Krikščionybės atsiradimas ir plitimas i tūkstantmetyje
5 (100%) 1 vote

Krikščionybės atsiradimas ir plitimas i tūkstantmetyje

KRIKŠČIONYBĖS ATSIRADIMAS IR PLITIMAS I TŪKSTANTMETYJE

1. Kas lėmė krikščionybės atsiradima?

Krikščionybės atsiradimą lėmė:

• Religinių sistemų vystymasisir vienintelio dievo pripažinimas

• Jėzaus Kristaus(manoma, kad tai realus asmuo) pasirodymas ir jo mokymo skelbimas

• Išeities iš dvasinio nuosmukio, būdingo to meta Romai,paieška

• Socialiniai ir religiniai konfliktai.

2. Kodėl krikščionybė tapo valstybinia religija?

Krikščionybė tapo valstybinia religija, nes:

• krikščionių persekiojimas dar labiau traukė žmones prie jos

• Romao imperatorius Konstantinas sudarė sąlygas krikščionybei vystytis

• Įstatymų, nukreiptų prieš pagonybę, išleidimas.

3. Kokios yra pagrindinės krikščioniškosios vertybės?

Pagrindinės krikščioniškosios vertybės išdėstytos dešimtyje Dievo įsakymų. Šiame religiniame dokumente nurodoma, kad reikia tikėti vienu Dievu, kad negalima vogti, žudyti, neteisingai apkaltinti kitų žmonių; negalima pavydėti ir geisti kitų turto, reikia laikytis religinių normų, dirbti šešias dienas, o septintą – švesti ir pan.

BALTAI IR LIETUVA IKI VALSTYBINIU LAIKOTARPIU

1. Kokias žinote lietuvių kilmės terijas? Ko jomis buvo siekiama?

Lietuvių kilmės teorijos

• Romėniškoji

• Gotiškoji

• Indiškoji

• J. Basanavičiaus teorija

• Šiandieninė- lietuvių protėviai- rytų baltai.

Tautų kilme, jų giminyste buvo susidomėta XV a. Tada atsirado ir lietuvių kilmę aiškinančių teorijų. Jomis LDK feodalinė diduomenė siekė įrodyti savo kilmingumą. Nereikia pamiršti, kad kurią nors tautą kildinti iš Romos ar Graikijos buvo viduramžių tradicija.

2. Kaip formavosi lietuvių tauta?

V – VI a.rytinėje Lietuvos dalyje susiformavo lietuvių genčių sąjunga. Lietuvių tautos branduolį sudarė lietuvių ir aukštaičių genčių sąjunga. Vėliau prisijungė žemaičiai, pietiniai kuršiai, žemgaliai ir XIII – XV a. istorinę Lietuvą sudarė centrinės baltų gentys.

3. Kaip mokslininkai aiškina baltų genčių susidarymą?

R. Rimantienė ir kiti mokslininkai teigia, kad baltai yra senųjų gyventojų ir indoeuropiečių asimiliacijos rezultatas, t.y. baltai ≈ senieji gyventojai + indoeuropiečiai.

4. Ar tiksliai žinoma baltų visuomenės socialinė struktūra?

Baltų visuomenės socialinė struktūra tiksliai nėra žinoma. Duomenų pirmiausiai pateikia archeologiniai bei įvairūs rašytiniai šaltiniai, tačiau archeologinės medžiagos nėra labai daug, be to, mokslininkai skirtingai interpretuoja tuos pačius duomenis.

5. Kas sudarė baltų pasaulėžiūros pagrindą?

Baltųpasaulėžiųros pagrindą sudarė gamtos kultas, o žmogus laikomas gamtos dalimi.

6. Kuo vertėsi baltai III-Itūkst.pr. Kr.?

III-I tūkst..pr. kr. Baltai vertėsi:

• Medžiokle

• Žvejyba

• Rinkimu

• Gyvulininkyste

• Žemdirbyste.

VIDURAMŽIŲ CIVILIZACIJOS BRUOŽAI

1. Kokią įtaką viduramžių civilizacijos formavimuisi turėjo frankų valstybė?

Frankų valstybėje formavosi viduramžių Europos valstybingumo pagrindai beu feodalinė santvarka su visais jai būdingais bruožais.

2. Kaip šiandien suprantama viduramžių sąvoka?

Šiandien atsisakoma neigiamo viduramžių laikotarpio vertinimo(nors trys viduramžių etapai yra labai skirtingi tiek kultūriniu, tiek ekonominiu, tiek politiniu vystymusi), pabrėžiant, kad šiuo laikotarpiu pradėjo formuotis dabartinės kalbos ir tautos, buvo sukurta daug kultūros vertybių ir kt.

3. Kas lėmė krikščionybės plitima Europoje?

Krikščionybės paplitimą ir įsitvirtinimą lėmė ne tik jėga(lietuviai, prūsai, saksai ir kitos tautos buvo jėga verčiamos krikštytis), kiek pačios religijos universalumas, sugebėjimas prisitaikyti prie įvairių aplinkybių.

4. Nurodyti Didžiojo tautų kraustymosi priežastis.

Didįjį tautų kraustymąsi lėmė gamtinės(klimato pasikeitimai) bei vidinės priežastys:

• Naujų, stiprių barbarų genčių sąjungų formavimasis

• Turtinės diferenciacijos dėjimas

• Valstybinės valdžios užuomazgų atsiradimas

• Karo grobis – vienas svarbiausių pragyvenimo šaltinių

• Genčių gyvenimo budas, papročiai, veikla buvo pritaikyti karo reikalams.

5. Kaip Frankų imperijos suirimas paveikė Vakarų Europos raidą?

843m. pasirašius Verdeno taikos sutertį, Frankų imperiją pasidalijo Karolio Didžiojo vaikaičiai. Frankų imperijos teritorijoje ėmė formuotis trys dabartinės Vakarų Europos valstybės: Vokietija, Prancūzija bei Italija.

6. Kokias žinote islamo religijos nuostatas? Kokia tai religija- monoteistinė ar politeistinė?

Islamo religija yra trečioji susiformavusi pasaulinė monoteistinė religija.

Islamo religijos nuostatos:

• Kiekvienas žmogus yra atsakingas tik už save, o ne už visa tautą

• Žmogaus likimas yra nulemtas dievo

• Vyras gali turėti keturias žmonas ir daugybę meilužių

• Melstis privaloma keturis kartus oer dieną, veidru atsigręžus į Meką. Kartą gyvenime privalu aplankyti Meką

• Prieš maldą privaloma atlikti ritualinį apsiplovimą

• Privalu šelpti skurstančius ir pan.

7. Koks buvo viduramžių grožio idealas?

Viduramžiai išaukštino asketą – dievobaimingą žmogų, visiškai atsisakiusį visų gyvenimo malonumų.

8. Koks politinis ir kultūrinis krikščionių bažnyčios vaidmuo viduramžių gyvenime?

Bažnyčios įtaka kultūrai

Žlugus
Vakarų Romos imperijai, krikščionių bažnyčia liko vienintelė gija, siejanti Europos kultūrą su antika. Bažnyčia steigė ir išlaikė pirmąsias viduramžių mokyklas, išsaugojo daugybę senųjų raštų, antikos veikalų, sudarė palankias sąlygas meno, architektūros, skulptūros bei tapybos klestėjimui. Kita vertus, kai kurios katalikybės dogmos trukdė vystytis mokslui.

Bažnyčios įtaka politiniam viduramžių gyvenimui

Bažnyčia pajungti savo valdžiai Europos valdovus, kišosi į valstybių vidaus reikalus.756m. buvo įkurta popiežiaus valstybė – Vatikanas – dar labiau sustiprinusi popiežiaus įtaką.

9. Kokį poveikį Azijai, Afrikai ir Europai turėjo Islamo civilizacija?

Islamo civilizacija perėmė svarbiausiusSenovės Rytų bei antikos kultūros elementus, išlaikė, patobulino juos ir perdavė Azijos, Afrikos bei Europos tautoms, tokiu būdu darydama įtaką jų kultūros pažangai. Didelių laimėjimų pasiekė filosofija, matematika, medicina, chemija, poezija, geografija, astronomija.

10. Paaiškinti feodalinių santykių sąvoką.

Feodalinių santykių esmė – silpnesniojo atsidavimas stipresniojo globai(vasaliniai santykiai). Senjoras įsipareigodavo ginti vasalą , o vasalas duodavo senjorui ištikimybės prieaiką, pasižadėdamas jam visada ir visur padėtūi. Atsidavęs senjoro globai, vasalas gaudavo tam tikra nuosavybę, dažniausiai žemę, kuri buvo skiriama iki gyvos galvos(feodas). Nuo IX a. feodai tapo paveldimi. Vasaliniai santykiai apėmė visus žemvaldžius – nuo karaliaus iki smulkiausio riterio.

11. Apibūdinti viduramžių visuomenę.

Viduramžių visuomenė – luominė(dvasininkų, bajorų ir trečiasis luomas). Luomas gynė ir garantavo žmonėms tam tikras teises bei tam tikrą teisinį ir visuomeninį statusą. Viduramžių visuomenė dar vadinama korporacine visuomene, nes ją sudarė įvairios grupės: vienuolynų brolijos, pirklių gildijos, amatinikų cechai, vasalų sąjungos ir t.t. kiekviena grupė turėjo tam tikras tausykles, kurių privalu buvo laikytis visiems nariams. Grupės, korporacijos teikdavo savo nariams įvairią pagalbą.

LIETUVOS VALSTYBĖ NUO SUSIDARYMO IKI LIUBLINO UNIJOS

1. Nurodyti vidines ir išorines Lietuvos valstybės susidarymo priežastis.

Vidinės Lietuvos valstybės susidarymo priežastys:

• XIII a. jau buvo susiformavusios visos pagrindinės lietuvių žemės, jos jungėsi i konfederacijas

• Augo miestai

• Kunigaikštysčių tarpusavio kovos

• Didėjo turtinė diferenciacija.

Išorinės priežastys:

• Greta gyvenančių tautų antpuoliai

• Dviejų vokiečių ordinų atsikraustymas į Baltijos kraštus

• Pietiniai ir vakariniai lietuvių kaimynai jau turėjo savo valstybes.

2. Kokia svarbiausia lietuvių kovos su kryžiuočiais priežastis?

Svarbiausia Lietuvių kovų su kryžiuočiais priežastis yra vokiečių feodalų pastangos sukurti baltų žemėse savo valstybę ir pavergti jos gyventojus.

3. Nurodyti 1385m.sutarties su lenkija padarinius LDK.

Krėvos sutarties padariniai:

• Sutartis sudarė sąlygas Lenkijos ir Lietuvos politiniam, ekonominiam ir socialiniam suartėjimui

• Leido suvienyti lietuvių ir lenkų jėgas kovai su kryžiuočiais

• Spartino LDK feodalizaciją

• Į Lietuvą per Lenkiją ėmė plisti Europos civilizacija

• Nors LDK liko atskira nuo lenkijos valstybė, tačiau Krėvos sutartis davė lenkų feodalams teisinį pagrindą laikyti Lietuvą Lenkijos dalimi

• Jogailai tapus karaliumi, Lietuvoje neliko valstybingumą įkūnijančios institucijos

4. Nurodyti 1387m. krikšto reikšmę Lietuvai. Ar visa Lietuva buvo apkrikštyta?

Krikščionybės įvedimo reikšmė:

• Krikščionybė sudarė sąlygas tautoms bendrauti

• Per mokyklas ir raštą Lietuvoje plito krikščioniška Vakarų Europos kultūra

• Europos šalys pripažinoLietuvą, kuri tapo katalikybės atrama Rytuose

• Vokiečių feodalų idėja užkariauti Lietuvą žlugo, praradusi moralinį pagrindą

Visa Lietuva apkrikštyta nebuvo,nes Žemaitija tuo metu priklausė Ordiniu. Pokyčiai, vykę Lietuvoje po krikšto, yra vadinami europeizacija(Europoje viešpatavusių pažiūrų ir elgsenos normų perėmimas ir įtvirtinimas LDK viduje ir tarptautiniuse santykiuose.

5. Kodėl Vytautas ėmėsi Įgyvendinti valstybės centralizacijos politiką?

Vytautas suprato, kad didelei ir įvairiatautei LDK gresia pavojus, todėl ėmėsi įgyvendinti valstybės centralizacijos politiką. Tai leido sustiprinti didžiojo kunigaikščio valdžią, kurti naują centrinės valdžios aparatą, pašalinti kunigaikščius no vadovavimo kariuomenei. Visos Vytauto vidaus politikos tikslas- sustiprinti Lietuvą. Jis sukūrė modernios krikščioniškos monarchijos pagrindus bei sustiprino socialinę jos atramą- bajorų luomą.

6. Kodėl Vytautas siekė karūnuotis?

Vytautas siekė grąžinti Lietuvai visišką nepriklausomybę nuo Lenkijos.

7. Kokiame mūšyje ir kada buvo sutriuškintos pagrindinės Kalavijuočių ordino jėgos?

Pagrindinės Kalavijuočių ordino jėgos buvo sutriuškintos 1236m. Saulės mūsyje.

8. Kokiam didžiajam kunigaikščiui valdant kova su vokiečių riteriais tapo pagrindiniu Lietuvos užsienio politikos uždaviniu?

Kova su vokiečių riteriais tapo pagrindiniu Lietuvos užsienio politikos uždaviniu valdant didžiajam kunigaikščiui Traideniui(1269 – 1282m.).

9. Kam valdant pradėjo formuotis diarchijos(dvivaldystės)
užuomazgos?

Valdant broliams Butigeidžiui(Budikidui) ir Butvydui-Pukuveriui Lietuvoje pradėjo formuotis diarchijos užuomazgos.

10. Koks buvo Žemaitijos statusas XIII – XIVa.?

Formuojantis Lietuvos valstybei, Žemaitijos statusas nesiskyrė nuo kitų valstybės žemių statuso. Padėtis pasikeitė 1253m., kai Žemaitija buvo perleista Livonijos ordinui. Tada Žemaitijoje pradėjo formuotis autonominės struktūros, kurios neišnyko ir 1260m., kai Žemaitija buvo grąžinta Lietuvos valstybei. Ypatingą Žemaitijos padėtį rodo tai, kad XIVa.šaltiniuose ji buvo dažnai lyginama ar išskiriama iš likusios Lietuvos. Be to, galima teigti, kad Žemaitija su likusia Lietuva palaikė greičiau susitarimu, o ne pavaldumu pagrįstus santykius.

11. Kokiam kunigaikščiui valdant Lietuvą pradėta vadinti Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste? Kodėl?

Valdant Gediminui, Lietuvą imta vadinti LDK, nes daug rusiškų žemių buvo prijungta tiek dinastinių vedybų, tiek ginkluotu būdu.

12. Dėl kokių priežasčių kilo konfliktas tarp Jogailos ir Kęstučio?

Konfliktas kilo tarp Jogailos ir Kęstučio kilo todėl, kad:

• Jogaila pasirašė su Ordinu Dovydiškių sutartį(1380m.), kuria pasižadėjo neremti Kęstučio, jei ordinas pultų Trakų kunigaikštystę

• Kęstučio politika, kurios tikslas – Ordino sutriuškinimas, reikalavo didelių išteklių ir ėmė nebetenkinti Lietuvos visuomenės.

13. Kodėl 1384m.tapo įmanomas kompromisas tarp Vytauto ir Jogailos?

Tiek Vytautas, tiek Jogaila jau buvo naujosios LDK politikų kartos atstovai. Jie suprato, kad tarpusavio kovos dar labiau susilpnins valstybę, kuri gali tapti lengvu užsieno valstybių grobiu, kad krikštas yra būtinas valstybei, siekiant įveikti krizę ir sustiprinti valstybės tarptautinį autoritetą.

14. Koks šiandienos istorikų požiūris į 1385m.Krėvos sutartį?

Nemaža dalis istorikų(tiek Lietuvos, tiek Lenkijos) laikosi nuomonės, kad Krėvos sutartis nebuvo unija. Krėvos aktu Jogaila tik patvirtino Jadvygai duotus pasižadėjimus. Be to, reikia pridurti, kad Krėvos sutartį suderė Lenkijos valstybė ir Lietuvos didysis kunigaikštis, nes lietuvių tauta dar nesuvokė turinti valstybę; valstybingumą įkūnijo didysis kunigaikštis. Apie tai buvo pažymėta, kad lietuva prijungiama(?) prie Lenkijos Karalystės. Teisiniai LDK ir Lenkijos karalystės santykiai akte tebuvo išreikšti žodžiu applicare, kuris nevienodai aiškinamas: prijungti, įjungti, prišlieti. Deja, iki šiol ginčijamasi, kaip išversti šį žodį. Kita vertus, reikia žinoti, kad tais laikais kunigaikštis negalėjo būti prilyginamas karaliui, todėl ir karalystė negalėjo būti prijungta prie pagoniškosios Lietuvos. Pačiam Jogailai, matyt, buvo vis tiek, kokia valstybė prie kokios bus prijungta. Jam svarbiausia buvo tai, kad jis valdys abi valstybes. Šiandien sprendžiamas ir pats dokumento autentiškumo klausimas. Manoma, kad tai gali būti politiniais tikslais Lenkijos ponų parengtas falsifikatas.

15. Kokiose sutartyse XIV – Xva.buvo sprendžiami Lenkijos ir LDK valdymo klausimai?

Lenkijos ir LDK valdymo klausimai XIV – Xva.buvo sprendžiami šiose sutartyse:

• Astravos sutartyje (1392m.)

• Vilniaus ir Radomo sutartyje (1401m.)

• Horodlės suvažiavimo aktuose (1413m.)

16. Ar vienodos buvo katalikų ir stačiatikių teisės, siekiant dalyvauti valstybės valdyme XV – XVIa.?

Stačiatikių teisės šiuo atžvilgiu buvo suvarzytos. Nuo 1413m. stačiatikiams buvo draudžiama užimti aukštus valstybės tarnybos postus bei būti Ponų tarybos nariais.

17. Kada Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje susiformavo luomai?

Luomai LDK susiformavo žymiai vėliau nei kitose Europas šalyse, t.y.XIVa.pabaigoje – XVIa I pusėje.

18. Kokių tikybų žmonės gyveno XIV – XVIa. Lietuvoje?

XIV – XVIa.LDK gyveno įvairių tikybų žmonės: pagonys, katalikai, stačiatikiai, musulmonai,

protestantai, karaimo, judaizmo išpažinėjai.

19. Kas buvo pirmieji reformacijos idėjų skleidėjai LDK?

Pirmieji reformacijos skleidėjai LDK buvo liuteronai. Iškiliausios asmenybės: A. Kulvietis,

M.Mažvydas, J.Zablodskis, S.Rapolionis ir kiti.

20. Kokios reformacijos sąjūdžio Lietuvoje sėkmės priežastys?

Reformacijos sąjūdžio Lietuvoje sėkmės priežastys:

• Katalikų bažnyčia buvo nepajėgi atremti protestantų spaudimą

• Reformacijos sąjūdį aktyviai rėmė aktyviausia ir labiausiai išsilavinusi LDK visuomenės dalis – bajorai ir didikai.

21. Koks dokumentas pateikia sutvarkytus, papildytus ir susistemintus visus LDK veikusius įstatymus?

Visi sutvarkyti, papildyti ir susisteminti LDK veikę įstatymai buvo pateikti Lietuvos Statute (1529m.,1566m.,1588m.)PASAULIS ŽENGIA Į NAUJUOSIUS LAIKUS

1. Kada pradėjo formuotis centralizuotos valstybės?

Centralizuotos valstybės (Anglija, Prancūzija) susiformavo XVa.

Centralizacijos priežastys:

• Ekonominiai veiksniai(amatų atskyrimas nuo žemės ūkio, trilaukės žemdirbystės sistemos plitimas, natūrinio ūkio irimas, specializacijos plėtimasis ir kt.)

• Miestų atsiradimas ir jų augimas

• Prekybos vystymasis

• Palitiniai veiksniai (nepasitenkinimas stambiųjų feodalų savivalė ir kt.)

2. Kas yra parlamentas? Kada ir kur jis buvo sušauktas pirmą kartą?

Parlamentas – trijų luomų (bajorų, dvasininkų, miestiečių) atstovų susirinkimas. Pirmą kartą sušauktas Anglijoje1265m.

3. Apibūdinti
idealus bei jų raišką mene, moksle, kasdieniame gyvenime.

Renesansui būdingas pasaulietiškumas, proto kultas, tikėjimas žmogaus jėgomis, asmenybės laisvės

Ir nepriklausomybės skelbimas. Renesanso menui būdingas realizmas, daug dėmesio skiriama

Vidiniam žmogaus pasauliui(Mikelandželas, Rafaelės,Janas Van Eikas, Ticianas ir kt.).

Mokslininkai tyrė gamtą, jos reiškinius, tobulino pažinimo būdus.

Astronomų (DŽ.Bruno,G.Galilėjaus,M.Koperniko) atradimai pakeitė Renesanso laikotarpio žmonių

Mąstymą. Suklestėjo geografija, medicina, matematika ir kiti mokslai.

Pažanga pasiekė ir kasdienį gyvenimą: langai stiklinami lygiu stiklu, atsiranda plūgas su dviem

geležiniais noragais, įvairėja maistas, klesti spaustuvės, paplinta akiniai, pradedama(Europoje)

naudotis šakute ir kt.

4. Nurodyti kapitalistinių santykių formavimosi prielaidas.

Kapitalistinių santykių formavimosi prielaidos:

• Technikos laimėjimai didino visuomenės materialinius poreikius, kurių patenkinti cechinė gamyba nebegalėjo

• Pokyčiai socialinėje srityje(valstiečiai paleidžiami iš baudžiavos, įsigali samdomasis darbas)

• Prekybos vystymasis

5. Kur ir kada atsirado pirmosios manufaktūros?

Pirmosios manufaktūros atsirado XIV – Xva.Italijoje.

6. Išvardyti didžiuosius geografinius atradimus. Kada jie įvyko?

Didieji geografiniai atradimai:

• 1449m. K. Kolumbas atrado Ameriką

• 1497 – 1498m. Vasko da Gama atrado jūrų kelią į Indiją

• 1519 – 1521m. F. Magelanas pirmą kartą apiplaukė aplink pasaulį.

7. Dėl kokių priežasčių prasidėjo Reformacija?

Reformacija prasidėjo XVIa. Šį sąjūdį sukėlė:

• europos valstybių siekis apriboti Bažnyčios ir popiežiaus įtaką ir stiprinti karaliaus valdžią

• nepasitenkinimą kėlė Bažnyčios mokymo neatitinkantys jos turtai

• indulgencijų pardavinėjimas

• veikiant humanizmo idėjoms, formavosi kritiškas žmonių požiūris į Bibliją ir Bažnyčią

8. Išvardyti reformacijos sąjūdžio idėjas.

Reformacijos sąjūdžio pagrindinės idėjos:

• pamaldos skaitomos gimtąja kalba

• Biblija verčiama į įvairias kalbas

• Pasisakoma prieš prekybą indulgencijomis

• Atsisakoma prašmatnių bažnytinių apeigų, panaikinamas šventųjų ir relikvijų garbinimas.

LIETUVOS DIDŽIOJI KUNIGAIKŠTYSTĖ ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKOJE

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2624 žodžiai iš 8746 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.