Pranešimo tikslai:
1. Išsiaiškinti įmonių finansinės ir ekonominės veiklos vertinimo
principus bei prognozes;2. Išsiaiškinti su kokia rizika susiduria įmonė, norinti gauti banko
paskolą
1. Įmonių finansinės ir ekonominės veiklos vertinimo principai bei
prognozės
VERTINIMO TIKSLAI
Finansinės analizės esmę geriausiai apibūdina jos tikslas ir uždaviniai.
Finansinės analizės tikslas – teikti vartotojams objektyvią informaciją,
padėti įmonių vadovams daryti veiklą efektyvesnę. Vakarų autorių
literatūroje finansinės analizės uždaviniams skiriamas didelis dėmesys
(socialinės įmonių veiklos analizės uždaviniams nagrinėti buvo skiriama
nedaug dėmesio). Pažymėtini tokie uždaviniai:
Sukurti finansinę informacijos sistemą, atitinkančią įmonės strategiją.
Faktinę padėtį palyginti su kitais rodikliais.
Padėti kurti finansų valdymo ir apskaitos politiką.
Finansinė analizė teikia gana daug išsamios informacijos, kurią vartotojai
gali naudoti įvairiems tikslams. Pastaraisiais metais finansinės analizės
teikiamos informacijos poreikis nuolat didėja, jos reikia vis naujiems
vartotojams ar jų grupėms. Žymus finansinės analizės specialistas B. Rees
nurodo keturias finansinės informacijos vartotojų grupes:
I. Įmonės akcininkai.
II. Verslo partneriai.
III. Kiti vartotojai:
– vyriausybė (dėl pajamų apmokestinimo);
– centrinė valdžia (dėl vadovavimo politikos);
– vietinė valdžia;
– visuomeninio sektoriaus kontrolės agentūros;
– konkurentai;
– visuomenė.
IV. Analitikai ir konsultantai.
Finansinės analizės šaltiniai rinkos ekonomikos sąlygomis yra tokie:
Balansas.
Pelno (nuostolio) ataskaita.
Pinigų srautų ataskaita.
Nuosavybės (savo kapitalo) ataskaita.
Kita vidaus ir išorės informacija:
a) planai, prognozės, normatyvai;
b) statistiniai leidiniai ir informaciniai žinynai;
c) vidinės ataskaitos ir apskaitos duomenys.
VERTINIMO PRINCIPAI
Vertinant įmonių finansines ataskaitas jas rekomenduojama nagrinėti keliais
aspektais.
Veiklos tęstinumas. Tai reiškia, kad įmonė bus pajėgi tęsti savo veiklą.
Jeigu įmonė turi nutraukti savo veiklą ir per trumpą laiką realizuoti
turtą, tai darys didelę įtaką vertinant jos balansinę ataskaitą, ypač turto
(galbūt įmonėje buvo naudojami specifiniai įrenginiai). Jeigu numatoma, kad
įmonė nesugebės tęsti veiklos, tai turėtų būti pažymėta auditoriaus
ataskaitoje. Jeigu įmonės nepatikrino išorinio audito firma, sunku numatyti
jos smukimą.
Pastovumas. Vertinimo metodai, taikomi atskirais finansiniais metais,
neturi būti keičiami. Jeigu buvo pakeitimų, tai turi būti pažymima
pastabose ir nurodoma, kaip tai veikia pelną (nuostolį), turtą ir
įsipareigojimus bei finansinę padėtį.
Sukauptų pajamų ir būsimų laikotarpių išlaidų atskleidimas. Neatsižvelgiant
į mokėjimo laiką, pajamos ir išlaidos turi būti parodytos tais metais,
kuriems priklauso.
FINANSINIŲ KOEFICIENTŲ REIKŠMĖ
Finansiniai koeficientai, naudojami finansinių ataskaitų analizėje, yra
geras pagrindas kliento finansiniam stabilumui įvertinti. Finansiniai
koeficientai gali suteikti informacijos apie dvi įmonės valdymo sritis:
– pajamas, gaunamas iš investicijų;
– finansinę įmonės padėtį.
Kadangi koeficientų analizė susijusi su kiekybine informacija apie
skolininką ir joje neįvertinami kokybiniai veiksniai, koeficientų analize
naudojamasi tik kaip pagalbine priemone vertinant finansinį kliento
stabilumą. Negalima analizuoti pavienių koeficientų, nes vertinami turi
būti kelerių metų duomenys.
FINANSINĖS ANALIZĖS RŪŠYS
Įvairūs finansinių ataskaitų rodikliai, atsižvelgiant į jų turinį,
struktūrą ir skaičiavimo metodiką, analizuojami įvairiais būdais,
atskleidžiančiais kokį nors įmonės veiklos aspektą, ypatybę arba
dėsningumą. Vakarų literatūroje išskiriamos trys finansinės analizės rūšys:
Horizontalioji analizė. Tai dvejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų
duomenų palyginimas. Ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių
dinamiką, kuri išreiškiama absoliučiais dydžiais arba procentais.
Vertikalioji analizė. Atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas
su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas
bazinio dydžio procentais.
Santykinė analizė. Santykinių rodiklių analizė labai plačiai taikoma
atliekant lyginamąją kelių įmonių ir tam tikro laikotarpio analizę. Taikant
santykinius rodiklius galima palyginti skirtingų įmonių finansines
ataskaitas arba vienos įmonės tam tikro laikotarpio finansiniu rodiklius.
VERTIKALIOJI ANALIZĖ (SANTYKINIAI RODIKLIAI) IR JOS INTERPRETAVIMAS
Šiuo metu įmonės veiklai apibūdinti naudojamos keturios santykinių rodiklių
grupės:
• įmonės mokumo rodikliai, kurie atskleidžia sugebėjimą greitai padengti
trumpalaikius įsipareigojimus;
• įmonės finansinio stabilumo rodikliai, kurie apibūdina įmonės
finansinį stabilumą;
• įmonės ūkinės veiklos efektyvumo
rodikliai, apibūdinantys ekonominį
efektyvumą;
• įmonės ekonominio potencialo rodikliai, atskleidžiantys ekonominio
potencialą šakos specifikos atžvilgiu.
Rodiklių grupės išvardintos atsižvelgiant į finansinį dviejų vartotojų
vertinimą:
kreditoriaus, suteikiančio paskolą tam tikram laikui;
investuotojo, norinčio įdėti kapitalą arba įsigyti kitos įmonės akcijų.
Norint įvertinti finansinę įmonės veiklą, apskaičiuojami žemiau pateikiami
rodikliai.
1. Einamojo likvidumo koeficientas (dar vadinamas bendrojo likvidumo
rodikliu):
➢ trumpalaikiai aktyvai (turtas)
➢ trumpalaikiai įsipareigojimai
Šis rodiklis parodo įmonės sugebėjimą trumpalaikėmis mokėjimo priemonėmis
likviduoti trumpalaikius įsipareigojimus. Pasaulinėje praktikoje
pageidaujama, kad šio koeficiento ribos svyruotų tarp 1,2-2,0, nors
Europoje priimtinas 1,0-1,5 rodiklis. Žemas šio rodiklio lygis rodo tai,
kad įmonei sunku įvykdyti įsipareigojimus; didelis (daugiau kaip 2,5) –
įmonė nepajėgia naudoti apyvartinių lėšų. Koeficientą gali iškreipti
sezoniniai svyravimai ir nenormalus mokėtinų sumų mokėjimas prieš balanso
sudarymą.
2. Kritinio likvidumo koeficientas:
➢ trumpalaikiai aktyvai (turtas) – atsargos
➢ trumpalaikiai įsipareigojimai
Tai santykinis rodiklis, kuriuo tiksliau nei einamojo likvidumo rodikliu
įvertinamas trumpalaikis mokumas, nes jį skaičiuojant įtraukiamas tik
trumpalaikis turtas – grynieji pinigai, esantys kasoje, vertybiniai
popieriai, gautinos pajamos, nebaigtos vykdyti sutartys, investicijos,
terminuotieji indėliai (kurie bus gauti per ataskaitinį laikotarpį),
atsargos. Nors gautinos pajamos gali būti labai abejotinos, čia reikėtų