Kredito unijų plėtra Lietuvoje ir vystymosi kryptys Lietuvai tapus europos sąjungos nare
5 (100%) 1 vote

Kredito unijų plėtra Lietuvoje ir vystymosi kryptys Lietuvai tapus europos sąjungos nare

SANTRAUKA

Kredito unijų plėtra Lietuvoje ir vystymosi kryptis Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare

Bakalauro darbas

Mokslinis vadovas:

KTU, Finansų katedra.- Kaunas, 2005- 51 p.

XX a. 9-10 dešimtmetyje finansų sektoriuje atsiradę pokyčiai susiję su globalizacijos, konsolidacijos, technologinių naujovių procesais tiesiogiai įtakoja ir bankininkystės rinką. Lietuvos bankininkystės rinkoje paskutiniuosius penkis metus yra pastebimos tendencijos, kad bankai siaurina aptarnavimo tinklą palikdamos mažesniuose miesteliuose gyvenančius žmones be finansinių paslaugų.

Šiuo metu šalia komercinių bankų Lietuvos bankiniame sektoriuje veikia smulkios kooperatinės institucijos- kredito unijos. Jos orientuojasi į tam tikrą konkretų rinkos segmentą- paprastai į vidutines arba žemesnes nei vidutines pajamas turinčius žmones, smulkų ir vidutinį verslą.

Bakalauro darbo siekiama įvardinti prielaidas, kurios sudarė sąlygas tokiai sparčiai kredito unijų plėtrai Lietuvoje, bei apibrėžti kredito unijų vystymosi kryptis Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.

Pirmoje darbo dalyje aprašoma kredito unijų idėja pasaulyje, aptariami kredito unijų, kaip finansinių paslaugų tiekėjų išskirtiniai bruožai, analizuojama Lietuvos centrinės kredito unijos įtaka kredito unijų judėjimui Lietuvoje.

Antroje darbo dalyje remiantis kredito unijų veiklos rodikliais, bendra bankininkystės sektoriaus struktūra įvardinami veiksniai turėję įtaką kredito unijų plėtrai Lietuvoje. Apibendrinamos Lietuvos kredito unijų veiklos kryptys Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.

Trečioje bakalauro darbo dalyje lyginamos kredito unijų ir banko teikiamos paslaugos, pajamų struktūros, grynosios palūkanų maržos. Paslaugų palyginimo analize siekiama parodyti, kad kredito unijų teikiamos paslaugos yra vienas iš kredito unijos plėtros veiksnių, įvardinami argumentai, kodėl kredito unijos laikosi būtent tokios paslaugų teikimo strategijos. Teikiami pasiūlymai kredito unijų pajamų struktūros tobulinimui, pelningumo didinimui.

Darbo pabaigoje pateikiamos išvados, įvertinančios kredito unijų plėtrą Lietuvoje, apibendrinančios kredito unijų vystymosi kryptis Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.

SUMMARY

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………6

1. SITUACIJOS ANALIZĖ………………………………………….……………………………………..8

1.1. Kredito unijų veikla Lietuvoje………………………………………………………………………………………8

1.1.1.Kredito unijų idėja pasaulyje……………………………………………………….…….8

1.1.2. Kredito unijų judėjimas Lietuvoje………………………………………………………9

1.1.3. Asociacija Lietuvos kredito unijos………….……………………………….…………14

1.1.4. Lietuvos centrinė kredito unija………………………………………………..….……14

1.1.5. Lietuvos centrinės kredito unijos įtaka kredito unijų judėjimui……………….………17

2. TEORINIAI SPRENDIMAI………………….…………………………………………….………..19

2.1. Lietuvos kredito unijų plėtra………………………………………………………………………………………19

2.1.1. Teisinė aplinka……..…..……………………………………………………….……..19

2.1.2. Konkurencinė aplinka…………………………………………..……………….…….21

2.1.3. Lietuvos kredito unijų veiklos rodiklių kitimo tendencijos………..………………….23

2.1.4. Lietuvos kredito unijų vystymosi kryptys Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare..…..29

2.1.4.1. Integracijos į Europos Sąjungą įtaka Lietuvos kredito unijų veiklos teisinei aplinkai……………………………………………………………………………………………………….29

2.1.4.2. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo pakeitimai ir jų įvertinimas…………..31

2.1.4.3. Lietuvos banko teisės aktų pakeitimai……………………………………………………………33

2.1.4.4. Veiksniai įtakojantys kredito unijų vystymosi kryptis………………………..……34

2.1.4.5. Kredito unijų vystymosi kryptys…………………………………….……………..36

3. TYRIMAI IR JŲ REZULTATAI……………………………………………………………………………………..37

3.1. Kredito unijų ir banko paslaugų palyginimas…………………………………………………………….37

3.1.1. Kredito unijų ir banko “Snoras” teikiamų paslaugų palyginimas………………….…38

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………46

LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………………………………………………48

ĮVADAS

Prieš ketvirtį amžiaus finansinių paslaugų sektoriuje prasidėjo didžiuliai pokyčiai. Šie pokyčiai sąlygojo permainas šio sektoriaus struktūroje ir konkurencinėje aplinkoje, įtakojo atskirų
institucijų plėtros strategijas.

Nauja neo- liberali ekonominė politika ir vis didėjanti konkurencijos reikšmė verčia finansines institucijas keisti jų pasirinktas strategijas, tradicinius paskolų išdavimo produktus keisti naujais, kuriais būtų prekiaujama tarptautinėse finansų rinkose, bei pirmenybę teikti tiems produktams kurie neša didelį pelną, siekiant įmonės vertės ir akcininkų naudos maksimizavimo.

Verslo perėjimas į internetinę aplinką, spaudimas padidinti rinkos vertę, Europos masto ekspansija ir konsolidacija sudaro naujus iššūkius Europos bankininkystės paslaugų tiekėjams. Vieningos Europos bankininkystės rinkos formavimasis verčia finansines institucijas peržiūrėti savo vietą finansinėje rinkoje, bei reaguoti į didėjančios konkurencijos procesus.

Visi šie procesai daro įtaką Lietuvos bankų sektoriui, skatindami būtinybę užtikrinti veiklos efektyvumą, diegti naujas finansines paslaugas, bei plėtoti jau atsiradusias.

Bankiniame sektoriuje, kaip ir kitose verslo šakose, yra du segmentai: mažmeninė ir didmeninė rinka. Mažmeninėje rinkoje bankai priima indėlius ir skolina lėšas namų ūkiams, privatiems klientams, smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms. Didmeninėje bankininkystėje bankai teikia žymiai platesnį spektrą bankinių paslaugų- pradedant įmonių akcijų emisijų išplatinimu, tarpininkavimu įvairiose finansinėse aplinkose, baigiant operacijų vykdymu tarp kitų finansinių institucijų.

Didmeninės bankininkystės dalyviai yra centriniai bankai, universalūs bankai, komerciniai bankai. Mažmeninėje bankininkystėje veikia privatūs komerciniai bankai, taupomieji bankai, kooperatiniai bankai, kredito unijos ir taupymo asociacijos.

Šiuo metu Lietuvoje veikia dviejų tipų kredito įstaigos- komerciniai bankai ir kredito unijos. Lietuvoje vyrauja komerciniai bankai, kurie dažniausiai orientuojasi į stambius verslo klientus. Kredito unijos priešingai nuo komercinių bankų orientuojasi į tam tikrą konkretų rinkos segmentą- paprastai į vidutines ar žemesnes nei vidutines pajamas turinčius žmones, smulkų ir vidutinį verslą, kurie mažiau domina universalius komercinius bankus.

Tyrimo objektas- Lietuvos kredito unijos, nagrinėjamos kaip Lietuvos bankininkystės sektoriaus dalis.

Šio darbo tikslas- remiantis situacija Lietuvos bankiniame sektoriuje analize, bei kredito unijų veiklos, teikiamų paslaugų analize Lietuvoje, įvardinti prielaidas, kurios sudarė sąlygas tokiai sparčiai kredito unijų plėtrai Lietuvoje, bei įvertinti kredito unijų vystymosi kryptis Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.

Siekiant pagrindinio darbo tikslo, darbe sprendžiami tokie uždaviniai:

1. Išanalizuoti kredito unijų veiklą Lietuvoje.

2. Apibrėžti kredito unijų skiriamuosius bruožus.

3. Parodyti Lietuvos kredito unijų rodiklių kitimo tendencijas.

4. Įvardinti veiksnius, kurie lėmė tokią sparčią kredito unijų plėtrą Lietuvoje.

5. Ištirti kredito unijų teikiamas paslaugas.

6. Numatyti kredito unijų vystymosi kryptis Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.

7. Kredito unijų paslaugas palyginti su banko teikiamomis paslaugomis.

Šiame bakalauro darbe, siekiant pagrindinio darbo tikslo buvo naudojami tokie tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė, palyginamoji analizė, siekiant išsiaiškinti skirtumus tarp kredito unijų ir banko teikiamų paslaugų, statistinių duomenų sisteminimas ir analizė nagrinėjant Lietuvos kredito unijų veiklos rezultatus, kitimo tendencijas.

Pirmoje darbo dalyje aprašoma kredito unijų idėja pasaulyje, aptariami kredito unijų, kaip finansinių paslaugų tiekėjų išskirtiniai bruožai, analizuojama Lietuvos centrinės kredito unijos įtaka kredito unijų judėjimui Lietuvoje.

Antroje darbo dalyje remiantis kredito unijų veiklos rodikliais, bendra bankininkystės sektoriaus struktūra įvardinami veiksniai turėję įtaką kredito unijų plėtrai Lietuvoje. Apibendrinamos Lietuvos kredito unijų veiklos kryptys Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Lyginamos kredito unijų ir banko teikiamos paslaugos, pajamų struktūros, grynosios palūkanų maržos. Paslaugų palyginimo analize siekiama parodyti, kad kredito unijų teikiamos paslaugos yra vienas iš kredito unijos plėtros veiksnių, įvardinami argumentai, kodėl kredito unijos laikosi būtent tokios paslaugų teikimo strategijos. Teikiami pasiūlymai kredito unijų pajamų struktūros tobulinimui, pelningumo didinimui.

Darbo apimtis- 49 puslapiai, darbe pateikiama 1 lentelė, 20 paveikslų. Darbe panaudoti 25 literatūros šaltiniai.

1. SITUACIJOS ANALIZĖ

1.1. Kredito unijų veikla Lietuvoje

1.1.1. Kredito unijų idėja pasaulyje

Kredito unijos dažniausiai apibūdinamos kaip kooperatinės finansinės institucijos, teikiančios finansines paslaugas tam tikrai žmonių grupei, kurią jungia bendras narystės kriterijus.

Kredito unijos nariai sudaro bendrą santaupų fondą iš kurio teikia paskolas vienas kitam, nustatydami sau priimtinas sąlygas. Nariai vienijasi pagal tam tikrą bendrą kriterijų ir demokratiškai valdo kredito uniją pagal veikiančius įstatymus.

Per pastaruosius šimtą penkiasdešimt metų kredito unijos ir kitos kooperatinės organizacijos sugebėjo smarkiai paveikti daugelio milijonų žmonių gyvenimus, padėdamos žmonėms suteikti geresnį gyvenimą, kelti jų gerbūvį, suteikti pasitikėjimo jausmą-
solidarumo skatinimą, bendradarbiavimo puoselėjimą, atsakomybės jausmo ir demokratinės savivaldos sąvokos įdiegimą. Kredito unijos vaidina svarbią socialinę rolę, kuri yra ypatingai svarbi naujai besikuriančiuose demokratijose.

Kredito unijos idėja gimė Pietų Vokietijoje apie XIX a. vidutį. Friedrichas Reiffeisenas buvo mažo Bavarijos miestelio Heddesdorf meras. Matydamas aplink jį supančių žmonių sunkų gyvenimą 1850 m. sukūrė pirmąją kooperatinę draugiją, kurioje šios apylinkės gyventojai galėjo sutelkti savo santaupas ir savo tarpe duoti paskolas.

1864 m. buvo įsteigta Heddesdorf kredito unija, kad padėtų vietiniams ūkininkams įsigyti reikiamos ūkio įrangos. Pirmųjų kredito unijų tikslas buvo pagerinti savo narių gyvenimą. Tas tikslas liko viso šio judėjimo principu iki šių dienų, kaip ir kredito unijų valdymo principas, remiantis taisykle ”vienas narys- vienas balsas” renkant savo valdymo organus.

Antroje XIX a. pusėje kredito unijų idėja sparčiai išplito Vokietijoje ir kitose Vakarų Europos šalyse. 1901 m. F. Raiffeiseno idėja pasiekė Šiaurės Ameriką. Teismo darbuotojas Alfonsas Desjardins įsteigė pirmąją kredito uniją Kanadoje Kvebeko provincijoje. Šiandien Kvebeko Desjerdins kredito unijų judėjimas pagal gyventojų skaičių yra vienas iš stipriausių visame pasaulyje. Jis išaugo į galingą finansinę instituciją, kuri prisidėjo prie Kvebeko provincijos ekonominės plėtros, žemės ūkio bei verslo klestėjimo, padėjo augti smulkiam ir vidutiniam verslui.

1909 m. Alphonsas Desjerdins padėjo įsteigti pirmą kredito uniją JAV New Hampshiro valstijoje.

Visų pasaulio kredito unijų tikslas yra panašus: skatinti taupymą ir išmintingą šeimos finansų valdymą, puoselėti demokratiškumą, solidarumą, bendradarbiavimą, socialinės atsakomybės jausmą, kooperatinę dvasią, teikti savo nariams paskolas bei kitas finansines paslaugas kuo palankesnėmis sąlygomis, sudaryti saugias sąlygas taupyti, skatinti smulkų ir vidutinį verslą, efektyvų žemės ūkio valdymą.

Daugelyje pasaulio šalių, ypatingai Vakarų Europoje, kredito kooperatyvai išaugo į didelius kooperatinius bankus, kurie teikia visas klientų pageidaujamas finansines paslaugas, bet jų valdyme išlikęs toks pats principas- kooperatinių bankų savininkai yra kooperatyvų nariai ir renka banko valdymo organus pagal tą pačią taisyklę- ”vienas narys- vienas balsas”. Kredito unijos skiriasi nuo bankų vienu svarbiu atžvilgiu- kiekviena kredito unija, skiriasi nuo banko filialo, ji yra kaip atskira, autonomiška savo narių valdoma įmonė, kurios nariai yra ir savininkai, ir klientai, atsakingi už įmonės veiklą, augimą ir rentabilumą. Kredito unija yra savo bendruomenės partnerė, per kreditą padedanti kurti naujas darbo vietas.

Europos Sąjungos valstybėse, Amerikoje, Kanadoje kredito unijos vaidina svarbų vaidmenį tų šalių ekonomikoje, milijonams savo narių teikia finansines paslaugas. Šios kooperatinės finansinės institucijos veikia šalia tradicinių ”klasikinių” bankų sistemos, ją papildydamos, ypatingai smulkių asmenų kreditų bei individualių paslaugų teikimo formoje, daug dėmesio skiria smulkiam ir vidutiniam verslui.[19].

1.1.2. Kredito unijų judėjimas Lietuvoje

Lietuvoje pirmoji kredito unija buvo įkurta 1871 metais Pabiržėje. Tai buvo ”Taupmenų skolinimosi bendrovė”. Šis judėjimas per XX a. pradžią labai išaugo ir 1928 metais buvo įregistruoti 624 kredito kooperatyvai, kurie valdė 37 proc. indėlių ir 37,5 proc. paskolų rinkos.

1 pav. Lietuvos kredito kooperatyvų rinkos dalis iki II Pasaulinio karo [10]

Tarpukario Lietuvoje veikė 310 kredito kooperatyvų, jie vienijo 119 tūkst. narių. Kas 25 Lietuvos gyventojas buvo kredito kooperatyvo narys. Kas 5 šeima dalyvavo kredito kooperatyvų judėjime. Egzistavo 2 tipų kredito kooperatyvai: miesto ir kaimo. Netrukus buvo įkurta antrojo lygio kooperatyvų sistema- kooperatiniai bankai. Sovietiniais laikais šis judėjimas buvo nutrūkęs. Tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę vėl atsirado poreikis kredito unijoms.

1994 metais savo veiklą Lietuvoje pradėjo Kanados Dežardeno kredito unijų projektas, kurio dėka buvo priimtas kredito unijų įstatymas, kuris ir sąlygojo sėkmingą kredito unijų veiklos pradžią Lietuvoje.

Kredito unijų steigimą ir veiklą reglamentuoja:

• Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas.

• Lietuvos centrinės kredito unijos įstatymas.

• Lietuvos banko nutarimai.

Kredito unijos steigiamos vadovaujantis kooperacijos ir tarpusavio pasitikėjimo, griežtos narystės principais, jų veikla ribota, skirta savo narių poreikiams tenkinti.

Pirmoji kredito unija buvo įregistruota 1996 metais, tai “Vievio taupa”. Per metus vidutiniškai būdavo įsteigiama iki 10 kredito unijų. Ypatingai kredito unijų plėtrą paspartino 2000 m. priimtos kredito unijų įstatymo pataisos, kuriose buvo praplėsta kredito unijų narystė, t.y. privalomojo pajaus dydis buvo sumažintas nuo 300 Lt iki 100 Lt. 2001 metų vasario 27 dieną Lietuvos Respublikos Seimas priėmė naują LR indėlių draudimo įstatymą. Pagal šį įstatymą kredito unijose laikomi indėliai yra apdrausti šiame fonde. 2000 metais savo veiklą vykdė 38 kredito unijos, 2001 m.- 40 kredito unijų, 2002 m.- 54 kredito unijos, 2003 m.- 58 kredito unijos, 2004m. –61 kredito unijos, 2005 metų
gegužės 1 dieną Lietuvoje veikė 62 kredito unijos.

Šiandien Lietuvoje savo veiklą vykdo 62 kredito unijos, jos vienija apie 47 tūkst. narių, jų aktyvai siekia 210 mln. Lt.

Kredito uniją registruoja ir prižiūri Lietuvos Bankas. Joms taikomi minimalūs 30 proc. likvidumo ir 13 proc. kapitalo pakankamumo normatyvai.[10].

LR Kreditų unijų įstatyme sakoma, kad kredito unija- kooperatiniais pagrindais suorganizuota, fizinių asmenų ar fizinių asmenų kartu su Lietuvos Respublikoje įregistruotomis visuomeninėmis organizacijomis savanoriškai įsteigta ar šio įstatymo nustatyta tvarka įregistruota kredito įstaiga, telkianti savo narių ir asocijuotų narių ir klientų pinigus narių ūkiniams bei socialiniams poreikiams, numatytiems kredito unijos įstatuose, tenkinti savitarpio paskolų teikimo būdu ir prisiimti su tuo susijusią riziką bei atsakomybę.

Kredito unija yra juridinis asmuo nuo jos įregistravimo veikia remiantis kredito unijų įstatymu, bei kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais, taip pat savo įstatais.

Kredito unija steigiama kaupiant jos steigimo išlaidų padengimo lėšas iš vienkartinio stojimo mokesčio įmokų ir pajinį kapitalą- iš pajinių įmokų.

Kredito unijos steigėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys steigiantys kredito uniją. Jų turi būti ne mažiau kaip 5 asmenys. Kredito unijos steigėjas turi būti kartu ir kredito unijos narys. Steigėjai sudaro kredito unijos steigimo sutartį, parengia kredito unijos įstatus, sušaukia steigiamąjį susirinkimą. Iki steigiamojo susirinkimo turi būti sukauptas minimalus pajinis kapitalas 15000 Lt. ir apmokėti ne mažiau kaip 50 asmenų pajai.

Kredito unijos nariais gali būti žmonės, atitinkantys bendrą susibūrimo į kredito uniją kriterijų:

• darbas toje pačioje įstaigoje;

• gyvenimas toje pačioje vietovėje;

• profesinis bendrumas;

• priklausymas tam pačiam formaliam asmenų junginiui.

Kredito unijos nariais gali būti šie fiziniai ir juridiniai asmenys:

– Lietuvos Respublikos piliečiai;

– asmenys be pilietybės, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje;

– kitų valstybių piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje;

– LR įregistruotos visuomeninės organizacijos;

– profesinių sąjungų organizacijos;

– religinės bendruomenės ir bendrijos;

– žemės ūkio kooperatyvai.

Fiziniams asmenims turi būti sukakę 18 metų.

Kredito unijos asocijuotais nariais gali būti nariai, neatitinkantys kredito unijos narystės kriterijų ir jos įstatuose numatytų sąlygų. Narystė kredito unijoje yra atvira ir savanoriška. Ji yra valdoma kooperatiniu demokratiniu principu: 1 narys- 1 balsas.

Minimalus kredito unijos narių skaičius, neįskaitant asocijuotų narių negali būti mažesnis nei 50 narių. Sumažėjus minimaliam kredito unijos narių skaičiui bent vienu, kredito unija netenka teisės vykdyti savo veiklos tol, kol vėl bus minimalus narių skaičius.[6].

Pagrindiniai kredito unijos principai:

• kredito unija įsteigiama ir valdoma ne aklo pelno siekimui, kredito unija yra skirta tenkinti savo narių finansinius poreikius. Susidaręs “likutis” yra paskirstomas nariams pagal kooperatyvo principus, nes jos veikla remiasi pagrindiniais kooperatiniais principais;

• kredito unija priima indėlius, išduoda paskolas ir teikia paslaugas tik savo nariams pačiomis palankiausiomis sąlygomis;

• kredito unija saugo konfidencialią informaciją apie savo narius;

• kredito unijos nariai patys yra klientai, šeimininkai bei savininkai. Visuotiniuose metiniuose susirinkimuose nariai renka valdybą, paskolų komitetą ir stebėtojų tarybą;

• narystė kredito unijose pasireiškia priklausymui tam tikrai grupei žmonių. Kiekvienas kredito unijos narys privalo įsigyti pajų ir tapti kredito unijos savininku. Priklausymas tai pačiai bendruomenei sumažina paskolų riziką;

• Kapitalo formavimo būdas, skirtingai nuo akcinio kapitalo pagrindais veikiančių įmonių, yra kitoks. Kiekvienas kredito unijos narys privalo įsigyti pajų ir tapti kredito unijos savininku. Kredito unijos kaupdamos kapitalą nesiekia gauti ko didesnio pelno, jų veiklos tikslas – bendruomenės poreikių tenkinimas, siūlant jos nariams finansines paslaugas. Visi kredito unijos nariai turi vienodas teises, kadangi kredito unijų valdymo principas ”vienas narys- vienas balsas”, tai reiškia, kad kredito unijos nariai nepriklausomai nuo įsigytų pajų dydžio ar jų skaičiaus turi tik vieną balso teisę.[10].

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2501 žodžiai iš 8222 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.