Krėvos aktas1
5 (100%) 1 vote

Krėvos aktas1

TURINYS:

TURINYS 1

ĮŽANGA 2

INTERPRETACIJŲ LIŪNAS 3

KAIP BUVO VYKDOMI KRĖVOS SUTARTIES KAI KURIE PUNKTAI 11

IŠVADOS (APIBENDRINIMAS) 13

LITERATŪROS SĄRAŠAS 15

ĮŽANGA

Referato temą “Krėvos aktas” (arba unija šį dviprasmiškumą truputį paanalizuosiu vėliau) pasirinkau, todėl, kad, mano manymu, tai svarbus dokumentas, kuris padėjo Lietuvai žengti didelį žingsnį link krikščionybės, kuris lyg ir įpareigojo tokiam žingsniui. Žinoma, kad ir Lietuva turėjo savo kėslų išpešti naudos. Visų pirma, krikštas buvo efektyviausias būdas sumažinti Ordino grėsmę. Lietuva krikštą galėjo priimti iš trijų valstybių – Ordino, Maskvos ar Lenkijos. Nors pradžioje buvo labiausiai tikėtina, kad Lietuva krikštą priims iš Ordino, bet ji pasirinko krikštą iš Lenkijos, nes ši valstybė buvo mažiausiai pavojinga Lietuvos valstybingumui. Be to, ji galėjo būti naudinga sąjungininkė prieš Maskvą prisijungiant rusiškas žemes bei labai padėti kovose su Ordinu. Svarbu pabrėžti ir tai, kad Lenkija siūlė pačias palankiausias krikšto sąlygas – Jogaila buvo pakviestas užimti Lenkijos karaliaus sostą. 1382m. mirė Vengrijos ir Lenkijos karalius Liudvikas I ir tuo pasibaigė nuo 1370m. trukusi šių dviejų valstybių unija. Lenkijos sosto paveldėtoja buvo paskelbta mažametė jaunesnioji Liudviko I duktė Jadvyga. Nuo to laiko Lenkijos ponai dideles viltis siejo su Jogaila, nes tikėjosi, kad, vedęs Jadvygą ir tapęs karaliumi, jis priklausys nuo Lenkijos politikų, o didžiulės LDK žemės taps atviros lenkams. Svarbu ir tai, kad Lietuva buvo traktuojama kaip svarbi sąjunginikė kovoje su Ordinu. 1384m. abi pusės apsisprendė ir pradėjo derybas dėl Jogailos vedybų su Jadvyga ir Lietuvos krikšto. Lenkų ir lietuvių derybas vainikavo Krėvos sutarties aktas, pasirašytas 1385m. rugpjūčio 14 dieną, kuris vėliau sukėlė daug prieštaravimų ir abejonių istorikų tarpe. Tuos prieštaravimus, abejones ir interpretacijas pasistengsiu apžvelgti savo referate.

Kai mokiausi mokykloje net nekilo abejonių dėl Krėvos akto autentiškumo, turinio ar, kad kiltų įvairių interpretacijų. Visada buvo kalbama, kad šiuo dokumentu Jogaila, tapdamas Lenkijos karaliumi, įsipareigojo pasikrikštyti pats ir pakrikištyti visus Lietuvos gyventojus. Taip pat jis įsipareigojo atlyginti Austrijos princui Vilhelmui Habsburgui, kuriam Jadvyga buvo pažadėta į žmonos, bet kurio Lenkijos ponai atsisakė atsiradus Jogailos kandidatūrai. Be to, Jogaila pažadėjo sugrąžinti Lenkijai priklausiusias žemes, paleisti visus Lenkijos belaisvius ir prijungti LDK žemes prie Lenkijos. Tad tik pradėjusi skaityti įvairią literatūrą ta tema, pakliuvau į interpretacijų liūną.

INTERPRETACIJŲ LIŪNAS

XVIII a. pabaigoje, dar iki trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795m., istorikas A. Naruszewiczius, valdovo Stanislovo Augusto užsakymu rašęs “Lenkijos istoriją”, pateikė pirmą, Krėvos akto orginalo ir nuorašo tekstais paremtą šio dokumento turinio interpretaciją, faktiškai pirmasis paskelbė 1385m. Krėvos aktą. A. Naruszewiczius nepublikavo iš karto viso akto teksto. Tačiau citavo jo ištraukas net keliose vietose.

Šiandien sunku pasakyti, kodėl vėlesnių laikų istorikai “nepastebėjo” žymiausio XVIII a. Lenkijos istoriko atliktos Krėvos akto teksto publikacijos ir jo vertinimo. Juk A. Naruszewicziaus “Lenkijos istorija” XIX a. buvo net kelis kartus pakartotinai išleita. Galima tik spėti, kad Krėvos unijos koncepsijos kūrėjams ir šalininkams buvo nepriimtina šio autoriaus interpretacija.

A. Naruszewiczius aprašė, kaip Jogaila siuntė Skirgailos vadovaujamą gausią, iškilmingą, brangias dovanas vežusią pasiuntinybę į Krokuvą pas Jadvygą ir Karūnos senatą. Pasiuntinybės tikslas, kaip jį nusako A. Naruszewiczius, buvęs prašyti luomų sutikimo, kad Jadvygai būtų leista tekėti už Jogailos, kuris savo priešvedybine sutartimi pažadėjo, kad jis pats ir visa jo tauta priims krikštą. Lenkai šį prašymą sutikę palankiai, tačiau manė, kad pirmiausia reiktų atsiklausti Jadvygos motinos Elžbietos ir laukti jos sprendimo. Tuo tikslu kartu su tuo metu Krokuvoje buvusiais karalienės motinos Elžbietos pasiuntiniais, Jogailos pasiuntiniai – kunigaikštis Borisas, Vilniaus seniūnas Hanulas bei Lenkijos pasiuntiniai išvyko į Vengriją. Toliau autorius teigia, kad Jogailos pasiuntinys kunigaikštis Borisas kreipęsis į karalienę Elžbietą. A. Naruszewiczius pateikia to kreipimosi tekstą, tačiau nenurodo šaltinio, kuriame rado tą menamą kunigaikščio Boriso kalbą. Tačiau šio pasiuntinio žodžiuose ne tik nesunku atpažinti Krėvos dokumento tekstą. Autorius nuorodose komentuodamas Boriso kalbą, nurodo 1385m. Krėvos aktą ir jį cituoja.

Pasakojimą apie 1385m. A. Naruszewiczius užbaigia informaija apie tai, kaip lenkai, gavę karalienės motinos leidimą, sušaukė Krokuvoje suvažiavimą, į kurį atvyko ir dalis Didžiosios Lenkijos atstovų (kiti dar nebuvo apsisprendę paremti Jogailos kandidatūrą ir liko namuose). Jame buvo sutarta karaliumi rinkti Jogailą bei paliepta tiems patiems pasiuntiniams, kurie važiavo į Vengriją, kartu su Lietuvos ir Vengrijos pasiuntiniais vykti į Lietuvą ir gauti iš Jogailos jo pažadų patvirtinimą. Rašo, kad Jogaila noriai priėmęs pasiuntinius ir patvirtinęs Krėvoje tai, ką anksčiau
žadėjo.

A. Naruszewiczius suformulavo pirmą XVIII a. pabaigos Jogailos laikų Lenkijos – Lietuvos unijos sampratą. Jis nurodo, kad trečią dieną po krikšto toje pačioje bažnyčioje įvyko iškilmingos Vladislovo (Jogailos) jungtuvės su Jadvyga ir po kurio laiko karūnacija, prieš kurią naujasis karalius prisiekė laikytis sutarčių ir unijos bei suteikė kai kurias laisves lenkų tautai.

A. Naruszewiczius rašė remdamasis Krėvos akto orginalo ir 1445m. nuorašo tekstais. Jo dirbtuvėje, kaip minėta, buvo padaryti šio dokumento orginalo ir 1445m. nuorašo nuorašai.

Kitas A. Naruszewicziaus informacijos šaltinis buvo jo Anonimu vadinto autoriaus tekstas. Šiandien šis Anonimas yra tapatinamas su XIV a. Lenkijos kronininku Janu iš Czarnkowo.

Krėvos dokumento istorijoje labai svarbi buvo Lenkijos literatūros istoriko M. Wiszniewskio 1837 metais paskelbta teksto publikacija. Jai pasirodžius, Krėvos dokumentas “išgarėjo”. Lenkijos istorikai pavadino jį Krėvos unijos aktu ir suteikė garbę pradėti Lietuvos – Lenkijos unijų istoriją. A. Naruszewicziaus ir jo bendradarbių dar XVIII a. pabaigoje atliktas darbas buvo lyg ir užmirštas.

1385m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktu buvo paremta visa vadinamoji Lietuvos – Lenkijos unijų koncepsija, teigianti, kad jau XIV a. pabaigoje Lietuvos valstybė buvo sujungta, sulieta su Lenkijos Karalyste, inkorporuota į ją unijos saitais. Šios koncepsijos kūrėjai bei propaguotojai buvo garsūs Lenkijos istorikai. Krėvos unijos koncepsiją garsinant pasaulyje daugiausia nusipelnė O. Haleckis ir H. Lowmianskis. Lenkijoje Krėvos akto tekstas buvo ne kartą paskelbtas, susikaupė daug jam skirtos literatūros. Taip Krėvos dokumentas Lenkijos istorikų valia virto tarpvalstybinės sutarties aktu.

Tiesa, ne visi istorikai pasidavė Krėvos unijos koncepsijos magijai. Savotiškai pratęsdami A. Naruszewicziaus tradiciją, nors ir nenurodydami jo “Lenkijos istorijoje” išdėstytų samprotavimų, jie Krėvos dokumentą vertino kaip Jogailos priešvedybinių pažadų patvirtinimą. Net H. Lowmianskis manė, kad po Krėvos akto greičiausiai turėjo būti surašytas dar vienas oficialus galutinės sutarties dokumentas, kuriame buvo išdėstytos visos sosto užėmimo sąlygos, kurių laikytis įsipareigojo Jogaila. Jo manymu, tai galėjo įvykti 1386 m. Liubline. Tačiau tokio dokumento kol kas niekas nesurado. J. Bardachas atkreipė dėmesį, kad šis H. Lowmianskio teiginys nėra argumentuotas, kadangi paremtas tik J. Dlugošo žinia, kuri gali būti ir netikra, kadangi kituose šaltiniuose nėra jokių užuominų apie tokį inkorporacijos aktą, juo niekada nebuvo pasiremta.

Tačiau šie kitaip Krėvos akto turinį supratusiųjų argumentai Lietuvos – Lenkijos unijų istorikams, matyt, pasirodė nelabai aktualūs ar įtikinantys. XX a. istoriografijoje įsiviešpatavo 1385m. Krėvos unijos koncepsija. Įsigalint Krėvos unijos koncepsijai, tyrimų laukas susiaurėjo. Buvo akcentuojamas vienas klausimas: ar lotyniškas žodis applicare reiškia visišką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės inkorporavimą į Lenkijos Karalystę, ar ne. Interpretuojant akto turinį, pačiu dokumentu domėtasi kur kas mažiau. Bene daigiausia dėmesio su pačiu dokumentu susijusioms problemoms skyrė Lenkijos istorikas H. Paszkiewiczius.

O. Haleckis pabrėžia, jog sutariama, kad tai nebuvęs joks lenkų-lietuvių unijos aktas, kaip tie unijų aktai, kurie dažnai būdavo sudaromi laikotarpiu tarp 1401m. ir 1569m. Autorius teigia, kad tai tebuvęs vienašališkas Jogailos piršlybų dokumantas, kuriuo jis patvirtina pažadus duotus Budoje, o taip pat tapimo Lenkijos karaliumi, kai priims krikštą ir ves Jadvygą, sąlygas. Šis susitarimas, kurio liudytojai buvo keturi dinastijos nariai, O. Haleckio manymu, buvo vienintelė garantijos, kad jis laikysis duotų pažadų, forma, kokią tuo metu galėjo pateikti Jogaila, kadangi Lietuvos bajorija dar neturėjo pilietinių teisių.

Tautinės lietuvių istoriografijos pradininkas Simonas Daukantas 1385/86m. įvykius aprašo XIX a. pirmojoje pusėje rašytuose darbuose “Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių” ir “Pasakojimas apie veikalus lietuvių tautos senovėje”. Pirmajame veikale, kaip nurodo S. Daukanto kūrybinio palikimo tyrinėtojas Vytautas Merkys, autorius tik bendrais bruožais aptarė savąją Lietuvos istorijos koncepsiją, o ją gerokai detalizavo ir patikslino, išplėtojo kituose trijuose veikaluose. “Darbų” mokslinė atrama – literatūra bei šaltiniai – gana nedidelė. Čia autorius dar nenaudoja neskelbtų šaltinių, remiasi vos keliais autoriais. Daugiau kaip trečdalis visų S. Daukanto nuorodų “Darbuose” yra į vokiečių autoriaus A. Kotzebue’o “Senosios Prūsijos istoriją”. “Pasakojimo” nuorodose aiškiai vyrauja kito vokiečių istoriko – J. Voigto įtaka.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1519 žodžiai iš 4927 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.