Kritinis mąstymas ir jo ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose
5 (100%) 1 vote

Kritinis mąstymas ir jo ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose



KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

PEDAGOGIKOS FAKULTETAS

EDUKOLOGIJOS KATEDRA

KRITINIS MĄSTYMAS IR JO UGDYMAS

BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOJE

Referatas

Darbą parengė

Gitana Stankienė

I k. 9 gr. studentė

Darbo vadovė

doc. dr. A.Zulumskytė

Klaipėda, 2003

TURINYS

ĮVADAS 3

1. KRITINIS MĄSTYMAS – KAS TAI? 3

1.1. VIETA TARP KITŲ MĄSTYMO ĮGŪDŽIŲ 3

1.2. KRITINIO MĄSTYMO POŽYMIAI 3

1.3. APIBRĖŽIMŲ ĮVAIROVĖ 4

2. KRITINIO MĄSTYMO UGDYMAS MOKYKLOJE 4

2.1. KRITINIO MĄSTYMO SVARBA ASMENS UGDYME 4

2.2. KRITINIO MĄSTYMO UGDYMO SCHEMA 5

2.3. PAMOKOS PLANAVIMAS IR MOKYMO METODŲ DERINIMAS 6

IŠVADOS 8

LITERATŪROS SĄRAŠAS 9

ĮVADAS

Visuose svarbiausiuose Lietuvos švietimo dokumentuose – Švietimo

koncepcijoje, Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose

akcentuojamas kūrybiškas mokymo ir mokymosi efektyvinimas, taikant naujus

mąstymo ir veiklos būdus, kurių pagrindinis bruožas – kritinio mąstymo

ugdymas. Šalies mokyklos reformuojamos, dalyvauja kritinio mąstymo ugdymo

projektuose, taikomi įvairūs mokymosi bendradarbiaujant metodai.

Šio darbo tikslas yra paanalizuoti pagrindinius kritinio mąstymo

apibrėžimus ir panagrinėti kritinio mąstymo ugdymo metodus bendrojo

lavinimo mokykloje.

Referate keliami tokie uždaviniai:

a) atskleisti kritinio mąstymo vietą tarp kitų mąstymo įgūdžių;

b) nurodyti tuos kritinio mąstymo požymius, kurie leidžia jį išskirti

iš bendro pažintinės veiklos srauto;

c) apibrėžti kritinio mąstymo svarbą asmens ugdyme;

d) paanalizuoti kritinio mąstymo ugdymo teorines idėjas bei principus.

1. KRITINIS MĄSTYMAS – KAS TAI?

1. VIETA TARP KITŲ MĄSTYMO ĮGŪDŽIŲ

Kritinis mąstymas – tai naujas, Lietuvoje, sistemiškai mažai tyrinėtas

edukologijos reiškinys. Nors žodis kritinis turi semantinį vertinimo

komponentą, kritinis mąstymas nėra tapatus kritiškumui ar kritikavimui, jis

nereiškia negatyvaus vertinimo ar kritikos. Pats terminas europinėje

edukologijoje vartojamas jau kelis dešimtmečius, Lietuvoje – daugiau nuo

1997 m., kai buvo pradėta įgyvendinti Atviros Lietuvos fondo švietimo

programa Kritinio mąstymo ugdymas skaitant ir rašant (5, p. 126-131), bet

iki šiol vieningos sampratos, ką derėtų vadinti kritiniu mąstymu, nėra.

Tiek lietuviškoje, tiek užsienio edukologų literatūroje egzistuoja ne

vienas kritinio mąstymo apibrėžimas, bet rasti jį universalų – tinkantį ir

vidurinių mokyklų mokytojams, ir aukštųjų mokyklų dėstytojams, painu. Prieš

mėginimą apibūdinti kritinio mąstymo sąvoką, neprošal paanalizuoti kai

kurias kitas mąstymo rūšis, kurios nėra kritinis mąstymas.

a) Faktų įsiminimas. Tai svarbus protinis gebėjimas, vienas iš tų, kurio

reikia visiems mokiniams, bet visiškai kitoks įgūdis, negu kritinis

mąstymas. Kartais mokiniai, nors ir turintys puikią atmintį, nesugeba

mąstyti.

b) Gebėjimas suprasti sąvokas. Suvokimas, ypač sunkių dalykų, yra

sudėtingas protinis veiksmas ir šis gebėjimas mokiniams labai svarbus.

Tačiau pirmosios mokinio pastangos suvokti dalyką dar nėra kritinis

mąstymas. Teigiama, kad kritinis mąstymas prasideda tik tada, kai tos

naujai suvoktos idėjos tikrinamos, vertinamos, plėtojamos ir

pritaikomos (4).

c) Kūrybinis, arba intuityvusis, mąstymas.Tai sudėtingi proto veiksmai,

kurie nėra visiškai sąmoningi ir apgalvoti. Šis intuityvus mąstymas

labai vertinamas, tačiau nėra kritinis.

2. KRITINIO MĄSTYMO POŽYMIAI

Su išvardintomis mąstymo rūšimis kritinis mąstymas, kaip tam tikras

mąstymo pobūdis, yra tampriai susijęs, tačiau kuo ypatingas pats kritinis

mąstymas?

Viename iš apibrežimų (4) sakoma:

1. Svarbiausia kritinio mąstymo ypatybė yra nepriklausomas mąstymas

– savos nuomonės formavimas. Tačiau nebūtinai kritinis mąstymas

yra originalus: kartais žmogus, perimdamas iš kito asmens kokią

idėją arba teiginį, gali jausti, lyg visa tai būtų jo paties.

2. Antra, informacija yra pradinis, o ne galutinis kritinio mąstymo

taškas. Faktai, idėjos, kūriniai, teorijos, duomenys ir sąvokos –

jų nepakanka vien tik įsiminti, tai tik žaliava minčių

plėtojimui.

3. Kritinis mąstymas prasideda nuo klausimų, nuo problemų, kurias

reikia išspręsti. Geresnių mokymosi rezultatų mokiniai pasiekia

tada, kai jų pačių įgyta patirtis
leidžia atpažinti bendrąsias –

ekonomikos, socialines, politinės valdžios – problemas ir spręsti

jas pasitelkiant klasės bei mokyklos išteklius.

4. Kritiškai mąstant reikia pagrįstų argumentų. Argumentavimas

susideda iš keturių pagrindinių punktų. Pirmasis – tvirtinimas.

Kitaip – tezė, pagrindinė idėja, pozicija. Tai argumentavimo

esmė. Tvirtinimą remia tam tikri faktai, o kiekvienas jų

grindžiamas įrodymu (statistikos duomenys, teksto elementai,

asmeninė patirtis ir kt.). Tvirtinimo, faktų ir įrodymo

pagrindimas – ketvirtasis argumentavimo punktas. Tai svarbiausias

įsitikinimas ar prielaida, su kuria kalbėtojas ar rašytojas nori

supažindinti auditoriją, prielaida, paremianti visą

argumentavimą.

5. Galiausiai, kritinis mąstymas yra socialinis mąstymas. Tik

skaitant, diskutuojant, ginčijantis, mėgaujantis pateiktomis ir

suvoktomis idėjomis įsitraukiama į savo pozicijos gryninimą ir

tobulinimą. Šiame procese sprendžiamos platesnės, ne vien tik

savikūros, užduotys.

3. APIBRĖŽIMŲ ĮVAIROVĖ

Apibendrinant dažniausius užsienio ir Lietuvos edukologų kritinio

mąstymo apibrėžimus, skiriamos trys pagrindinės jų grupės (5):

1. Kritinis mąstymas – tai aukštesnio lygmens mąstymas:

a) pagal B.Bloom pažintinių galių taksonomijos (žinojimas –

supratimas – taikymas – analizė – sintezė – vertinimas)

aukštesnę pakopą kaip loginis mąstymas ieškant sprendimo

išsamios ir pakankamai gilios analizės būdu;

b) kaip „individo gebėjimas ieškoti ir svarstyti naujus

įrodymus, remtis įrodymais, kurie pagrįsti teiginiais,

atmetant nepagrįstą nuomonę; uždavinius, problemas, idėjas

nagrinėti remiantis keliais požiūriais, siekant išbandyti

viską, kas gali būti išbandyta“ (Šiugždinienė, 1997);

c) kaip gebėjimas skirti pateiktus faktus ir nuomones,

nustatyti informacijos šaltinio patikimumą, apibrėžimo

tikslumą, pažiūrų ir sprendimų objektyvumą (Stulpinas,

1993);

d) „tai gebėjimas įvairiapusiškai analizuoti ir įvertinti

situaciją bei mintis, kad būtų pasirenkama protinga ir

pagrįsta pozicija“ (1, p. 7);

e) arba tiesiog teigiama, jog kritiškai mąstyti „reiškia

aktyviai stengtis suprasti, analizuoti ir įvertinti

informaciją“ (Rasool, Banks, McCarthy, 1996, p. 6).

2. Kritinis mąstymas – tai holistinis (visybiškas) mąstymas:

a) tai specifinė intelektualinės veiklos rūšis, kuriai būdinga

,,intelektualinė integracija, intelektualinis kuklumas, sąžiningumas,

intelektualinė empatija, intelektualinė drąsa ir naujas mąstymo lygis,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 994 žodžiai iš 3301 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.