Krikscioniskos jaunimo organizacijos
5 (100%) 1 vote

Krikscioniskos jaunimo organizacijos

1121

Prieš Sovietų Sąjungos okupaciją 1940 m. milijonas (beveik trečdalis) Lietuvos gyventojų priklausė kokiai nors katalikiškajai organizacijai. Komunistinis režimas stengėsi izoliuoti dvasininkiją nuo pasauliečių. Valdžios nurodymu įsteigtų parapijų komitetų tikslas buvo kontroliuoti kunigų veiklą. Nors su Vatikano II Susirinkimo dokumentais aktyviausi Lietuvos katalikai buvo susipažinę, jų nuosekliai įgyvendinti buvo neįmanoma dėl tikėjimo varžymų. Nepaisydami rizikos nemažai pasauliečių drauge su kunigais dalyvavo valdžios draustame jaunimo katekizavimo, pogrindinės religinės literatūros leidybos bei platinimo darbe. Pogrindžio sąlygomis veikė Eucharistijos bičiulių sąjūdis.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pasauliečių ugdymas tapo vienu svarbiausių Bažnyčios uždavinių. Pradėtos kurti naujos parapijos, ypač miestų gyvenamuosiuose rajonuose, visose parapijose įkurtos naujos parapijų tarybos. Lietuvos vyskupijose pradėta vykdyti parapijų atnaujinimo programa “Atgaivink”.

Atsiradus galimybei laisvai burtis į draugijas, atgaivintos prieškario Lietuvoje, vėliau išeivijoje sėkmingai veikusios katalikų organizacijos. Krikščioniškos socialinės, švietimo bei kultūros iniciatyvos davė pradžią naujiems veikimo centrams, subūrusiems savanorius. Juose vykdomos įvairios programos, bendradarbiaujant ne tik su katalikų paramos fondais, bet ir su valstybės institucijomis, savivaldybėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis.

Anksčiau gyvavusius bažnytinius sambūrius, brolijas papildė nauji po visą pasaulį paplitę bažnytiniai judėjimai. Į juos įsitraukę pasauliečiai aktyviai dalyvauja apaštalavimo baruose. Didžiojo 2000 m. krikščionybės jubiliejaus renginiai pareikalavo sutelktų katalikų pasauliečių pastangų ir įrodė tikinčiųjų atsakomybę dalyvaujant Bažnyčios misijoje.

ATEITININKAI

Ateitininkų federacija (AF) yra katalikiška jaunimo ugdymo organizacija, vienijanti moksleivius, studentus bei mokslus baigusius organizacijos narius (sendraugius). Organizacijos tikslas sudaryti jaunuomenei sąlygas visapusiškai brandinti asmenybę, ugdyti asmeninę ir visuomeninę atsakomybę, aktyviai dalyvauti visuomenės kultūriniame, visuomeniniame ir religiniame gyvenime. Ateitininkų organizacija siekia atnaujinti, stiprinti ir kurti Lietuvos pilietinę visuomenę. Savo veikloje ateitininkai vadovaujasi penkiais principais: inteligentiškumo, visuomeniškumo, šeimiškumo, tautiškumo ir katalikiškumo, aprėpiančiais svarbiausias asmenybės raiškos sritis. Organizacija savo veikloje ir ugdydama jaunuomenę remiasi krikščioniškomis vertybėmis. Ateitininkų šūkis „Visa atnaujinti Kristuje!“ tarnaujant artimui, Dievui ir Tėvynei. Ateitininkų federaciją sudaro trys savarankiškai veikiančios moksleivių, studentų ir sendraugių sąjungos bei Ateitininkų federacijos globojama jaunųjų ateitininkų sąjunga.

Ateitininkų federacija įkurta 1911 metais. Tarpukario Lietuvoje organizacija išaugo į stiprią visuomeninę kultūrinę srovę, palikusią žymų pėdsaką tuometinės Lietuvos gyvenime. Tuomet organizacijos nariais buvo tokie žymūs žmonės kaip rašytojas Vincas Mykolaitis Putinas, filosofai Stasys Šalkauskis ir Antanas Maceina, istorikas Zenonas Ivinskis, valstybininkas Pranas Dovydaitis ir daugelis kitų. Sovietų okupacijos metu į išeiviją pasitraukę ateitininkai tęsė organizacijos veiklą. Šiuo metu ateitininkai yra viena iš gausiausių ir aktyviausių lietuvių išeivių organizacijų.

1989 metais Ateitininkų federacija atsikūrė Lietuvoje, o 1997 metais organizacijos centras perkeltas iš Čikagos atgal į Lietuvą. Šiuo metu Lietuvoje organizacijai priklauso per 2000 narių, visoje Respublikos teritorijoje veikia per 90 organizacijos padalinių. Ateitininkai yra žinomi šiandieninės Lietuvos visuomenės, kultūros ir Bažnyčios veikėjai: arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Vytautas Dudėnas, dr. Adolfas Damušis, poetai Bernardas Brazdžionis ir Kazys Bradūnas, dr. Kęstutis Girnius, kun. dr. Arvydas Žygas, dr. Tomas Sodeika ir daugelis kitų. Nuo pat atsikūrimo Lietuvoje, Ateitininkų federacija dirba aktyvų jaunuomenės ugdymo darbą. Ateitininkija yra sukaupusi didžiulę darbo su jaunimu patirtį. Kasmet įvairiose Lietuvos vietovėse organizuojama keliolika jaunimo stovyklų, vyksta kursai, seminarai, studijų savaitės, akademijos moksleiviams ir studentams. Nuolat vyksta mokymo kursai jaunimo vadovams ir globėjams. Ateitininkų federacijai priklauso jaunimo stovyklavietė Berčiūnuose (Panevėžio apskr.), kur kasmet ateitininkų stovyklose stovyklauja per 800 vaikų. Atgavus Ateitininkų rūmus Kaune rengiamasi įkurti jaunimo centrą. Ateitininkų federacijos atstovai yra išrinkti Lietuvos Jaunimo Organizacijų Tarybos valdybos bei Valstybinės Jaunimo Organizacijų tarybos nariais. Šiuo metu Ateitininkų federacija yra viena gausiausių ir sėkmingiausiai veikiančių Lietuvos jaunimo organizacijų

Ateitininkai savo veiklą grindžia penkiais principais:

• Katalikiškumu,

• Tautiškumu,

• Inteligentiškumu,

• Šeimyniškumu,

• Visuomeniškumu.

Katalikiškumo principas tai žmogaus ryšys su Dievu. Šis principas primena kelią į Dievą per Kristų Bažnyčioje.

Inteligentiškumo principas ragina mus siekti išsilavinimo, tapti kilnia žmogaus asmenybe, kuri vadovauja ir tarnauja
kitiems.

Šeimiškumo principu mes siekiame ugdyti stiprius ryšius šeimoje, vertinti ir rūpintis mūsų šeima ir bendruomene.

Visuomeniškumo principas reikalauja susiderinti su kitais, jausti už kitus atsakomybę, dalintis su kitais savo pareigomis ir teisėmis, žiūrėti visų bendros gerovės ir gerbti kitų laisvę.

Tautiškumo principas moko teisingai suprasti tautybę, išsiaiškinti tautinius uždavinius ir veikti tautos labui.

Studentų ateitininkų sąjunga – aukštuosius mokslus studijuojančio ir akademinio amžiaus katalikiška jaunimo ugdymo organizacija. SAS yra savarankiškas Ateitininkų federacijos narys. SAS ištakos yra dar 1910 m., o antrasis pasaulinis karas nutraukė ateitininkų veiklą Lietuvoje. Ateitininkija atsikūrė išeivijoje ir 1989 m. grįžo į Lietuvą.

1993 m. gegužės 14-15 d. Vilniuje įvyko atkuriamasis Lietuvos studentų ateitininkų sąjungos suvažiavimas, pirmininku išrinktas Vygantas Malinauskas.

Studentai yra ne tik aktyvūs organizuojant įvairaus pobūdžio veiklą akademinei bendruomenei, tačiau taip pat visada kūrybiški dirbant su moksleiviais bei jaunučiais. Šiuo metu gausiausiai studentai ateitininkai yra susibūrę Kaune ir Vilniuje. Šiandien susiburti kviečia kultūrinius pramoginius vakarus – kavines rengiantis vis populiaresniu tampantis studentų klubas „Taverna“. Aktyviai Vilniaus draugovė jungia Vilniaus Šv. Kazimiero kuopą, VPU kuopą „Druska“ ir korporaciją „Gaja“. Taip pat yra kuopos Klaipėdoje – greta jungtinės studentų – moksleivių Marijos Taikos Karalienės (MTK) 2002m. rudenį įsikūrė naujas misijomis Žemaitijoje garsėjantis Kazio klubas. Po truputį veikla pražįsta Panevėžyje. Šiauliuose, Kybartuose, Marijampolėje, Kretingoje nariai bei prijaučiantieji pavieniui taip pat gyvena ateitininkiškomis idėjomis.

LIETUVOS SKAUTAI

Tipas:

Visuomeninė, laisvanoriška, nepolitinė organizacija.

Juridinis statusas:

Įregistruota Teisingumo ministerijoje, Nr. 73-V, 1995m. rugsėjo 15 d.

Narystė organizacijose:

Pasaulio Skautų Judėjimo Organizacija (The World Organizacion of the Scout

Movement) nuo 1997m. liepos 25 d.; LiJOT (Lietuvos Jaunimo Organizacijų Taryba).

Bendradarbiavimas:

Su įvairiomis Lietuvos ir Europos jaunimo organizacijomis.

Narių skaičius:

~3000

Tikslai:

Vadovaujantis lordo Roberto Baden – Powell’io sukurtomis skautiškomis idėjomis,

ugdyti organizacijos narius dorais, kilnios dvasios, tvirto būdo, sveikais, sąmoningais žmonėmis ir naudingais piliečiais savo Tėvynei.

Auklėjanti organizacija nes:

-tai ne laikinas reiškinys;

-kruopščiai paruošta programa;

-pritaikyta įvairaus amžiaus grupėms;

-išbandyta laiko ir paplitusi visame pasaulyje;

Auklėjimo metodai:

-pasižadėjimas ir priesakai;

-mokymasis veikiant;

-savęs išbandymas;

-mažų grupių (skilčių) sistema;

-mokymasis sekant pavyzdžiu;

-pastovios ir skatinančios įvairių užsiėmimų programos, pagrįstos dalyvių interesais.

Veikla:

-stovyklos (kraštų);

-tarptautinės stovyklos;

-vadovų mokymo seminarai;

-tarptautiniai vadovų kvalifikacijos seminarai;

-jaunimo ir suaugusiųjų resursų vystymo programa ir kt.

Veiklos būdai:

-progresyvios saviauklos sistema, veikianti per: įžodį ir priesakus, mokymąsi per veiklą, patyrimo laipsnius, specialybių programas, mažų grupių narystę;

-padedant suaugusiems, skatinami progresyvūs atradimai ir atsakomybė;

-mokoma vadovauti sau ir kitiems;

-ugdomas charakteris ir kompetencija;

-skatindama įgyti pasitikėjimo savimi ir kitų pasitikėjimą, sugebėti bendradarbiauti, dalyvaujant vienetų sueigose, šventėse, iškylose, žygiuose, stovyklose;

-vykdomos įvairių veiklos sričių programos, įskaitant žaidimus, naudingus įgūdžius ir tarnavimą bendruomenei, vykstančios dažnai gamtoje ir atitinkančios dalyvių interesus.

1918 m. lapkričio 1 d. Vilniuje, Vytauto gimnazijoje, buvo įsteigtas pirmasis skautų vienetas. Jo vadu buvo Petras Jurgelevičius. Ši data – lietuviškos skautijos gimtadienis.

1919 m. birželis – Įsteigta Lietuvos Skautų Paspirties Draugija (LSPD), rėmusi jauną sąjūdį ir nustačiusi Lietuvos skautijos organizacinę tvarką. Draugijos pirmininkas – dr. Jurgis Alekna.

1930 m. spalio 1 d. Paskelbtas įstatymas, kuriuo remiantis Lietuvos skautai perėjo LR Švietimo ministerijos globon. Organizacijos šefas – LR prezidentas A.Smetona.

1988m. pirmoji skautų vadovų sueiga Vilniuje. 1989 m. Atkuriamasis suvažiavimas Vilniuje. 1996 m. lapkričio 23 d. “Vienybės” suvažiavimas Kaune. Lietuvos skautai susivienija.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 1303 žodžiai iš 2374 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.