KĄ TURI ŽINOTI IR
MOKĖTI TRENERIS?
Technika
Pagrindinės žinios:
– technikos tobulinimas (pvz., įvairesni gabumai ir įgūdžiai, geriau pakeliama įtampa; asmeninis kūrybingumas ir sugebėjimai);
– sudėtingesni taktikos įgūdžiai (pvz., sudėtingesnės žaidimo sistemos) ir sportininkų sugebėjimas operatyviau priimti sprendimus (pvz., sugebėjimas reaguoti į įvairias varžybų situacijas, sunkumus ir įtampą);
– varžybų strategijos planavimas (pvz., oponento stipriųjų ir silpnųjų pusių analizė);
– sudėtingi analitiniai įgūddžiai (pvz., videoanalizė, visapusiška varžybų analizė);
– kiekybinė biomechaninė analizė techninėse sporto šakose.
Kompetencija. Treneriai turi sugebėti:
– nustatyti elitinių sportininkų technikos poreikius;
– vystyti ir tobulinti didelio meistriškumo sportininkų technikos ir taktikos įgūdžius bei taktiką;
– analizuoti naujas technikas ir kompleksiškesnes taktikas, ieškoti būdų, kaip su jomis supažindinti ir jas tobulinti;
– analizuoti techniką ir taktiką, remiantis atitinkamos sporto šakos principais ir metodais;
– interpretuoti ir įvertinti rezultatų analizės reikšmę;
– pagal analizės rezultatus spręsti, ar reikalingi technikos pakeitimai;
– parinkti ir pasiūlyti tinkamą techninio rengimo programą didelio meistriškumo sportininkams;
– aiškinti sporto šakos technikos ir taktikos reikalavimus didelio meistriškumo sportininkams;
– sudaryti sąlygas elitiniams sportininkams tobulėti, mokytis ir įvertinti savo tobulumą;
– sudaryti individualias elitinių sportininkų techninio rengimo programas, joms vadovauti ir įvertinti jų įvykdymą;
– vertinti įgūdžių testus pagal patikimumą, pagrįstumą ir objektyvumą;
– apžvelgti pagrindinę biomechanikos literatūrą ir atrinkti informaciją, susijusią su savo sporto šaka ir trenerio darbu.
Fiziologija
Pagrindinės žinios:
– energetinių sitemų biochemija (Krebso ciklas);
– treniruočių ir varžybų aukštikalnese bei įvairiomis klimato sąlygomis fiziologinis poveikis;
– kraujo dopingas, aukščiai ir eritropoeitinas;
– ryšys tarp pieno rūgšties kiekio kraujyje ir energijos apykaitos sistemos;
– persitreniravimo fiziologiniai pagrindai;
– nuovargio fiziologiniai pagrindai;
– treniruočių programų kontrolė ir jų pritaikymas prie įvairių situacijų;
– testavimo fiziologiniai pagrindai;
– laboratorinių ir lauko testų duomenų aiškinimas;
– pagrindinė sporto fiziologijos literatūra.
Kompetencija. Treneriai turi sugebėti:
– kontroliuoti ir pritaikyti fizinio rengimo programas prie naujų sąlygų;
– išaiškinti kraujo dopingo ir eritropoeitino (EPO) fiziologinį poveikį, keliamą pavojų ir antidopingo priemones;
– svarstyti teorijas ir tirti pieno rūgšties lygį kraujyje bei energijos apykaitos sistemas;
– įvertinti didžiausio meistriškumo sportininkų fizinio pasirengimo efektyvumą;
– charakterizuoti ir paaiškinti kiekvieno bendro fizinio pasirengimo aspekto testavimo laboratorijoje ir treniruotės metu metodiką;
– aiškinti duomenis, gautus testuojant laboratorijoje ir treniruotės metu bei konsultuoti sportininkus dėl jų fizinės būklės;
– taikyti sisteminį planavimą, siekiant optimaliai išnaudoti treniruočių laiką;
– sudaryti didelio meistriškumo sportininkų individualias treniruočių progrmas ketverių metų ciklui, jas kontroliuoti ir taikyti;
– susipažinti su pagrindine sporto fiziologijos literatūra ir atrinkti informaciją, susijusią su savo sporto šaka ir trenerio darbu.
Mityba
Pagrindinės žinios:
– biocheminė maisto medžiagų tarpusavio sąveika;
– mitybos sociologija;
– sugebėjimas atpažinti piktnaudžiavimo maistu, alkoholiu, vaistais pagrindines formas, poveikį ir simptomus;
– kūno struktūros irsveikatos įvertinimas;
– išsamesnės žinios apie gyventojų grupių (vaikų, moterų) poreikius.
Kompetencija. Treneriai turi sugebėti:
– paaiškinti angliavandenių svarbą visiems sportininkams;
– suprasti socialine įtaką maisto ir gėrimo vartojimo specifikai;
– įvertinti kūno struktūros ypatybes;
– vadovauti subalansuotai mitybai ir teikti patarimus, susijusius su gyvenimo būdu ir kt.;
– sudaryti subalansuotas dietas;
– atpažinti piktnaudžiavimo maistu, alkoholiu bei vaistais simptomus ir pasiųsti pas attinkamus specialistus.
Psichologija
Pagrindinės žinios:
– motorinės kontrolės informacijos apdorojimo modelis;
– sudėtingesnės atminties ir įgūdžių formavimo teorijos;
– gilesnės žinios apie įvairias protinių įgūdžių technikas: relaksaciją, vaizdinius, koncentraciją ir dėmesį, kognityvinį perstruktūravimą;
– pastiprinimo ir elgesio modifikacijos technikų teorija ir praktika;
– aukšto lygio varžybų psichologija;
– psichologinės pakraipos technikų stipriosios pusės ir trūkumai;
– pagrindinė sporto psichologijos literatūra.
Kompetencija. Treneriai turi sugebėti:
– naudoti motorinės kontrolės informacijos apdorojimo modelį praktikoje;
– apibūdinti atminties ir su trenerio darbu susijusių įgūdžių formavimosi teorijas;
– sudaryti treniravimosi ir trenerio darbo sistemas, leidžiančias optimizuoti įgūdžių formavimą ir perkėlimą;
– įvertinti psichologinius faktorius, turinčius įtakos treniravimuisi ir dalyvavimui varžybose;
– naudoti atitinkamas teorijas,
aiškinant nerimo, susijaudinimo ir dėmesio kontrolės technikas;
– taikyti protinių įgūdžių technikas kontrolės modeliui;
– paaiškinti teorines perspektyvas, pagrindžiančias tokių psichologinių įgūdžių, kaip atsipalaidavimas, vaizdiniai, dėmesio kontrolė ir kognityvinė elgesio intervencija, tobulinimo technikas;
– paaiškinti ir taikyti pagrindinius pastiprinimo ir elgesio modifikacijos technikų principus;
– daryti vaizdinių aprašymus, padėti sudarant pasirengimo varžyboms programas, išmokyti efektyvios saviįtaigos strategijos;
– žinoti pagalbos šaltinius sporto psichologijoje;
– artimai bendrauti su sporto psichologais;
– sudaryti psichologinio rengimo programą sportininkams, besirengiantiems aukščiausio lygio varžyboms, jai vadovauti ir kontroliuoti;
– kurti būdus,kaip įvertinti surinktą informaciją apie sportininko priešvaržybinį, varžybinį ir povaržybinį elgesį,;
– paaiškinti stipriąsias ir silpnąsias psichologinio profiliavimo technikų puses;
– susipažinti su pagrindine sporto psichologijos literatūra ir atrinkti informaciją, susijusią su savo sporto šaka ir trenerio darbu.
Planavimas ir valdymas
Pagrindinės žinios:
– uždaviniai ir reikalavimai (technikos, taktikos ir psichologijos) aukšto lygio varžyboms;
– atsitiktinumų numatymas ir problemų sprendimas;
– treniruočių vientisumo, balanso ir progreso principai, ketverių metų ciklo periodizacija;
– rezultatų fiksavimo varžybų metu sistemos;
– testai laboratorijose ir treniruočių metu:administravimas, tvarkaraščių sudarymas, protokolai, ekspertizė ir reikalavimai fiksuojamiems duomenims;
– testų duomenų (žodinių, rašytinių) interpretavimo, įvertinimo ir panaudojimo principai;
– konfidencialumo ir pagarbos asmenybei principai;
– testų rezultatų ir jų uždavinių fiksavimo, apdorojimo ir saugojimo metodai;
– treniravimo ir testavimo programų vykdymo savikontrolės, peržiūrejimo, analizės ir atsiskaitymo būdai.
Kompetencija. Treneris turi sugebeti:
– įvardinti ir įvertinti aukšto lygio varžybų reikalavimus, iškelti ir sugrupuoti tikslus pagal svarbą;
– sudaryti ketverių metų ciklo treniruočių ir varžybų programą, jai vadovauti, kontroliuoti ir įvertinti jos vykdymą;
– kontroliuoti ir derinti treniruočių programas ir varžybų tvarkaraščius prie kintančių reikalavimų ir aplinkybių;
– paruošti efektyvią rezultatų fiksavimo varžybų metu sistema;
– parinkti tinkamus laboratorinius ir lauko testus, planuoti ir vadovauti jų vykdymui;
– artarti, įvertinti ir panaudoti testų rezultatus; informuoti sportininkus ir naudoti gautą informaciją, planuojant didelio meistriškumo sportininkų treniruotes;