KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS
PEDAGOGIKOS FAKULTETAS
EDUKOLOGIJOS KATEDRA
KRITINIS MĄSTYMAS IR JO UGDYMAS
BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOJE
Referatas
Darbą parengė
Gitana Stankienė
I k. 9 gr. studentė
Darbo vadovė
doc. dr. A.Zulumskytė
Klaipėda, 2003
TURINYS
ĮVADAS 3
1. KRITINIS MĄSTYMAS – KAS TAI? 3
1.1. VIETA TARP KITŲ MĄSTYMO ĮGŪDŽIŲ 3
1.2. KRITINIO MĄSTYMO POŽYMIAI 3
1.3. APIBRĖŽIMŲ ĮVAIROVĖ 4
2. KRITINIO MĄSTYMO UGDYMAS MOKYKLOJE 4
2.1. KRITINIO MĄSTYMO SVARBA ASMENS UGDYME 4
2.2. KRITINIO MĄSTYMO UGDYMO SCHEMA 5
2.3. PAMOKOS PLANAVIMAS IR MOKYMO METODŲ DERINIMAS 6
IŠVADOS 8
LITERATŪROS SĄRAŠAS 9
ĮVADAS
Visuose svarbiausiuose Lietuvos švietimo dokumentuose – Švietimo
koncepcijoje, Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose
akcentuojamas kūrybiškas mokymo ir mokymosi efektyvinimas, taikant naujus
mąstymo ir veiklos būdus, kurių pagrindinis bruožas – kritinio mąstymo
ugdymas. Šalies mokyklos reformuojamos, dalyvauja kritinio mąstymo ugdymo
projektuose, taikomi įvairūs mokymosi bendradarbiaujant metodai.
Šio darbo tikslas yra paanalizuoti pagrindinius kritinio mąstymo
apibrėžimus ir panagrinėti kritinio mąstymo ugdymo metodus bendrojo
lavinimo mokykloje.
Referate keliami tokie uždaviniai:
a) atskleisti kritinio mąstymo vietą tarp kitų mąstymo įgūdžių;
b) nurodyti tuos kritinio mąstymo požymius, kurie leidžia jį išskirti
iš bendro pažintinės veiklos srauto;
c) apibrėžti kritinio mąstymo svarbą asmens ugdyme;
d) paanalizuoti kritinio mąstymo ugdymo teorines idėjas bei principus.
1. KRITINIS MĄSTYMAS – KAS TAI?
1. VIETA TARP KITŲ MĄSTYMO ĮGŪDŽIŲ
Kritinis mąstymas – tai naujas, Lietuvoje, sistemiškai mažai tyrinėtas
edukologijos reiškinys. Nors žodis kritinis turi semantinį vertinimo
komponentą, kritinis mąstymas nėra tapatus kritiškumui ar kritikavimui, jis
nereiškia negatyvaus vertinimo ar kritikos. Pats terminas europinėje
edukologijoje vartojamas jau kelis dešimtmečius, Lietuvoje – daugiau nuo
1997 m., kai buvo pradėta įgyvendinti Atviros Lietuvos fondo švietimo
programa Kritinio mąstymo ugdymas skaitant ir rašant (5, p. 126-131), bet
iki šiol vieningos sampratos, ką derėtų vadinti kritiniu mąstymu, nėra.
Tiek lietuviškoje, tiek užsienio edukologų literatūroje egzistuoja ne
vienas kritinio mąstymo apibrėžimas, bet rasti jį universalų – tinkantį ir
vidurinių mokyklų mokytojams, ir aukštųjų mokyklų dėstytojams, painu. Prieš
mėginimą apibūdinti kritinio mąstymo sąvoką, neprošal paanalizuoti kai
kurias kitas mąstymo rūšis, kurios nėra kritinis mąstymas.
a) Faktų įsiminimas. Tai svarbus protinis gebėjimas, vienas iš tų, kurio
reikia visiems mokiniams, bet visiškai kitoks įgūdis, negu kritinis
mąstymas. Kartais mokiniai, nors ir turintys puikią atmintį, nesugeba
mąstyti.
b) Gebėjimas suprasti sąvokas. Suvokimas, ypač sunkių dalykų, yra
sudėtingas protinis veiksmas ir šis gebėjimas mokiniams labai svarbus.
Tačiau pirmosios mokinio pastangos suvokti dalyką dar nėra kritinis
mąstymas. Teigiama, kad kritinis mąstymas prasideda tik tada, kai tos
naujai suvoktos idėjos tikrinamos, vertinamos, plėtojamos ir
pritaikomos (4).
c) Kūrybinis, arba intuityvusis, mąstymas.Tai sudėtingi proto veiksmai,
kurie nėra visiškai sąmoningi ir apgalvoti. Šis intuityvus mąstymas
labai vertinamas, tačiau nėra kritinis.
2. KRITINIO MĄSTYMO POŽYMIAI
Su išvardintomis mąstymo rūšimis kritinis mąstymas, kaip tam tikras
mąstymo pobūdis, yra tampriai susijęs, tačiau kuo ypatingas pats kritinis
mąstymas?
Viename iš apibrežimų (4) sakoma:
1. Svarbiausia kritinio mąstymo ypatybė yra nepriklausomas mąstymas
– savos nuomonės formavimas. Tačiau nebūtinai kritinis mąstymas
yra originalus: kartais žmogus, perimdamas iš kito asmens kokią
idėją arba teiginį, gali jausti, lyg visa tai būtų jo paties.
2. Antra, informacija yra pradinis, o ne galutinis kritinio mąstymo
taškas. Faktai, idėjos, kūriniai, teorijos, duomenys ir sąvokos –
jų nepakanka vien tik įsiminti, tai tik žaliava minčių
plėtojimui.
3. Kritinis mąstymas prasideda nuo klausimų, nuo problemų, kurias
reikia išspręsti. Geresnių mokymosi rezultatų mokiniai pasiekia
tada, kai jų pačių įgyta patirtis
leidžia atpažinti bendrąsias –
ekonomikos, socialines, politinės valdžios – problemas ir spręsti
jas pasitelkiant klasės bei mokyklos išteklius.
4. Kritiškai mąstant reikia pagrįstų argumentų. Argumentavimas
susideda iš keturių pagrindinių punktų. Pirmasis – tvirtinimas.
Kitaip – tezė, pagrindinė idėja, pozicija. Tai argumentavimo
esmė. Tvirtinimą remia tam tikri faktai, o kiekvienas jų
grindžiamas įrodymu (statistikos duomenys, teksto elementai,
asmeninė patirtis ir kt.). Tvirtinimo, faktų ir įrodymo
pagrindimas – ketvirtasis argumentavimo punktas. Tai svarbiausias
įsitikinimas ar prielaida, su kuria kalbėtojas ar rašytojas nori
supažindinti auditoriją, prielaida, paremianti visą
argumentavimą.
5. Galiausiai, kritinis mąstymas yra socialinis mąstymas. Tik
skaitant, diskutuojant, ginčijantis, mėgaujantis pateiktomis ir
suvoktomis idėjomis įsitraukiama į savo pozicijos gryninimą ir
tobulinimą. Šiame procese sprendžiamos platesnės, ne vien tik
savikūros, užduotys.
3. APIBRĖŽIMŲ ĮVAIROVĖ
Apibendrinant dažniausius užsienio ir Lietuvos edukologų kritinio
mąstymo apibrėžimus, skiriamos trys pagrindinės jų grupės (5):
1. Kritinis mąstymas – tai aukštesnio lygmens mąstymas:
a) pagal B.Bloom pažintinių galių taksonomijos (žinojimas –
supratimas – taikymas – analizė – sintezė – vertinimas)
aukštesnę pakopą kaip loginis mąstymas ieškant sprendimo
išsamios ir pakankamai gilios analizės būdu;
b) kaip „individo gebėjimas ieškoti ir svarstyti naujus
įrodymus, remtis įrodymais, kurie pagrįsti teiginiais,
atmetant nepagrįstą nuomonę; uždavinius, problemas, idėjas
nagrinėti remiantis keliais požiūriais, siekant išbandyti
viską, kas gali būti išbandyta“ (Šiugždinienė, 1997);
c) kaip gebėjimas skirti pateiktus faktus ir nuomones,
nustatyti informacijos šaltinio patikimumą, apibrėžimo
tikslumą, pažiūrų ir sprendimų objektyvumą (Stulpinas,
1993);
d) „tai gebėjimas įvairiapusiškai analizuoti ir įvertinti
situaciją bei mintis, kad būtų pasirenkama protinga ir
pagrįsta pozicija“ (1, p. 7);
e) arba tiesiog teigiama, jog kritiškai mąstyti „reiškia
aktyviai stengtis suprasti, analizuoti ir įvertinti
informaciją“ (Rasool, Banks, McCarthy, 1996, p. 6).
2. Kritinis mąstymas – tai holistinis (visybiškas) mąstymas:
a) tai specifinė intelektualinės veiklos rūšis, kuriai būdinga
,,intelektualinė integracija, intelektualinis kuklumas, sąžiningumas,
intelektualinė empatija, intelektualinė drąsa ir naujas mąstymo lygis,