Krepšinis1
5 (100%) 1 vote

Krepšinis1

1121

LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJA

KREPŠINIO RAIDA LIETUVOJE

referatas



Darbą atliko: Petras Očikas

Darbą Tikrino:

Panevėžys

2006

TURINYS

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………………….3

Pirmieji krepšinio gyvavimo metai Lietuvoje……………………………………………………………………..4

1925-ieji tarpvalstybinių rungtynių pradžios metai……………………………………………………………….5

1937-1939 Lietuvos krepšinio triumfo metai……………………………………………………………………….5

Permainų metai………………………………………………………………………………………………………………..6

Išsiskyrimų metai (1944)…………………………………………………………………………..6

Nepriklausomas Lietuvos krepšinis…………………………………………………………………………………….8

Išvados………………………………………………………………………………………………………………………….10

Naudota literatūra…………………………………………………………………………………………………………..11

ĮVADAS

Ką lietuviui reiškia krepšinis? Manau, kad dauguma lietuvių galėtų drąsiai atsakyti į šį klausimą. Dauguma išrėžtų: krepšinis yra tarsi antroji religija Lietuvoje, savotiška mūsų šalies vizitinė kortelė.

Čekų klasikinės muzikos pradininkas B.Smetana rašė: „Muzika – čeko gyvenimas”. Mes galime pasakyti: „Krepšinis- lietuvio gyvenimas”. Galime, nes pajutome šį nuostabų žaidimą širdimi. Argi ne taip?1

Sportas — socialinis reiškinys, neatsiejama visuomenės kultūros dalis, nuoseklus ir nuolatinis fizinių ir dvasinių žmogaus galių plėtojimas, rengimas varžyboms ir dalyvavimas jose, siekiant geriausių sportinių rezultatų.2

Krepšinis – komandinė sporto šaka, kurioje žaidžiama su kamuoliu. Krepšinis žaidžiamas aikštelėje, kurioje dviejų komandų žaidėjai stengiasi surinkti kuo daugiau taškų, mėtydami kamuolį į specialų krepšį. Tai populiariausia sporto šaka Lietuvoje ir viena populiariausių sporto šakų JAV, pietų ir pietryčių Europoje, buvusiose Tarybų Sąjungos šalyse.

Pirmieji krepšinio gyvavimo metai Lietuvoje.

Krepšinio žaidimą sugalvojo kanadietis daktaras Džeimsas Neismitas (James Naismith) 1891 metais. Naujosios sporto šakos paskirtis buvo užimti studentus sportu žiemos metu, kai nėra sąlygų žaisti beisbolą ar amerikietišką futbolą. Originaliame žaidime buvo naudojamas futbolo kamuolys ir krepšiai su dugnu, taigi po kiekvieno pataikyto metimo kamuolį reikėdavo ištraukti iš krepšio. Komandose buvo po 9 žaidėjus.Pačių pirmųjų krepšinio rungtynių rezultatas buvo tik 1:0.3

Pirmosios žinios apie naują, kai kuriose pasaulio šalyse jau beveik tris dešimtmečius žaidžiamą žaidimą „basketbolą” Lietuvą pasiekė 1919 metais. Tiesa, buvo kalbama ne apie amerikietiškąjį, bet apie vokiškąjį šio žaidimo variantą; mažesnis kamuolys metamas į krepšį be skydų. Vėliau, 1921 metais, E. Kubiliūnaitės- Garbačiauskienės ir kitų merginų pastangomis buvo gautos tikrojo krepšinio taisyklės, o Kaune, Vytauto parke, įrengta pirmoji Lietuvoje krepšinio aikštelė, pradėta treniruotis, žaisti.4

Lietuvoje krepšinis pradėtas populiarinti 1921 metais. Pirmieji šia sporto šaka susidomėjo Lietuvos Fizinio lavinimosi sąjungos (LFLS) sportininkai. Pirmosios krepšinio rungtynės įvyko Kaune 1922 m. balandžio 23 d. tarp Kauno rinktinės ir LFLS komandos. Tais pačiais metais moterų komanda dalyvavo pirmajame nacionaliniame čempionate. Vyrų komanda šiame čempionate žaidė 1924 metais.5

1922m. Lietuvoje buvo dvi moterų ir dvi vyrų komandos. Moterys žaidė šešerias rungtynes. Vyrai- dvejas. Iš viso būta 35 žaidėjų ir vienos aikštelės. 1923m.Lietuvos čempionate dalyvavo keturios moterų komandos. Čempione tapusi „Aušros” gimnazija žaidė su Moterų mėgėjų rateliu( 4:8 ir 11:4 ), nugal4jo LFLS ( 13:9 ir 28:10) bei Komercijos mokyklą (21: 8). 1924m. surengiamas pirmasis Lietuvos vyrų čempionatas, kuriame dalyvavo trys komandos: LFLS I, LFLS II ir LDS . Pirmuoju čempionu tapo LFLS I. Buvo surengti pirmieji, tiesa, trumpalaikiai (dviejų dienų) krepšinio teisėjų kursai. Pirmąją teisėjo kategoriją įgijo keturi asmenys, tarp jų E. Garbačiauskienė ir S. Darius.6

1925-ieji tarpvalstybinių rungtynių pradžios metai

Lietuvoje surengtos pirmosios krepšinio varžybos dėl taurės, kurią įsteigė operos dainininkė V. Jonuškaitė. Dėl šios taurės varžėsi keturios moterų komandos. Pergalę šventė LFLS krepšininkės, varžybų finale nugalėjusios ,,Makabi” žaidėjas 20:2. Be gimnazistų, tarp kurių krepšinis kaskart populiarėjo, žaidimu susidomėjo ir studentai. 7

Tais pačiais metais išeina pirmą kartą žaisti ir Universiteto vyrų ir moterų komandos. 1925-ieji metai. dar ypatingi ir svarbūs Lietuvai tuo, kad įvyko pirmosios Lietuvos
krepšininkų tarpvalstybinės rungtynės. Tada Lietuvos krepšinio rinktinė rungtyniavo Rygoje su Latvijos rinktine. Kadangi, tuo metu lietuvių krepšininkai, priešingai nei latvių krepšininkai, neturėjo nei salės, kur galėtų treniruotis,( o be to rungtyniaudavo tik vasarą)- šis debiutas buvo nesėkmingas.

Pagrindinį Lietuvos rinktinės penketuką sudarė trys naujojo čempiono ,,Kovo” žaidėjai – S. Sabaliauskas, A. Heiningas, V. Balčiūnas ir du šiauliečiai- B. Norvaišas, S. Kumpis. Rinktinėje dar buvo M. Bučinskas ir L. Rakickas iš ,,Kovo”.8

1937-1939 LIETUVOS KREPŠINIO TRIUMFO METAI

Metų pradžios akcentu galima laikyti tarpvalstybines rungtynes. Vasario 20 d. Rygoje vėl žaidė Lietuvos Latvijos vyrų krepšinio rinktinės. Nors šios rungtynės buvo pralaimėtos 29:41, bet mūsų krepšininkai Europos čempionams priešinosi labai rimtai. Vasario mėnesį buvo sudaryta Lietuvos rinktinė, kurios treneriu paskirtas anksčiau į Lietuvą iš JAV atvykęs… tenisininkų treneris J.Žukas. likus mėnesiui iki Europos čempionato pradžios, į Lietuvą atvyko P.Talzūnas ir F.Kriaučiūnas. Rinktinę treniruot patikėta F.Kriaučiūnui. 9

Finalas. Jame vėl susitiko Lietuvos ir Italijos rinktinės. Šiose dramatiškiausiose čempionato rungtynėse lietuviams buvo sunkiausias antrasis kėlinys, kurio metu už keturias pražangas iš aikštelės buvo priverstas išeiti F.Kriaučiūnas, vadinamas „didžiausių iš buvusių čia krepšinio strategu ir taktiku”. Lietuvos rinktinė laimėjo 24:23. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pirmą kartą tapo Europos čempione. Tose finalo rungtynėse taškus pelnė P.Talzūnas- 12, Z.Puzinauskas- 4, F.Kriaučiūnas – 3, J.Žukas – 3, L.Baltrūnas -2, A.Andriulis – nė vieno. Lietuvos krepšinio garbę taip pat gynė I.Nikolskis, P.Mažeika, S.Sačkus, L.Kepalas, Č.Daukša, L.Petrauskas.10

1939 metais plušo ne tik krepšininkai, bet ir statybininkai, nes Kaune pastatė Sporto halę Europos čempionatui. O gegužės 21 – ąją naujojoje halėje išsirikiavo 8 šalių rinktinės. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneriais paskirti F.Kriaučiūnas ir P.Lubinas.

Europos čempionė Lietuvos rinktinė laimėjo visas septynerias rungtynes neįprastu taškų santykiu 403:125. Lietuvos komandai 96 taškus pelnė P.Lubinas, 7 M.Ruzgys, 74- V.Budriūnas, 60- Z.Puzinauskas, J.Jurgėla, 23 – A.Andriulis, 19 – F.Kriaučiūnas ir po mažiau kiti krepšininkai. Antroje vietoje liko Latvijos krepšininkai. Prie įdomesnių skirtinas rekordinis Lietuvos ir Suomijos rungtynių rezultatas – 91:9. Keistas Estijos ir Suomijos rungtynių rezultatas – 91:1. 11

PERMAINŲ METAI

1940m. Nors Lietuvoje sklandė nerami neaiškios ateities nuojauta, krepšinio gyvenimas vis dar buvo jaučiamas, bet didžiausios permainos prasisėjo metams įpusėjus, kai Lietuva neteko nepriklausomybės. Nebeteko jos ir krepšinis. Bet krepšinis turėjo gyvuoti. Juolab, kad po1937 ir 1937 metų jo populiarumas dar nebuvo atslūgęs. Tais metais Lietuvos krepšininkai susipažino su dar nepažįstamais varžovais – TRS krepšinio mokykla. Ir toliau rungtyniauta su senais varžovais – Latvijos krepšininkais. Su itin dideliu dėmesiu buvo stebimi Lietuvos ir Latvijos rinktinių susitikimai. Lapkričio 24 d. Rygoje žaidė Lietuvos ir Latvijos moterų rinktinės. Rungtynėse 20:14 laimėjo latvės. Kaune žaidė Lietuvos ir Latvijos vyrų rinktinės. Ir šįkart pajėgesni pasirodė esą latviai, laimėję rungtynes 25:20.12

IŠSISKYRIMŲ METAI (1944)

Prie Lietuvos artinosi frontas, didėjo nerimas ir nežinia. Krepšinio varžybos vyko, bet dažniausiai vietinio pobūdžio. Išimtimi laikytinos dešimties stipriausių Lietuvos vyrų krepšinio komandų varžybos Kaune – ,,Dešimtuko turnyras”, mėgintas surengti dar 1943-iaisiais. Šis renginys įsimintinas todėl, kad nemaža dalis pajėgių Lietuvos krepšininkų rungtyniavo gimtinėje…paskutinį kartą. Karo banga nubloškė juos visam laikui toli nuo Tėvynės.mūsų krepšinis tartum suskilo į dvi dalis: viena – krepšinio šaknys – liko tėvų žemėje, kita atsidūrė svečiose šalyse. Praūžus ir jau šiek tiek nutolus karo audrai, krepšinis vėl ėmė rodyti savo gyvybės žymes.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 1265 žodžiai iš 2309 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.