Kredito unija
5 (100%) 1 vote

Kredito unija



Finansinių paslaugų sektoriuje XX a. 9 – 10 dešimtmetyje prasidėjo dideli pokyčiai, susiję su globalizacijos, konsolidacijos, technologinių naujovių ir dereguliacijos procesais. Šie pokyčiai sąlygojo permainas šio sektoriaus struktūroje ir konkurencinėje aplinkoje, įtakojo atskirų institucijų plėtros strategijas. Nauja ekonominė politika ir konkurencijos reikšmės didėjimas verčia finansines institucijas pakeisti jų ankstesnes strategijas.

Šie procesai tiesiogiai įtakoja ir Lietuvos finansinę aplinką, versdami siekti veiklos efektyvumo didinimo, diegti naujas finansines paslaugas ir plėtoti jau atsiradusias. Dabartiniu metu Lietuvoje vyrauja universalūs bankai, kurie orientuojasi į stambius verslo klientus, siaurina aptarnavimo tinklą, palikdami provincijoje ir mažesniuose miestuose gyvenančius žmones be finansinių paslaugų. Vien per 2001 m. Hansą- LTB uždarė 200 skyrių ir klientų aptarnavimo punktų įvairiose Lietuvos vietovėse, tų regionų gyventojams gerokai apsukindamas sąlygas naudotis finansinėmis paslaugomis. Iškyla problema, kaip esant tokiai situacijai užtikrinti galimybes naudotis finansinėmis paslaugomis.

Visame pasaulyje šalia komercinų bankų savo veiklą intensyviai plėtoja smulkios kooperatinės finansinės institucijos – kredito unijos: vykdo įvairius projektus, teikia paslaugas, savo lėšomis remia verslo pradžią ir plėtrą. Jos pasižymi tuo, kad aptarnauja uždarą įmonių grupę, kurią jungia vieningas kriterijus. Jos orientuojasi į tam tikrą konkretų rinkos segmentą – paprastai į vidutines arba žemesnes nei vidutines pajamas turinčius žmones, smulkų ir vidutinį verslą, kurie mažiau domina universalius komercinius bankus, besiorientuojančius daugiau į komercinį sektorių.

Šio kursinio darbo tikslas – įvertinti, kokią vietą remiant smulkų bei vidutinį verslą užima kredito unijos – kooperatiniai bankai, teikiantys paslaugas savo nariams; apžvelgti kredito unijų vystymosi problemas bei numatyti tolesnę kredito unijų sektoriaus raidą Lietuvoje.

Siekiant šių tikslų, darbe sprendžiami sekantys uždaviniai:

1 Ištirti ir apibūdinti kredito unijų skiriamuosius bruožus;

2. Išnagrinėti Lietuvos kredito unijų veiklą, apžvelgti bendrus augimo rodiklius;

3. Atlikti kredito unijų Lietuvoje SWOT analizę;

4. Suprojektuoti kredito unijų plėtrą augimo aspektu.

Pirmoje kursinio darbo dalyje pateikiamas kredito unijos apibūdinimas, nagrinėjami pagrindiniai šios finansinės institucijos skiriamieji bruožai. Šalia pagrindinių sąvokų apžvelgiama kredito unijos veiklą reglamentuojanti teisinė bazė, jos ypatumai bei reguliavimo ribos. Nemažas dėmesys skiriamas kredito unijų konkurentinei pozicijai rinkoje: lyginamos kredito unijų ir jos konkurentų (bankų) teikiamos paslaugos.

Antroje darbo dalyje bandoma apžvelgti Lietuvos kredito unijų augimo rodiklius, panagrinėti unijų veiklą. Šiame skyriuje pateikiama kredito unijų skaičiaus ir kredito unijų skaičiaus pagal atskirą kriterijų bei kredito unijų narių skaičiaus ir narių skaičiaus, tenkančio vienai kredito unijai dinamika.

Sekančiame skyriuje atliekama SWOT analizė – įvertinamos Lietuvos kredito unijų grėsmės, pavojai, silpnybės bei stiprybės. Daromas apibendrinimas.

Ketvirta darbo dalis yra metodinio pobūdžio. Joje atliekamas Akademinės kredito unijos plėtros perspektyvų tyrimas panaudojus pirminį kiekybinį duomenų rinkimo metodą. Tiriamos kredito unijos prioritetinė kryptis – teikti paskolas studijoms bei visapusiškai tenkinti savo narių finansinius poreikius. Šio tyrimo tikslas – nustatyti, ar studentai yra suinteresuoti unijos siūlomomis paslaugomis, sužinoti jų nuomonę apie unijos bendras paskolų teikimo sąlygas. Tyrimo rezultatai pateikiami diagramų bei loginių išvadų forma.

Penkta šio darbo dalis skirta Lietuvos kredito unijų veiklos plėtros prognozavimui. Bandoma apžvelgti pagrindinius faktorius, įtakojančius kredito unijų plėtros galimybes. Nagrinėjant tolimesnį kredito unijų vystymąsi, daromos tam tikros prielaidos. Kredito unijų skaičiaus ir narių skaičiaus augimas prognozuojamas iki 2006 m. ir nuo 2006 iki 2015 m. Šie du etapai pasirinkti atsižvelgiant į eurointegracinius procesus.

Paskutinėje darbo dalyje pateikiamos išvados. Toliau pateikiamas literatūros sąrašas bei priedai.

1. KREDITO UNIJŲ SKIRIAMIEJI BRUOŽAI

Lietuvoje kredito unijos pradėjo veikti nuo 1995 m., padedant Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinėms vystymo agentūroms. Jų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas.

Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra pateikia tokį šios finansinės institucijos apibrėžimą: kredito unija yra kooperatiniais pagrindais sukurta kredito įstaiga, teikianti paslaugas tik savo nariams. Kredito unijos nariai sudaro bendrą santaupų fondą, iš kurio teikia savitarpio paskolas vienas kitam, nustatydami sau priimtinas sąlygas. Savitarpio paskolos išduodamos įvairiems tikslams: būsto remontui, verslui pradėti ir plėtoti, statybai, mokslo reikmėms, atostogoms, žemės ūkio veiklai plėtoti ir pan. Kadangi dauguma kredito unijų yra sukurtos mažų ir vidutinių įmonių atstovų, žemdirbių, ūkininkų iniciatyva, todėl dauguma kredito unijų išduodamų savitarpio paskolų yra skirtos smulkiam ir vidutiniam verslui
(SVV) remti: pirkti įrangą, pašarus, trąšas, grūdus, žemės ūkio padargus. Pradedantieji verslininkai savitarpio paskolas dažniausiai ima barams, kavinėms, mažoms ar specializuotoms parduotuvėms įrengti.

Vienam kredito unijos nariui leidžiamų duoti savitarpio paskolų suma negali viršyti dešimteriopo to nario pajaus dydžio bei 10 proc. kredito unijoje sukauptų indėlių ir kredito unijos paimtų paskolų sumos. Paskola turi būti užtikrinta įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.

Kredito unija priima indėlius iš savo narių, kitų kredito unijų, kredito unijų asociacijų, Lietuvos centrinės kredito unijos ir kai kurių visuomeninių organizacijų. Palūkanos, kurias moka kredito unijos, svyruoja, tačiau yra 2 – 4 proc. didesnės nei komerciniuose bankuose.

Nariai į unijas vienijasi pagal tam tikrą bendrą kriterijų: darbas toje pačioje įmonėje, įstaigoje, profesinis bendrumas, priklausymas kokiam nors formaliam asmenų junginiui, gyvenimas toje pačioje gyvenamojoje vietovėje.

Kredito uniją gali steigti fiziniai ar fiziniai ir juridiniai asmenys. Steigėjais gali būti ne mažiau kaip 5 Lietuvos Respublikos fiziniai asmenys. Kartu su fiziniais asmenimis kredito uniją 50 steigiančių juridinių asmenų skaičius turi būti mažesnis už steigėjais esančių fizinių asmenų skaičių.

Mažiausias kredito unijos narių skaičius yra 50, įskaitant steigėjus. Minimali kredito unijos nario fizinio asmens piniginė įmoka, vadinama pajumi, yra 100 Lt, juridinio asmens – 1000 Lt. Kredito unijos savo įstatuose gali numatyti ir didesnį minimalų pajaus dydį. Vienos kredito unijos minimalus pajinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 15 000 Lt. [7]

Tokiu būdu kaip pagrindinius kredito unijų bruožus, galima būtų išskirti šiuos:

Ø Kredito unijų veikla remiasi pagrindiniais kooperatiniais principais: kredito unijos yra ne pelno siekiančios institucijos, jos neturi jokių išorinių akcininkų, nariai yra institucijos savininkai, kurie turi po vieną balsą.

Ø Politiką formuojantys valdymo organai yra renkami iš tų pačių narių tarpo, naujose bei mažose kredito unijose jiems nėra mokamas atlyginimas. Visuotiniuose metiniuose susirinkimuose nariai renka valdybą, paskolų komitetą ir stebėtojų tarybą.

Ø Narystė kredito unijose pasireiškia priklausymu tam tikrai grupei žmonių. Kiekvienas kredito unijos narys privalo įsigyti pajų ir tapti kredito unjos savininku. Priklausymas tai pačiai bendruomenei sumažina paskolų riziką, kaip ir galimybę, kad paskola nebus grąžinta. Istoriškai galimi du bendruomenių tipai: bendruomenė, kuri susiformuoja dirbant toje pačioje įmonėje ir bendruomenė, kurią sudaro tos pačios organizacijos nariai. Į jas žmonės susijungia pagal priklausymą tam tikrai visuomenės grupei – pvz. mokytojai, bažnyčios žmonės, smulkūs darbdaviai ir pan. Dėl šių priežasčių kredito unijos gali būti labai išsiplėtę tam tikroje teritorijoje arba labai koncentruotos [8].

1997 m. lapkričio 27 d. buvo įsteigtas Lietuvos kredito unijų centras – Asociacija Lietuvos kredito unijos (ALKU). Centras atstovauja kredito unijoms Lietuvoje ir užsienyje, teikia asociacijos nariams mokslinę-metodinę ir techninę pagalbą vadybos, finansų, rinkodaros ir informacinių technologijų srityse, konsultacines paslaugas.

2002 m. lapkričio 28 d. pradėjo veiklą Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU). Ją įsteigė 28 kredito unijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. LCKU – kooperatiniais pagrindais sukurta kredito įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas.

LCKU vykdo šias funkcijas:

· palaiko kredito unijų likvidumą;

· priima indėlius iš savo narių, kredito unijų asociacijų, Lietuvos Respublikoje įregistruotų visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (ar) savivaldybių įgaliotų institucijų, Lietuvos Respublikos, tarptautinių ir (ar) užsienio valstybių labdaros (paramos) fondų ir finansų institucijų;

· teikia paskolas, garantijas bei finansinę pagalbą kredito unijoms LCKU narėms;

· stebi ir tikrina kredito unijas LCKU nares, teikia informaciją, siūlymus bei rekomendacijas priežiūros institucijai dėl nustatytų pažeidimų;

· atlieka kitas Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatyme numatytas funkcijas.

Remiantis Lietuvos banko duomenimis, 2003 m. sausio 1 d. Lietuvoje veikė 53 kredito unijos. 2002 m. buvo įsteigta 13 naujų kredito unijų – daugiausiai nuo kredito unijų steigimosi pradžios. Kredito unijų turto ir įsipareigojimų 2001-2002 metų dinamika pateikta prieduose ( 1 Predas).

Kredito unijos yra neatskiriama Lietuvos finansų sistemos dalis. Nors ir užimdamos labai nedidelę dalį Lietuvos bankinės rinkos, kredito unijos sparčiai augdamos plečia savo rinkos dalį. Kredito unijų veiklos Lietuvoje pamatai yra suformuoti kredito unijų veiklą reglamentuojančios teisinės bazės. 2000 m. papildžius ir praplėtus šios teisinės bazės reguliavimo ribas, atsivėrė naujos galimybės kredito unijų sektoriaus plėtrai.

Kredito unijų veiklą tiesiogiai įtakoja kredito unijų konkurentinė pozicija rinkoje. Nuo bankų mažmeninės bankininkystės strategijos tiesiogiai priklauso kredito unijų veiklos sąlygos, galimybė didinti rinkos dalį. Kredito unijų teisinė ir konkurentinė aplinka nagrinėjama
sekančiame poskyryje.

1.1. Teisinės ir konkurentinės aplinkos apibūdinimas

Teisinė_aplinka

Kredito unijos Lietuvoje pradėjo steigtis 1995 metais priėmus Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą. Siekiant paskatinti kredito unijų judėjimo Lietuvoje plėtrą ir užtikrinti kredito unijų sistemos patikimumą 2000 m. gegužės 18 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos centrinės kredito unijos įstatymas, Kredito unijų įstatymo, Indėlių draudimo įstatymo pataisos. Naujai priimto Centrinės kredito unijos įstatymo tikslas – sukurti ir įtvirtinti kooperatinės bankininkystės sistemą Lietuvoje.

Lietuvos kredito unijų įstatyme (2000) nustatomos narystės kredito unijoje sąlygos, kredito unijos veiklos ypatumai – apibrėžtos galimybės pritraukti lėšas ir jas investuoti, nustatyta organizacinė kredito unijos struktūra, kredito unijų priežiūra, kredito unijos organizavimo ir likvidavimo teisiniai aspektai. Remiantis Indėlių draudimo įstatymu (2000), indėliai, laikomi kredito unijose yra draudžiami Valstybiniame indėlių draudimo fonde. Kredito unijas prižiūri Lietuvos bankas, joms taikomi minimalūs 30 proc. likvidumo ir 13 proc. kapitalo pakankamumo normatyvai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1618 žodžiai iš 5373 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.