kilnojamasis turtas (prekės, žaliavos ir kt.), nekilnojamasis turtas (žemė, miškas, pastatai ir kt.), vertybiniai popieriai ir kt. Realiniam kreditui būdinga tai, kad skolininkas įkeičia kreditoriui tam tikrą turtą, kurį kreditorius, jei jam skola savo laiku nebus grąžinta, gali tą turtą parduoti aukcione iš varžytinių, ir iš gautos sumos atsiimti savo dalį.

Asmens kreditas taip pat apdraustas, nes kreditorius, sutartu laiku negavęs skolos, savo teises gali kreipti į visą arba į dalį skolininko turto per teisines institucijas.

Kreditas, gaunamas užstačius kilnojamus daiktus, vadinamas lombardo kreditu, o užstačius nekilnojamąjį turtą – hipotekos kreditu. Jie skiriasi dar ir tuo, kad lombarde užstatytas daiktas paprastai atiduodamas kreditoriui tam laikui, kuriam sudaryta sutartis, o hipotekoje -nekilnojamasis turtas lieka faktiškai skolininko valdomas.

Nuo 1992m spalio 06 dienos Lietuvoje veikia hipotekos įstatymas.

Įregistruotą hipotekoje informacija yra vieša ir ją gali gauti kiekvienas asmuo. Hipotekos įstaigos steigiamos Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu ir yra pavaldžios teisingumo ministerijai. Hipotekos įstaigoms gali vadovauti hipotekos teisėjai. Teisėjus skiria teisingumo ministras ir hipotekos teisėjai privalo turėti teisinį išsilavinimą.

Lietuvos Respublikos Seime pradėtas svarstyti Hipotekinio kreditavimo ir hipotekinių obligacijų įstatymo projektas, sukursiantis teisines sąlygas naujam nekilnojamojo turto kreditavimo instrumentui, kai kreditai finansuojami
išleidžiant reikalavimo teisėmis užtikrintus vertybinius popierius.

Įstatymo rengėjai tikisi, kad šis įstatymas leis pereiti nuo valstybės finansiškai remiamos ir socialiai orientuotos prie komerciškai gyvybingos būsto finansavimo sistemos, patenkinti ilgalaikių kredito išteklių poreikį, sudaryti prielaidas mažinti palūkanų normą už paskolas būstui, pagyvinti kapitalo rinką. [6]

Svarbus kredito teikimo apsaugos bruožas yra kredito draudimas, kuris, kaip ir indėlių draudimas, padeda stabilizuoti valstybės ekonomiką. Kredito draudimu apdraudžiama tam tikram laikotarpiui, ir jis saugo draudimo poliso turėtoją nuo finansinių nuostolių, kurių gali padaryti nemokus skolininkas. [1]

2. Bankų kreditavimo sistema Lietuvoje

Šiuo metu bankai Lietuvoje vykdo aktyvias kreditavimo programas. Teikia paskolas gyventojams ir ūkio subjektams. Bankai remia kai kurias socialines valstybės programas, teikia paslaugas, reikalingas žmonių socialiniams poreikiams tenkinti.

Banko paskola – tai kreditas, kurį komerciniai bankai gali suteikti privatiems asmenims ir įmonėms.

Banko paskolos gali būti duodamos nustatytam laikui už sutartas palūkanas arba tada, kai klientas skolinasi tiek, kiek jam reikia, bet iki tam tikros nustatytos ribos, o palūkanas moka nuo nesumokėtos sumos. Banko paskolos priskiriamos vienai iš šių keturių kategorijų: [2]

 verslo paskolos,

 nekilnojamojo turto paskolos,

 vartojimo paskolos

 užsienio paskolos.

2.1 Verslo paskolos

Teikdami kreditus pramonei ir prekybai, bankai turi didelį santykinį pranašumą.

Svarbus banko verslo paskolų teikimo bruožas yra kredito normavimas. Bankas, kitaip negu kitos firmos, neteikia tiek savo produktų – paskolų, už kiek klientas galėtų mokėti. Pavyzdžiui, vaisių parduotuvė džiaugtųsi, galėdama teikti prekių pirkėjui, sakykim, dešimt kartų daugiau negu jis anksčiau pirko, o bankas paprastai neskolins dešimt kartų tiek, kiek skolininkas anksčiau skolindavosi. Taip pat bankas neskolina ir kiekvienam prašančiam paskolos, neskolina net ir tuo atveju, jei klientas žada mokėti gana dideles palūkanas, kurios atlygintų paskolos rizikingumą. Bankai normuoja paskolas, atsisakydami teikti jas vieniems ir ribodami paskolos dydį kitiems. Bankai, skirtingai negu kiti pardavėjai riboja savo produktą todėl, kad bankai prisiima riziką. Bankas perduoda savo lėšas ir negali būti tikras, kad jos bus gražintos.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1827 žodžiai iš 6000 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.