Krėvos sutartis
1382 m. mirė Lenkijos karalius Liudvikas I. Jis buvo pažadėjęs, kad po mirties sostas atiteks jo dukterims – Marijai ir Jadvygai. Jadvyga, sužieduota su Austrijos kunigaikščiu Vilhelmu Habsburgiečiu, 1384 m. tapo Lenkijos valdove. Tačiau suartėjimas su Austrija grėsė lenkų savarankiškumui ir valstybingumui, todėl lenkai atsigręžė į Lietuvą ir pasiūlė Jogailai vesti Jadvygą. Tokiu būdu jie tikėjosi plėsti ekspansiją į slavų žemes, bendromis jėgomis kovoti su Ordinu. Sąjunga buvo suinteresuoti ir Lietuvos bajorai, miestiečiai, siekę išplėsti prekybinius ryšius. Tiktai lenkų feodalai tokią sąjungą suprato ne kaip dviejų lygiateisių valstybių sąjungą, o kaip Lietuvos prijungimą prie Lenkijos.
Nuo 1383 m. Jogailos motinos Julijonos iniciatyva lietuviai vedė derybas su Maskvos didžiuoju kunigaikščiu Dmitrijumi Donskojumi (Doniečiu). Tačiau sąjungos su Maskva sudaryti nepavyko, nes šis reikalavo, kad Jogaila taptų jo vasalu. Tai buvo rimtas paskatinimas Jogailai priimti lenkų pasiūlymą vesti Jadvygą. 1385 m. vasarą derybos buvo baigtos. Tų pačių metų rugpjūčio 14 d. Krėvos pilyje (dabar Baltarusijos SSR) buvo pasirašyta LDK ir Lenkijos dinastinės unijos sutartis. Iš lenkų pusės dokumentą patvirtino oficiali Karalystės delegacija, o iš lietuvių – Jogaila su broliais ir Vytautas.