Krišna
5 (100%) 1 vote

Krišna

1121

TURINYS

ĮŽANGA 1

1. KRIŠNOS SĄMONĖS RELIGINĖS BENDRUOMENĖ LIETUVOJE 2

1.1 KRIŠNOS SĄMONĖS RELIGINĖS BENDRUOMENĖS IŠTAKOS IR PAGRINDINIAI TIKSLAI. 2

1.2. MALDOS NAMAI IR RELIGINĖS APEIGOS 4

1.3 TIKINČIŲJŲ IŠVAIZDA, DIENOTVARKĖ. 5

1.4. PAGRINDINIAI TIKINČIŲJŲ PRINCIPAI. 6

1.5. MAISTO GAMINIMO YPATUMAI. 6

1.6. VAIKŲ AUKLĖJIMAS IR LAVINIMAS 8

1.7. KAIP TAMPAMA KRIŠNAITU? 9

2. NETRADICINIŲ TIKĖJIMŲ PLĖTIMO MŪSŲ VISUOMENĖJE PRIEŽASTYS. 10

IŠVADOS 12

LITERATŪROS SĄRAŠAS 13

ĮŽANGA

Nepaprastai didelį poveikį sektų formavimuisi turi įvairios religijos (dažniausiai kilusios Rytuose – induizmas, budizmas ir pan.), grįžimo į pagonybę idėja (raganavimas, burtai ir t.t.), daugelis afrikietiškų religijų. Sektų problema yra pasaulinė problema. Tokius religinius susibūrimus visuomet smerkia priešingos dominuojančios religijos propaguotojai. Ypač katalikų kunigai, vyskupai ir pan. Neigiamai atsiliepia apie rytietiškų religinių sektų veiklą ir jų įtaką tikintiesiems. Naujų religinių sąjūdžių plitimas yra nuoroda į tam tikrą dvasinę krizę, ypač pasireiškiančią tarp trapesnių asmenybių: tarp jaunimo, ieškančio idealų, arba tarp suaugusiųjų, konfliktuojančių su religija ar bendruomene, arba paprasčiausiai tarp tų, kurie nusivilia esama savo padėtimi, neranda atsakymų į juos dominančius klausimus, patyrę sunkias moralines traumas ir t.t. Bet ir iš kitos pusės nėra visiškai tikslinga taip vienpusiškai vertinti šių žmonių poelgius nepasidomint jų tikslais, kurie iš tiesų neretai būna labai teigiami ir dorovingi, ir neįsigilinant į jų vidinius išgyvenimus.

1. DARBO OBJEKTAS – Krišnos Sąmonės Religinės Bendruomenės Lietuvoje

2. DARBO TIKSLAS – išsiaiškinti Krišnos sąmonės Religinės Benduomenės įtaką visuomenei.

3. DARBO DALYKAS – Krišnos Sąmonės Religinės Benduomenės socialiniai ryšiai visuomenėje.

4. DARBO UŽDAVINIAI –

DARBO STRUKTŪRA: Apibendrinimas apie Krišnos Sąmonės religinę bendruomenę Lietuvoje; šios bendruomenės maldos namus, religines apeigas, tikinčiųjų išvaizdą, dienotvarkę, maisto gaminimo ypatumus, vaikų auklėjimą ir lavinimą.

TYRIMO METODAI:

Literatūros analizė

Pokalbiai.

1. KRIŠNOS SĄMONĖS RELIGINĖS BENDRUOMENĖ LIETUVOJE

1.1 KRIŠNOS SĄMONĖS RELIGINĖS BENDRUOMENĖS IŠTAKOS IR PAGRINDINIAI TIKSLAI.

Nemažai religinių sektų, bendruomenių yra įsikūrusių Lietuvoje. Viena iš didesnių – KRIŠNOS SĄMONĖS RELIGINĖ BENDRUOMENĖ. Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose neretai galima sutikti žmones su muzikos instrumentais, vilkinčius neįprastais oranžiniais ir baltais rūbais. Šiais laikais toks reginys jau nėra didelė naujiena Lietuvos gyventojams, tačiau neretas dar nustemba, nes nežino, kas jie ir ką jie čia veikia.O būreliai žmonių, kuriuos matome gatvėse, yra tų miestų Krišnos Sąmonės religinės bendruomenės nariai, dažnai vadinami tiesiog krišnaitais.

Eidami gatve arba judėdami vietoje, pritariant muzikos instrumentams – mridangomis ir cimbolais, jie gieda giesmę “Hare Krišna, HareKrišna …”, galvodami, kad tai geriausias būdas apsivalyti nuo daugelio negerovių, kurių turi kiekvienas žmogus.

Krišnos Sąmonės religinės ištakos – Indijoje. Religinis centras ir šventa vieta yra netoli Kalkutos, Mayapūnos mieste. Toje vietoje pagal šventraštį 1486m. į žemę nužengė pats Krišna.

Tarptautinė Krišnos Sąmonės religinė organizacija (sutrumpintai ISKCON) buvo įkurta 1966m. Niujorke. Šios religinės bendruomenės narių yra visuose kontinentuose, tačiau kiek tiksliai jų yra pasaulyje nėra žinoma, manoma, kad kelios dešimtys milijonų. Šios religinės bendruomenės veikla yra labai plati ir sudėtinga. Vienas iš jos uždavinių – aiškinti visoms tautoms senovės Vedų raštus. Kita labai svarbi veiklos sritis – meilės Dievui ir vieno Dievo kaip asmenybės sampratos aiškinimas. Krišnos Sąmonės religinė organizacija plačiai užsiima filosofinių veikalų, religinių knygų vertimu į kitas kalbas ir jų platinimu. Jau prieš dešimtį metų Lietuvos miestų gatvėse galima buvo sutikti jaunuolių, kurie stabdydavo praeivius ir klausdavo ar šie nesidomi rytų filosofija, ar nenori įsigyti religinių knygų, ar nesidomi Krišnos Sąmonės religiniu judėjimu ir t.t. Religinių spaudinių platinimu jie užsiima ne iš komercinių sumetimų, bet siekdami žmonėse skiepyti meilę dievui ir aplinkiniams.

Pirmieji Krišnos Sąmonės religinės bendruomenės pasekėjai Lietuvoje atsirado 1980m. Kaune ir Vilniuje, tačiau dėl visuotino visų konfesijų tikinčiųjų persekiojimo ši religinė bendruomenė ilgą laiką veikė giliai pogrindyje. 1989-aisiais pirmoji Krišnos Sąmonės organizacija įregistruota Vilniuje, šiek tiek vėliau Kaune ir Šiauliuose. Nedidelės Krišnos Sąmonės pasekėjų grupės yra Panevėžyje, Utenoje, Visagine , Mažeikiuose.

Lietuvos Krišnos Sąmonės išpažinėjai kartu yra ir tarptautinės organizacijos nariai. Kaip dabar pasakoja pats Kaune įsikūrusios bendruomenės “vadovas”, norint, kad jų organizacija būtų įregistruota, reikėjo pateikti vyriausybei raštą, kuriame turėjo būti išvardinta bent 20 bendruomenės narių, šiaip aktyviųjų tikinčiųjų (neturinčių pašalinių užsiėmimų) yra apie 30, o šalia to dar ir dirbančių yra
virš 50. Didžiausią tikinčiųjų dalį sudaro lietuviai, tačiau yra rusų, ukrainiečių, lenkų ir žydų. Būdami tarptautinės organizacijos nariai Liebuvos Krišnos Sąmonės išpažinėjai privalo laikytis visų nurodymų ir instrukcijų. Atsakingas už Lietuvos Krišnos Sąmonės bendruomenės dvasinę veiklą yra vadovas – sekretorius. Šritla Nibranjana Svamin Manaraja, nuolat gyvenantis JAV ir Indijoje. Lietuvoje 45 Krišnos Sąmonės religinės bendruomenės nariai turi pirmąją iniciaciją, iš jų 14 brahmanų. Antro laipsnio dvasininkų – svamių, kurie gali būti dvasininkais mokytojais (genu) Lietuvoje nėra.

Krišnos Sąmonės pasekėjai turi dvi šventyklas – maldos namus, teisingiau sakant tik didesnes patalpas bendrai maldai. Maldos namai yra Vilniuje, Raugyklos gat. 23, bei Kaune, Savanorių pr. 27. Teko girdėti, kad šiuo metu yra ruošiamas projektas Vilniuje pastatyti pirmąją tikrą Lietuvos Krišnos Sąmonės bendruomenės šventyklą. Be to, ieškoma galimybių Vilniuje įsteigti sekmadieninę Krišnos Sąmonės tiesų nagrinėjimo mokyklą.

1.2. MALDOS NAMAI IR RELIGINĖS APEIGOS

Krišnos Sąmonės religinė bendruomenė Lietuvoje turi savus papročius, tradicijas, gyvenimo sampratą, apeigas, net ir maisto gaminimo paslaptis. Rašydama darbą aplankiau šios bendruomenės maldos namus, esančius Kaune. Patys tikintieji šią “šventyklą” tarpusavyje vadina vienuolynu, nors jokių vienuolyną primenančių dalykų čia nėra. Tiksliau sakant, šis pastatas nei iš tolo neprimena kokios nors šventyklos. Tai paprasčiausias dviejų aukštų gyvenamasis namas, kurio antras aukštas dabar yra remontuojamas. Namo vidus yra kažkuo ypatingas, vos tik įėjus, pajuntamas rytietiškų smilkalų kvapas, ant sienų prikabinėta daug paveikslų, vaizduojančių scenas iš Krišnos gyvenimo. Kambario centre, už užtrauktos užuolaidos – nedidelis altorius, ritualiniai reikmenys. Į šį kambarį kiekvieną dieną 4-ą valandą rytą renkasi būrelis tikinčiųjų bendrai maldai. Jie visi apsirengę ritualiniais rūbais, atsisėda ant žemės ir pradeda kartoti krišnaitų religinę giesmę, skaito šventuosius raštus, diskutuoja religinės filosofijos klausimais. Bet pati svarbiausia Krišnos Sąmonės tikinčiųjų praktikos dalis yra Hare Krišnos maha – mantros kartojimas.Šios giesmės kartojimo minimumas – 16 kartų po 108 mantras per dieną. Kad lengviau būtų skaičiuoti, Krišnos Sąmonės tikintieji drobiniuose maišuose, pakabintuose ant kaklo, nešiojasi iniciacijos (įšventinimo bendruomenės nariu) metu gautus iš dvasinio mokytojo (taip vadinamo džapo) karolius, kurie susideda iš 108 karoliukų – mantrai po karoliuką. 16 kartų sukalbėti po rožančių užima keletą valandų. Mana – mantra susideda iš keleto žodžių, sudėliotų taip: Hare Krišna mana – mantra, Hare Krišna, Hare Krišna, Hare Krišna, Hare, Hare, Hare Rama, Hare Rama, Hare Rama, Hare Hare. Taigi šią giesmę bendruomenės nariai gieda šventykloje ir vaikščiodami po gatves.

1.3 TIKINČIŲJŲ IŠVAIZDA, DIENOTVARKĖ.

Maldai ir dvasiniams apmąstymams bendruomenės nariai apsirengia specialiai tam skirtais rūbais: vyrai vilki taip vadinamą dnoti, o moterys – sari. Vedę vyrai maldai puošiasi baltai ir geltonai, o nevedę – oranžine spalva. Moterų rūbų spalva nėra reglamentuojama.

Apeigų metu krišnaitai naudoja kvapnius smilkalus, ant kaklų kabinasi gėlių girliandas, šlakstosi “šventu” vandeniu. Maldos metu sudeginama daugybė žvakių, prikabinama ant sienų ir altoriaus varpelių. Bendruomenės nariai vieną kartą per savaitę (dažniausiai šeštadienio vakarais), pasipuošę apeiginiais rūbais, išeina į Kauno gatves giedodami – taip jie išreiškia pagarbą pasaulio kūrėjui – dievui ir primena žmonėms apie jo buvimą. Pasak tikinčiųjų, vos prieš keletą metų pradėjus vieša gatvėse giedoti mantras, jie susilaukė labai įvairios aplinkinių reakcijos ir didelio susidomėjimo. Iš pradžių kauniečiai būriuodavosi aplink besimeldžiančiuosius, po to žiūrėdavo į juos kaip į gatvės muzikantus, bet ilgainiui apsiprato. Nieko jau nešokiruoja oranžiniai vyrų rūbai, plikos galvos su kuokštu plaukų ant pakaušio, neįprasti muzikos instrumentai.

Dar vienas įdomus Krišnos Sąmonės bendruomenės narių paprotys – jų “šukuosena”. Vyrai, stodami tarnauti dievui, nusiskuta galvą plikai, o pakaušyje pasilieka mažą plaukų pynutę – eiką. Pagal religinį mokymą eika reikalinga tam, kad dievas pamatęs savo garbintoją skęstantį gimimų – mirčių jūroje, paėmęs už jos, galėtų ištraukti.

Labai įdomi ir mums neįprasta yra bendruomenės narių dienotvarkė. Jie keliasi anksti ryte, dar prieš patekant saulei. Ketvirtą valandą ryto lovos jau turi būti paklotos (nesvarbu ar žiemą, ar vasarą: ar sekmadienį). Kiekvieną rytą, tik atsikėlus, kiekvienam tikinčiajam yra privalomas maudymasis po drungnu, ar net šaltu dušu. Tokiu būdu jie pradeda naują dieną švarūs ir nesusitepę. Po dušo – maldos. Nariai turi teisę rinktis – ar eiti su visais į šventyklą bendrai maldai, ar garbinti Krišną namie prie savo altoriaus. Po maldos tikintieji užsiima tiesioginiu savo dienos darbu. Vakare apie 19 val. Kas gali , vėl renkasi bendrai maldai, šventraščio ir filosofinių klausimų nagrinėjimui. Tokios apeigos- kasdieninės Krišnos Sąmonės religinėje bendruomenėje.

PAGRINDINIAI TIKINČIŲJŲ PRINCIPAI.

Kaip ir bet kurios kultūros atstovai, krišnaitai turi savo tabu. Tai taip vadinami pagrindiniai materialaus gyvenimo principų “ne”: nevalgyti žuvies, kiaušinių, svogūnų, česnakų, nevartoti alkoholio, narkotinių medžiagų, kavos, arbatos, kakavos, neturėti nesantuokinių lytinių santykių, nesivelti į jokias pinigines machinacijas ir azartinius žaidimus. Lytiniai santykiai krišnaitų šeimose leidžiami tik norint pradėti kūdikį.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1713 žodžiai iš 3350 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.