Kriminologija2
5 (100%) 1 vote

Kriminologija2

1121314151

KRIMINOLOGIJA

Kriminologijos dalykas, sistema.

Tarptautinių žodžių žodyne  apibrėžiama kaip mokslas tiriantis nusikalstamumą, jo priežastis, rengiantis nusikalstamumo išvengimo priemones.

Qrimen (kd)  nusikaltimas, logos (graik)  mokymas. Taigi, verčiant pažodžiui,  yra mokymas apie nusikalstamumą. Pavadinimą  pirmąkart pavartojo kriminologas. Tačiau  uždavinys  žymiai sudėtingesnius reiškinius, nei atskiras nusikaltimas, t.y. nusikalstamumą, todėl ji nesidubliuoja su BT mokslu.

Kaip ir kiekvienas mokslas,  atsirado, kai atsirado tam tinkamos sąlygos, poreikis, I taip pat idėjos savarankiško  mokslo pradžiai. 1885 m. R.Garafalo išleista monografija “Kriminologija”. Jos paantraštė “Nusikalstamumo prigimtis ir bausmės teorija”. Ją sudaro 3 skyriai: “Nusikaltimas”, “Nusikaltėlis” “Represija”.

 mokslo pagrindą sudaro įvairūs mokslai, įvairūs požiūriai, susiję su nusikaltimais,  turėjo įtakos ir graikų filosofija, ir romėnų teisės filosofija; BT filosofija suskilo atskirai į antropologija.

 ir šiandien yra besivystantis mokslas, turintis daugybę skirtingų požiūrių, minčių į tą patį reiškinį.

Ir šiandien nėra pastovios, vieningos  sampratos. Paprasčiausias  apibūdinimas:

Kriminologija – tai mokslas apie nusikalstamumą ir su juo susijusius reiškinius.

Tačiau skirtingų šalių mokslininkai įvairiai, nevienodai apibrėžia .

Encyclopedia Britanica pateikiamas toks  apibrėžimas:  tai mokslinis nusikalstamo elgesio tyrimas.

Lietuvoje (senas apibr.)

A.Čepas:  – mokslas tiriantis nuskalstamumą, jo priežastis, nusikaltėlio asmenybę ir nusikaltimo prevencijos priemones.

V.Justickis:  – šiuolaikinis mokslas, tyrinėjantis nusikalstamumą ir visuomenės reakciją į jį.Taigi, remiantis šia sąvoka,  tiria ne tik nusikalstamumą, liečia patį kriminalijos procesą šį reiškinį kaipo tokį. Jis priartina kriminalijos objektus ir derinantį elgesį bei kriminalizacijos procesus.

Kaizeris:  – senumo žinių apie nusikaltimą , t. pažeidėją, negatyvią elgesio aplinką ir tokio nusikalstamo elgesio kontrolę.

Sneideris:  – savarankiškas, integruojantis mokslas, turintis savo istoriją ir originalius tyrimo metodus.

Rusijoje vyrauja tradicinė kriminologija. Pažymėtina, kad sovietinio laikotarpio pradžioje  apskritai buvo laikoma netinkamu mokslu, buržuaziniu mokslu, todėl jos raida buvo sustojusi. Viešpatavo ideologinė struktūra, pagal kurią nusikalstamumas buvo svatimas tarybinei valdžiai, ir turėjo išnykti; dingus buržuazinės v-nės atitinkamai. Tačiau vėliau  ėmė vystytis ir čia.  čia išsivystė savo filosofiniu lygmeniu, bandymu pažvelgti per filosofinę prismę. Be abejo, jai darė įtaką maksistinė filosofija. Pagrindiniai  mokslo atstovai – N.Kuznecova, V.Kudriavcevas.

N.Kuznecovos pateikta  ir nusikalstamumo samprata buvo įpareigojanti: Pagal ją,  – tai socialinis teisinis mokslas, kuris tiria nusikalstamumą, nusikaltėlio asmenybę, nusikalstamumo priežastis ir sąlygas, jo prevencijos būdus ir priemones.

P.Dolgova:  – mokslas apie dėsningumus. Jo specifinis dalykas – būtent dėsningumai, neišmanančiose saviraiškose, nusikalstamumo priežastingumo dėterminizacija , šio reiškinio skirtimumas dėl nuolatinio orientacinio poveikio. Taigi, ji turi savitą požiūrį.

Apibendrinant matyti, kad visi skirtingai suteikia dėl to, kad  yra mokslas.

Diskusija kyla dėl to, ar tai – tarpdalykinis, ar bendrateorinis mokslas (Kudrevcevas).

Pagal Kuznecovą – tarpdisciplininis, pagal Kudrevcovą – bendrateorinis mokslas. Daugelis teoretikų sako, kad – socialoginis-teisinis mokslas.

Reikia pripažinti, kad  reikalauja daugelio teorinių mokslų žinių, todėl jos pagrindą sudaro integruojantis, tarpdirsciplininis mokslas.

 reimiasi ir tenka ir įst. idėjos sritimi, todėl daugelis teigia, kad  pagrindas yra įstatymų laidyba, apsprendžianti krim-jos ir dekremi-jos procesus.

Kriminalija tiria nusikalstamumą ir su juo susijusius socialinės patologijos reiškinius, bei jų pašalinimo priežastis; formuoja bendrąją teoriją apie nusikaltimus ir nusikalstamumo apskritai prevencijos metodus.

Esmingiausią reikšmę  turi namų sistema, kuri įtvirtina bendrąją ir individualiąją prevenciją.

Kriminalija tiria nusikalstamumą konkrečiomis … ir laiko sąlygomis Į nusikalstamumą žvelgia, kaip į specifinį socialinį reiškinį, kuris skiriasi nuo kitų teigiamų socialinių reiškinių – alkoholizmo,narkomanijos, prostitucijos. Tačiau pripažįsta ir t.t. ryšį tarp jų.

Kriminalija dar palyginti jaunas mokslas, todėl jai dar trūksta svarbių žinių apie nusikaltėlio asmenybę, apie nusikalstamumą, jo kilmę, nusikalstamumo priežastis ir t.t. Nors buvo daug bandymų per visą žmonijos istoriją nusikaltimų, nepavyko sukurti sistemingos teorijos ( priemonių) neduodančios, kaip išvengti nusikalstamumo.

Kriminalijos samprata atspindi ir jos tyrimo dalyką. Vieningo požiūrio į  tyrimo dalyką dar nėra.

Antropologijos atstovai pripažinimo dalyku pasirinko patį žmogų kaipo tokį.

Tuo tarpu teorinės  atstovai teigia, kad pakanka analizuoti tik socialinius momentus (ekonominius, demografinius ir kt.), kurie sąlygoja nusikalstamumą, ir tuo galima
daryti jam poveikį.

J.Bluršteinas išskyrė 2 pagrindines pažiūras į  dalyką grupes: norminę ir sociologinę.

* Norminės krypties šalininkai teigia, kad  -BT mokslo šaka arba viena pagrindinių BT mokslo disciplinų, todėl  ir BT mokslo dalykas sutampa.

Šios teorijos šalininkai teigė, kad egzistuoja 2 teisės rūšys: pagrindinė teisė ( tiesioginė t., kurią sudaro įstatymai, kylantys ir nekeičiant žm. prigimties – jie nepriklauso nuo žmogaus valios, ir žmonės ne visada juos suvokia), ir pozityvioji t. – sutveriama žmoniu valia. Ji prigimtinės t. ir reikalinga tiek, keik atitinka prigimt. Teisę. Jei pozit. t. prieštarauja prigimtinei t., ji visuomenei yra žalinga.

Tikraisiais nusikaltimais (“mala ui se”) galima pripažinti tik tas veika, kurios uždraustos prigimties tiesės.

Kriminalijos dalyku reiktų pripažinti tas veikas, kurios uždraustos prigimties teisės. Įst. leidėjo užduotis – pripažinti tas veikas ir jas krimin-ti Paprastai jis tai daro teisingai, tačiau kartais krim-ja neatitikimai krim-ja veikas kurios nėra … Tokios veikos ( prohibita”)  nedomina,. Šiais atvejais reikia iškart koreguoti b. įstatymą.

Kriminalijos dalyko veikas turi nustatyti objektyviai egzistuojančios tikrų nusikaltimų savybei. Šie nusikaltimai ( ) kokybiškai skiriasi nuo visų kitų pražangų, o nusikaltėliai nuo visų kitų žmonių. Atitinkamai ir nusikaltimo priežastys skiriasi nuo kitų soc. reiškinių priežasčių.

* Socialinės krypties šalininkų nuomonė,  ieško atsakymo į daug platesnius klausimu. Todėl  turėtų b. vertina kaip t.t. socialogijos mokslo dalis. Kadangi  ieško atsakymo į klausimą kodėl pažeidžiama tvarka visuomenėje, ją galima laikyti t.t. nusikalstamumo sociologija.

Bendroji sociologija tyrinėja normalų (atitinkantį visuomenėje nustatytą tvarką) elgesį, o kriminalija nenormalų derinantį elgesį, kuris pažeidžia nustatytą tvarką.

Tam tikrų visuomenėje nustatytų normų pažeidinėjimas dažnai tampa apskritai elgesio taisyklių, normalių elgesiu. Ir įstatymų pažeidimą šios krypties atstovai laiko normaliu visuomeniniu reiškiniu. Tačiau tai neigiamas reiškinys. Kriminalizuoti reiktų tik kraštutines tokio pasireiškimo formas. Jei kokia nors iš tokių veikų liko nekriminalizuota,  uždavinys yra ištirti tokį reiškinį ir pasiūlyti jį kriminalizuoti.

 privalo tirti šiuos reiškinius, kadangi jie daro žalą visuomenei, turi būti kuriamos prevencinės priemonės.

BT normas jie laiko tik viena šių visuomenėje egzistuojančių rašytų ir nerašytų normų visumos dalimi.

Priešingai nei anos grupės šalininkai, jie teigia, kad neteisėtas elgesys nesiskiria nuo teisėto, o nusikaltimą padaręs asmuo nesiskiria nuo nenusikaltusio.

Ši sociologinė kryptis tampa dominuojančia.

* * *

Nusikaltimą žmonės laiko nenormaliu – deviantiniu elgesiu. Normalaus elgesio samprata turi ne tik teigiamą, bet ir neigiamą reikšmę. Norma ir nenorma visuomenėje suprantama labai įvairiai. (pvz., karjerist.)

Kiekvienam deviantiniam elgesiui yra jo priešybė – normalus elgesys. Kur yra norma, o kur – nenorma sprendžia kiekviena žmonių grupė pagal savo supratimą. Taigi sudėtinga rasti ribą tarp normalaus ir nenormalaus elgesio.

Sociologijos norma apibūdinama kaip visuomenės ir atskiros bendruomenės sukurta elgesio taisyklė

Psichologijos žodyne nurodoma, kad tai – S.T.t. elgesio standartai, reglamentuojantys kurios nors žmonių grupės santykius.

2. Sveika psichika yra psichinės patologijos priešingybė.

Taigi, yra priešprieša normai kaip taisyklė ir norma kaip būsena.

Norma kaip taisyklė gali turėti rašytinę arba nerašytinę formą. Žmogų neretai labiau remia nerašytinės elgesio taisyklės. Kas verčia žmogų pripažinti t.t. elgesio normą Elgesio taisyklės tampa normatyvu tik tuomet, kai visuomenė kontroliuoja žmonių elgesį, verčia jį laikytis tam tikrų reikalavimų. Pagrindinė šios normalaus elgesio kontrolės priemonė yra sankcija. … negatyvaus elgesio padarinys. BT tai – padariniai numatyti b. statymo už jo drausminį pažeidimą, Tačiaus sociologijoje ir  į sankciją reikia žvelgti plačiau, iš dievų pusių: pirma – nubaudimas už tam tikrų elgesio taisyklių nepaisymą, antra – paskatinimas už tokį elgesį, kuris priimtinas (normalus) . Taigi sankcijos yra (skatinančios) ir (draudžiančios). Ir psichologų ir sociologų nuomone, skatinančioji sankcija turi žymiai didesnį poveikį nei draudžiančioji (krim. teigia).

BT sankcijos grupuojamos į paprastas ir sudėtingesnes (alternatyvios, kumoliatyvios, kompleksinės), apibrėžtas ir santykinai apibrėžtas. Tai draudžiamų sankcijų klasifikacija, skatinančios sankcijos neklasifikuojamos. Kiekviena žmonių grupė pasirenka tą sankciją, kuri jai tinkamiausia. Šiais lakais užs. … skatinančiajai sankcijai skiriamas labai didelis dėmesys, kadangi draudžiamosios sankcijos nėra pakankamai efektyvios.

Norma visų pirma reikalauja vidinio taisyklės įsisamoninimo, žinojimo. Tai padeda padaryti skatinančiosios sankcijos, jei jas taisyklė gerai įsisąmoninama tampa ne tik žinoma, bet ir pritariama jai . Jei norma priimtina, atitinka žmogaus dorovines nuostatas, kultūrą, ji liečia žmogų. Norma, kuri žmogui nėra priimtina, kurios jis neįsisavina ir neturi
žmogui poveikio netampa norma.

Socialinių normų įsisavinimas ir sudaro asmenybės sankcijos turinį.

Sociologija – tapsmo, viešumo asmenybe,individu raidos procesas, kurio metu individas išmoksta ir pasiima tam tikros visuomenės, socialinės bendruomenės grupės t.t. tautybės normas, nuostatas. Istoriniu laikotarpiu buvo manoma, kad socializacija gali būti * pozityvi. Tačiau sociologai teigia, kad ji gali būti negatyvi.

Nenormalus elgesys ir žmogus, kuris nesilaiko elgesio normų – deviantas. Tačiau žmonės kasdien pažeidžia daugybę taisyklių, nukrypsta nuo norminio elgesio varianto, o taip pat ir pažeidžia b. įstatymus. Šios krypties atstovai teigia, kad kiekvienas iš mūsų yra bent kartą pažeidęs baudžiamuosius įstatymus.

Be to, vieno individo pažintinis elgesys kitam gali atrodyti visiškai begėdišku, visiškai neteisėtu (pvz., … kartais, eutonazija, kito žmogaus gyvybės atėmimas taikos metu ir ne karo metu – tas pats elgesys. Kartais skirtingai vertinamas ir priklausomai nuo aplinkybių).

Nenormaliu paprastai laikomas toks elgesys, kuris neatitinka didžiosios visuomenės daugumos požiūrio, o individualiai jį vertiname labai skirtingai. Vienas iš tokio elgesio pavyzdžių gali būti homoseksualizmo (pvz., su JAV pagarba moteriai – pozityvioji dikriminacija). Įstatyminė (4-7) homoseksualizmo reglamentacijos labai dažnai keitėsi ir įvairiose valstybėse įvairiais laikotartpiais jos buvo vertinamos nevienodai( iš Justickio pvz.) Lietuvoje tai buvo legalizuota tik 1994 m.

Normalus priimtinas elgesys siejasi su atitinkamo laikmečio kultūra, tradicijomis. Pvz., Šiaurės Amerikos indėnų tam tikrose grupėse kai kuriais atvejais neritualiniai santykiai yra vertinami teigiamai, kai vyras savo noru suteikia kitam savo žmoną. Tačiau jei vyro sutikimas nebuvo duotas, įžeistas vyras gali ir nužudyti tokį asmenį – turi tam teisę. Nužudęs tokį asmenį, jis privalo rūpintis jo šeima, vaikais, juos išauginti.

Lietuvoje nusikaltimas – tai b. įstatyme uždrausta parduoti junga veika (taigi – 2 požymiai) Kiekviename BK yra turinčias požymių, esantis tik k.k. veikoje baudž. įstatymuose už jį numatyta laisvės atėmimo bausmė. Panašaus nusikaltimo samprata formuojama ir kitų valstybių BT. Baudžiamo įstatymo apibrėžta nusikaltimo sąvoka yra legali.

Greta legalių nusikaltimų, lieka nemaža sritis kitų amoralių veikų, kurios kai kurių nusikalstamumo moral., t.p. turėtų būti kriminologijos tyrimo objektu (pvz., alkoholizmas, narkomanija, prostitucija ir pan.) kadangi yra glaudžiai susijusios su nuskalstamumu. Pvz., yra uždrausta sąvadavimas, pornografija, prekyba žmonėmis, bet ne pati prostitucija. Taigi, tokios veikos, nors yra nepriimtinos, b. įstatymuose neuždraustos, nes jų uždrausimas pažeistų žmogaus teisę. Todėl yra reglamentuojamos tik su jomis susijusios veikos. Tai neturėtų veikti kriminologijos.

Veikų kriminalizavimas sudaro naujesnes nuskalstamumo rūšis, formas, kuriomis  taip pat reiktų domėtis (pvz., LR BK atsirado kare nusikaltimai nelegalūs emigrantai ir pan.).

Taigi viena krypti teigi, kad kriminalija turi apsiriboti b. įstatyme numatytomis veikomis, o kita, kad ji turėtų žvelgti plačiau.

Baudžiamoji sankcija išreiškia įst. leidėjo poziciją dėl tam tikros veikos. Labai dažnai įst. leidojas sankcijas nustato pats, ne visuomet atsižvelgia į teoretikų nuomonę. Pagal BT, kriminologijos teoriją, jis nustato tipinę bausmę už tipinių dispozicijų numatytą veiką. Tačiau kiekviena veikos yra individuali, turi individualių požymių. Teismas juos įvertinęs, gali paskirti individualią bausmę. Gal. BT bausmės įvardijamos nuo griežčiausios iki švelniausios, o naujame – atvirkščiai. Tai rodo, kas įst. leidėjas teismo dėmesį pirmiausia atkreipia, pirmiausia siūlo gal. BK griežtesnę, naujam BK didesnę bausmę

Taigi, sankcija yra labai svarbus instrumentas, kuris parodo nusikaltimo veikos svorį svorį visuomenėje (požiūris visuomenėje), ir kokių individualių priemonių reikia imtis, kad tos veikos nebūtų kartojamos.

Sociologinės krypties atstovų nuomone, tam tikrų normų pažeidimas yra tam tikra elgesio norma. Kai kurios veikos aprašytos baudž. įstatymuose, kai kurių teoretikų nėra laikomos labai pavojingos, ir jie teigia, kad įstatymų leidėjai turėtų kriminalizuoti tik pavojingiausias elgesio formas, visiškai visuomenėje nepriimtinas.Jei tokios veikos nėra krim-tos teorija vis tiek turėtų jas analizuoti, nagrinėti kaip ir uždraustas.

Kadangi žmogus yra konkretus t. normų subjektas, pagal šią kryptį, nėra žmogaus, kuris turi tam tikrų išskirtinių bruožų, atskiriančių jį nuo kitų nusikaltimus padarančių žmonių. Nusikalstamumas – visiškai normalus visuomenėje reiškinys, kaip ir girtavimas ir vargu ar jį galima visiškai likviduoti. Neteisėtas elgesys nesiskiria nuo teisėto, teisėtumo vertinimas yra reliatyvu, priklauso nuo atskirų aplinkybių (laikmečio, tradicijų).

Kiekviena aptarta kryptis turi savo trūkumų ir privalumų.

Norminei  krypčiai būdinga tai, kad analizės joms tik b. įstatyme uždraustos veikos. Jai būdinga aišku norminė orientacija, ji priskirta dera … sąmonė, nes visuomenė taip pat mano, kad … yra blogai. Tačiau ji neigia faktą, kad tam tikroje vietoje, tam tikru metu galiojant BT yra
vienintelė įmanoma protingoje visuomenėje. Todėl ir verčia įst. leidėją ieškoti ir derinti delinkventines veika su tam tikromis dorovinėmis savybėmis. BT pagal šios, ir tik ji turi reguliuoti delinkventinius santykius.

Sociologinė kryptis remiasi ne dorovingumu, o tam tikrais faktais ir stengiasi išvengti atotrūkio nuo realaus gyvenimo (dogmatizmo). Stengiasi apsisaugoti nuo kraštutinio normatizmo, neatmesti tam tikrų delinkventinių veikų, kurios iš tiesų egzistuoja visuomenėje ir neturėtų būti atmestos.

Šraideris kviete neatmesti nei vienos krypties idėjų, ir atsigręžti į Č.Bekariją. Pagal Bekariją, jei žvelgsime tik į kurio nors Edisto poziciją, turėsime tik vienpusį vaizdą, kuris vienas teisingas. Analizuojant  vien b.įstatymo numatytų veikų atžvilgiu iš analizės ribų liks daug veikų, kurios turėtų būti įvertintos. Jis teigia vis dėlto, kad dėl kriminalizacijos yra politinė problema. Tai ar veika yra laikoma … ar adm. t.p. – nuo politinių, istorinių aplinkybių (tai liečia ir sankcijas).

Taigi nėra aiškios takoskyros kaip norminio ir sociologinio požiūrio į šį dalyką. Daugelis nebediskutuoja, kad nusikalstamumas savarankiškas reiškinys, kuriam reikalinga sisteminė analizė. Vis skeptiškiau žvelgiama į nusikalstamumo priežastis. Kyla net abejonių ar tai –  dalykas. Tačiau ir šiandien  kalba apie /nusikaltimą/nusikaltėlį/negatyvius, skatinančius reiškinius/ ir nusikalstamumo kontrolę.

Yra ir daugiau  teorijų.

Dar viena nesenai atsiradusi kryptis – teolog.kriminologija, atstovas – Kondratiuk – kitaip žvelgia į nusikalstamą žmogaus elgesį. Pagal jį, ne žmogaus socializacija skiria jį nuo gyvulio, bet žmogaus dvasingumas. Taigi, pagrindinį dėmesį skiria ne žmogaus elgesio išraiškai, be jo dvasingumui. Kadangi žmogaus dvasinis pasaulis nėra tobulas, jo netobulumas pasireiškia destruktyviu elgesiu, kurio išraiška – nusikaltimas. Toks elgesys išplaukia iš pirmapradės žmogaus nuodėmės. Todėl krim-ja turėtų tirti ne visą nusikalstamumą kaip visumą, o pabandyti atskleisti kiekvieno nusikaltimo paslaptį. Žmogaus individualumo nereikia sieti vien su biologiniu, sociologiniu pradu.

Dvasiniai poreikiai suderinami per nuojautą, susitikimą su aukščiausiuoju, tuomet nuojauta pasireiškia ypatingomis žmogaus dvasinėmis būsenomis: elgesio, siaubo, meditacijos. Dvasinė būsena – tskaitos taškas, dėl kurio žmogus daro ar nedaro nusikaltimus. Taigi tyrimo dalyku turi būti atskiro žmogaus dvasinis pasaulis. Toks dvasinis, krikščioniškasis pirmapradis nuodėmės požiūris vertinas gilintis į ją krim-joje, yra naujas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2640 žodžiai iš 8767 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.