Turinys:
1. Įvadas………………………………………………………………….3psl.
2. Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas bei įvykiai iki 1385 m………………4psl.
3. Kodėl Jogaila pasirinko ryšius su Lenkija, o ne su Maskva…….……..4psl.
4. 1385 m. Krevo (Krėvos) sutartis…………………………………….4-5psl.
5. Sąlygos, kurias Jogaila turėjo priimti vesdamas Jadvygą……………….5psl.
6. Svarbiausios Lenkijos ir Lietuvos unijos priežastys……………………6psl.
7. Krėvos akto vertinimas………………………………………………6-7psl.
8. Lietuvos krikštas………………………………………………………………….8psl.
9. Katalikybės stiprinimas Lietuvoje……………………………………8-9psl.
10. Pirmoji krašto privilegija Lietuvoje……………………………………..9psl.
11. Išvados………………………………………………………………………………………10psl.
12. Literatūra…………………………………………………………………………………..11psl.
Įvadas
Jau nuo senų senovės, kūrėsi civilizacijos, savo koriuose augindamos tam tikrą sampratą apie pasaulį, apie žmogų ir apie daugelį kitų dalykų. Laikui bėgant samprata keitėsi, kurią tuometinis mąstymas apibrėždavo kaip griežtuose rėmuose įtalpintą tobulumą. Tačiau taip nebuvo. Laikas ką sukurdavo, tą ir sugriaudavo, palikdamas tik nežymius pėdsakus, kurie buvo savotiški pamatai augančiai socialinei, teisinei, ekonominei ir laisvajai kultūrai, kurią tiksliai atkartodavo tuometiniai įstatymai, ideologija bei valdymo forma. Taip spirališkai besivystančią istoriją fiksuodavo istorikai, kurie ir šiandien pateikia daug nežinomų ar naujai ir visiškai kitaip suprantamų anuometinių istorijos įvykių vertinimo koncepcijų ar dar daugiau šokiruojančių faktų, kurie ir verčia žmogų domėtis tam tikrais istorijos periodais ar laikotarpiais. Iš istorijos žinome, kad lietuvių santykiai su lenkais viduramžiais buvo sudėtingi. Ne viską apie juos žinome. Galbūt todėl mane pastūmėjo giliau domėtis ir smulkiau susipažinti su XIV a. įvykiais, ypač Krėvos unija ir Lietuvos krikštu. Žinome, kad tų laikų rašytiniuose šaltiniuose daug daugiau aprašyti tarpusavio karų žygiai, o istorija pateikia tik esminius sutarčių, susitarimų ar unijų priežastis, pasekmes ar vertinimo koncepcijas ir išvadas. Anksčiau už lietuvius (IX – X a.) sukūrę valstybę Lenkijos kunigaikščiai ir bajorai XII – XIII a. atkakliai veržėsi į lietuvių giminaičių prūsų ir jotvingių žemes, norėdami jas užvaldyti. Tais laikais lietuvių ir lenkų valstybės nesiribojo – jas skyrė jotvingiai. Savo agresiją jie dangstė neva krikščionybės platinimu pagonių žemėse. Kada Mazovijos (Mozūrijos) bajorai suprato, kad kryžiuočiai (kuriuos anksčiau rėmė kovose prieš lietuvius) yra bendras lietuvių ir lenkų priešas susidarė prielaidos pastarųjų suartėjimui.
Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas bei įvykiai iki 1385 m.
Lietuvos ir Lenkijos pastangas vienytis prieš kryžiuočius nustelbė nesutarimai dėl ukrainiečių žemių. Abiejų valstybių bajorai reiškė pretenzijas į Haličo ir Valuinės žemes. XIV a. viduryje kelis dešimtmečius vyko kovos dėl Valuinės. Kunigaikštis Liubartas, remiamas savo brolių Algirdo ir Kęstučio, gynė Lietuvos bajorų interesus ir Valuinę išlaikė savo valdžioje. Lietuvos bajorai užvaldė ir Podolę, kurią taip pat norėjo užimti lenkai. Lenkijai teko Haličas. Nepajėgdami užgrobti turtingos Valuinės ir Podolės, lenkų feodalai tikėjosi jas gauti sudarę dinastinę uniją1 su LDK. Lietuvos valstybėje XIV a. pabaigoje, po didžiojo kunigaikščio Algirdo mirties susidarė labai sunki padėtis. Tuo metu Lietuvą valdęs Jogaila, ieškodamas sąjungos su krikščioniškomis šalimis ir norėdamas apkrikštyti Lietuvą, turėjo tris galimybes: arba pasiduoti kryžiuočių valiai, arba vesti Maskvos kunigaikščio Dmitrijaus dukterį Sofiją (priimti stačiatikių tikėjimą), arba, vedus lenkų karalaitę Jadvygą, tapti Lenkijos karaliumi. Jogaila galėjo apsispręsti tik gavęs Lietuvos kunigaikščių ir bajorų pritarimą.
Iš pradžių Jogaila buvo pasirengęs priimti katalikų tikėjimą iš Kryžiuočių ordino. Tai rodytų ir 1382 m. su kryžiuočiais pasirašyta Dubysos sutartis. Jogaila yra pats sakęs, kad norėjęs priimti krikščionybę iš kryžiuočių, tačiau žemaičiams ir Lietuvos bajorams nesutikus 1383 m. Jogaila pakeitė savo nuomonę. Jogailos motina norėjo, kad sūnus vestų Maskvos karalaitę Sofiją ir priimtų pravoslavų tikėjimą, tačiau Jogaila nesutiko.
Kodėl Jogaila pasirinko ryšius su Lenkija, o ne su Maskva
Vesti Sofiją, Jogailai būtų reiškę tapti Maskvos kunigaikščio vasalu. Jogaila negalėjo taikstytis su vasalo padėtimi. Jis troško būti karaliumi. Lietuvių žemės, priėmusios stačiatikių tikėjimą, negalėjo būti saugios nuo kryžiuočių, nes tų laikų katalikų požiūriu stačiatikybės išpažintojai buvo blogi krikščionys, jie nedaug kuo skyrėsi nuo pagonių. Lietuviai jau nuo seno priešinosi stačiatikių tikėjimui, ir apsikrikštijo tik tie jų kunigaikščiai, kurie buvo išvykę valsyti rusų žemių. Tapdamas
stačiatikiu, Jogaila būtų sukėlęs priešišką lietuvių nusistatymą. Jogailą suviliojo lenkų ponai, kurie pasiūlė jam Lenkijos Karalystės karūną.
1385 m. Krevo (Krėvos) sutartis
Nuo 1370 m. prasidėjo Lenkijos nesėkmės. Dėl teritorinių praradimų Lenkijos valstybei buvo naudinga unija su Lietuva. Kadangi tuo metu Lietuva gyveno sunkiai, abiejų šalių interesai sutapo. Iniciatyvą rodė lenkų feodalai. 1382 m. karaliaus Liudviko vyresnioji duktė Marija tapo Vengrijos ir Lenkijos karaliene. Tačiau jau kitais metais buvo susitarta, kad Lenkijos sostas atiteks jaunesniajai seseriai Jadvygai. Tada ji turėjo tik devynerius metus. Bet Jadvyga, vos šešių mėnesių būdama, 1374 m. buvo paskirta Austrijos princui Vilhelmui ir po ketverių metų sužieduota. Tad Lenkijai iškilo reali grėsmė tapti Austrijos provincija. Lenkų ponai nutarė sužieduotuves nutraukti. Jie ėmė ieškoti Jadvygai kito vyro. Geriausias jaunikis lenkų feodalams atrodė būsiąs Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila.
Tarp Vilniaus ir Krokuvos, tarp Lenkijos ponų tarybos ir Jogailos rūmų užsimezgė derybos dėl Jogailos vedybų su Lenkijos karalaite Jadvyga, dėl jo paskelbimo karaliumi ir dėl dviejų valstybių sąjungos. Jadvyga atvyko į Lenkiją 1384 m. vasarą ir spalio 16 d. buvo karūnuota. Bet Vengrijos karalienė, princo Vilhelmo tėvo paraginta, patvirtino ankstesnę sutartį dėl Jadvygos vedybų su Vilhelmu 1385 m. rugpjūčio 15 d. Todėl Vilhelmas atvyko į Krokuvą, į karaliaus rūmus pas Jadvygą. Tai vertė Jogailą ir lenkų ponus skubėti. Kai Jadvygos motina sutiko išleisti dukrą už Jogailos, privertė ją tekėti už parinkto jaunikio. Viską sprendę lenkų ponai. Ponai pasiuntė lenkų ir vengrų delegaciją į Krevą (Krėvą). Ši delegacija ir pasirašė 1385 m. rugpjūčio 14 d. sutartį – Krėvos unijos aktą. Be Jogailos, sutartį patvirtino jo broliai Skirgaila, Kaributas ir Lengvenis bei jo pusbrolis Vytautas.
Sąlygos, kurias Jogaila turėjo priimti vesdamas Jadvygą.
1385 metų 08 14 Krėvos pilyje Jogaila davė pažadą Jadvygos motinai Elžbietai vesti jos dukterį Jadvygą ir priimti tokias sąlygas: