Kriziu vadyba
5 (100%) 1 vote

Kriziu vadyba

Šiandieninė aplinka, kurioje veikia šiuolaikinė organizacija, yra labai sudėtinga. Užtenka pakanka paminėti tik kai kuriuos procesus:

• rinkos prisotinimas reikalauja orientuotis į klientus;

• demokratizavimo procesų pasekmėje galima kalbėti apie Europą, pasaulį be sienų, o tuo pačiu ir apie konkurencijos lygio augimą;

• informacinė skaičiavimo technika atveria naujas bendradarbiavimo, procesų paspartinimo galimybes.

Šiandienis pasaulis tai nuolat besikeičiantis, besivystantis, lankstus pasaulis, kuriame keičiasi tiek technika, technologija, gamybos ir darbo organizavimas, tačiau labiausiai aktyviausias sistemos elementas dirbantieji.

Dažnai randami panašumai tarp įmonės ir biologinio organizmo vystymosi. Tačiau nereikia užmiršti ir esminių skirtumų. Žmogus gali pragyventi daugiau ar mažiau, tačiau jo likimas nuspręstas genetinio kodo, kuriame gyvenimas baigiasi mirtimi. Įmonės, kaip socialinio organizmo vystymasis laike formaliai turi žymiai mažiau apribojimų, jei, priklausomai nuo besikeičiančių aplinkos sąlygų, jos veikla aktyviai keičiama. Svarbiausias šiame procese yra nuolat mirštančių žmonių – darbuotojų – vaidmuo, jų sugebėjimas keistis, prisitaikyti prie aplinkos sąlygų, arba net jas aplenkti. Nuolatinis darbuotojų atsinaujinimas, žengimas koja kojon su gyvenimu, leidžia įmonei išlikti jaunai, o tai yra pagrindinis kiekvienos šiuolaikiniame konkurencingame, sparčiai kintančiame pasaulyje veikiančios įmonės tikslas.

Evoliuciniu požiūriu įmonės amžius yra ribotas, kai kurių autorių nuomone, geriausiu atveju, siekia 30-40 metų. Mūsų nuomone su tuo negalima sutikti. Įmonė keičiasi ne tik laike, ji keičia ir savo formą, pavadinimą, orientaciją, technologiją ir taip gali išlikti rinkoje visą laiką jauna, atitinkančia šiuolaikinius rinkos reikalavimus. T.Peters teigimu: “beprotiškais laikais reikia beprotiškų įmonių” , kurios būtų mobilios, sugebėtų greitai ir nestandartiniai keistis. Tačiau niekada nereikia užmiršti, kad keičiasi ne įmonės, keičiasi jose dirbantys darbuotojai.

Derinant įmonės ir aplinkos, jos egzistencijos situaciją galima į šį procesą žiūrėti dvejopai.

1.Siaurąja prasme įmonės krizė susijusi su įmonės nemokumu, nepakankamu likvidumu, bankrotu. Tai blogos įmonės veiklos rezultatas, kuris pašalinamas ją likviduojant arba sanuojant. Šiuo požiūriu įmonę galima lyginti su žmogumi: atėjo laikas – numirei.

2.Plačiąja prasme galima teigti, kad šiandieninė įmonė yra visą laiką krizinėje situacijoje, nuolatinio keitimosi stadijoje ir tik šiuo atveju užtikrinamas įmonės išgyvenimas ir klestėjimas padidinto konkurencingumo sąlygomis. Šiuo atveju įmonė visą laiką randa galimybę kovoti su bankrotą iššaukiančiomis priežastimis, nuolat persitvarkyti ir sėkmingai vystytis toliau.

Šiame vadovėlyje siekiama į krizių vadybą pažvelgti plačiąja prasme, akcentuojama prieš krizinių priemonių, nuolatinio keitimosi svarba.

Vadovėlyje galima išskirti kelis pagrindinius skyrius.

A.Krizių vadybos teorija. Jame pateikta krizių samprata, požiūris į jas, rūšys, etapai, krizių įveikimo modeliai, krizių išaiškinimo rodiklių sistema, įmonių vertinimo metodai, taikomi krizių įveikimo metodai: reinžineringas, restruktūrizavimas,

B.Krizių vadybos praktika. Kuriame pateikta situacija Lietuvos pramonėje, supažindinama su restruktūrizuojamos ir bankrutuojančios įmonės samprata, restruktūrizavimo ir bankroto paskelbimo sąlygomis, administravimo, atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, likvidavimo arba sanavimo, restruktūrizavimo procedūromis. Didelis dėmesys šiame skyriuje yra skiriamas pasipriešinimo pokyčiams įveikimui.

C.Įmonės ir turto vertė. Šiame skyriuje naginėjama labai aktuali krizinėje situacijoje įmonės turto ir veikiančios įmonės įvertinimo problema. Reikai pažymėti, kad šios medžiagos sudėtingumas leidžia pateikti tik pagrindinius įmonės ir turto vertės nustatymo principus, susiorientuoti šioje problemoje.

Žinoma tarp knygoje pateiktos medžiagos ir teisinių reglamentų ir praktikos gali būti nesutapimų, nes teisė ir praktika yra nuolatiniame kitime, antra vertus, kai kurie praktikoje vykstantys reiškiniai ne visada adekvatūs teorijai.

Tokiu būdu, atskleidžiami ne tik krizinių situacijų, bet ir nesėkmingai dirbančių – restruktūrizuojamų, bankrutuojančių įmonių valdymo ypatumai ir jo teisinis reguliavimas.

Krizių vadybos vadovėlis yra orientuotas vadybos magistrantų programą, gilinantiems savo žinias įmonių valdymo srityje, jis taip pat gali būti naudingas įmonių vadovams bei bankrutuojančių įmonių administratoriams. Jis orientuotas į turinčius bazinį vadybinį-ekonominį pasiruošimą specialistus, todėl elementarios ekonominės ir vadybinės sąvokos neaiškinamos. Iškeltos šiame kurse problemos dažnai reikalauja specialių studijų, įsisavinant vieną ar kitą klausimą. Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultete šis kursas yra skaitomas Vadybos programos magistrantams.

Krizių vadyba yra jaunas mokslas, tai daugelis jo teiginių nevienodai priimami įvairių autorių, ne visos rekomendacijos vienodai pasiteisino praktikoje, todėl vadovėlyje tokioms tiesoms nurodomi šaltiniai, iš kurių jos paimtos.

Autoriai dėkoja už pareikštas pastabas šio vadovėlio
recenzentams ………………………..

Dėkojame už paramą, ruošiant šią knygą, Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui.

A.KRIZIŲ VADYBOS TEORIJA

1.KRIZIŲ VADYBOS TEORINIAI PAGRINDAI

Mokymo tikslas. Šiame skyriuje pateikiama:

• krizių samprata ir jų vaidmuo įmonės vystymesi šiuolaikinėse sąlygose;

• krizių priežastys ir jų pasireiškimo ypatumai, priklausomai nuo ekonominės situacijos, įmonės ir pačių krizių vystymosi ypatumų.

1.1.Šiuolaikiniai įmonės vystymosi ypatumai

Šiandieniame įmonės veiklos etape sukuriama tam tikrų konkrečių tikslų siekianti ir tam tikro¬mis sąlygomis veikianti organizacija. Keičiantis išorinėms ir vidi¬nėms sąlygoms, sukurtoji sistema ima neatitikti pasikeitusių sąlygų. Sukurtoji sistema turi keistis, antraip ji bus neefektyvi. Tokia tradicinė įmonių raidos koncepcija.

Techninės, organizacinės pažangos akcentavimo raidos procese šiandiena nepakanka. Tai labai svarbūs veiksniai, tačiau šiandieninės aplinkos pokyčiai ant tiek spartūs ir įvairiapusiai, kad be tinkamai pasiruošusio šiems pokyčiams personalo sėkminga įmonės veikla neįmanoma.

Pokyčiai vyksta visose įmonės veiklos srityse, visus juos išvardinti netikslinga, todėl pasitenkinsime tik pagrindiniais:

• pasibaigus aštriai konfrontacijai tarp išsivysčiusių rinkos ir socialistinio bloko šalių labai paspartėjo demokratizavimo procesai, kurie iššaukė ir žymius ekonominius pokyčius. Vyksta intensyvūs atskirų šalių ekonomikų integravimosi procesai: kuriasi Europos, pasaulinė rinka. Visa tai labai padidina konkurencijos lygį, vis sunkiau tampa dirbti prisotintoje, integruotoje rinkoje;

• pažanga kompiuterizavimo, informacinės ryšių technikos srityje iš esmės pakeitė ne tik įmonių techninį, technologinį lygį, bet ir jų lankstumą, mobilumą, naujų gaminių kūrimo ir įsisavinimo procesus, pakeitė įmonės organizavimo formas. Jei 1981 metais į JAV maisto prekių parduotuvių ir kavinių tinklą buvo pateikta apie 2700 naujų gaminių, tai dešimt metų vėliau – 1991 metais jų skaičius jau siekė 16100 ;

• vykstančių pokyčių pasekmė – sparti vadybos teorijų raida. Šiandiena nėra vieningos personalo teorijos – recepto, kuriuo galima būtų sėkmingai pasinaudoti bet kuriuo atveju. Greičiau galima kalbėti apie veiklos koncepciją, kurią konkrečios situacijos įveikimui susikuria organizacija.

Galima prisiminti jau anksčiau pateiktą T.Peters teiginį, kad beprotiškais laikais reikia beprotiškų įmonių, kurios neprisilaiko standartinių sprendimų, tačiau nuolat randasi geriausio varianto paieškos stadijoje. O pasirinkimo galimybės yra neribotos. Štai tik vienoje knygoje pateiktų galimų teorijų, priemonių, sprendžiant krizines problemas, sąrašas (įmonės kultūra, lanksti vadyba, kokybės vadyba, aljansai, integruota vadyba, virtualios įmonės, akcijų kaina (Shareholder-Value), galimybių vadyba, biznio reinžineringas, chaoso vadyba, žaidimų teorija, trendas, orientacija į procesą, žinių vadyba, orientacija į klientus ir kitos) rodo tik dalį pasirinkimo galimybių. Konkrečios problemos sprendimo strategija dažniausiai nevienalytė, apjungia daug įvairių teorijų elementų.

Organizacijos vystymasis – tai nepaliaujama socialinės sistemos struktūros plačiąja prasme ir bendravimo kultūros evoliucinė plėtra. Nuo penktojo de¬šimtmečio vis labiau orientuojamasi į pagrindinę varomąją organizacijos dedamąja – personalą, kurio keitimasis įtakoja ir visos įmonės keitimąsi. Orien¬tacija į B tipo organizaciją reikalauja suformuoti atitin¬kamą organizacijos kultūrą. Manoma, kad vien tik formaliu reguliavimu negalima pasiekti gerų rezul¬tatų. Formalus reguliavimas naudingas tik tada, kai jis neprieštarauja darbuo¬tojų poreikiams, orientacijai, grupiniams interesams. Formali organizacija yra tik matomoji aisbergo viršūnė, atspindinti povandeninę dalį (organizacijos kultūrą, kurioje šiandien ypač akcentuojamas nuolatinis mokymasis, keitimasis).

1.1 pav. Organizacijos aisbergas

Dabartinėje organizacijos plėtros teorijoje akcentuojamas ne tik būtinumas plėtoti formalią struktūrą, bet nuolatos stengiamasi pagerinti organizacijos kultūrą. Svarbiausi organizacijos kultūros gerinimo tikslai yra šie:

• žmogiško bendradarbiavimo reikalavimų įvertinimas;

• tarpusavio pasitikėjimo stiprinimas ir santykių atvirumo didinimas;

• saviraiškos galimybių sukūrimas;

• geresnis individo suderinimas su grupe;

• geresni santykiai su vadovais;

• baimės atmosferos (baimės prarasti savo veidą, statusą) panaikinimas;

• kolektyvinis konfliktų sprendimas;

• reikalingų savybių (iniciatyvos, sugebėjimo ir noro mokytis, savarankiškumo ir kitų) ugdymas ir kitos.

Taigi įmonės plėtros procese akcentuojamas kolektyvo ir vadovybės vaidmuo, kurie yra tiek reikalingų korektyvų iniciatoriais, tiek ir vykdytojais. Šiam procesui būdinga savarankiška kolektyvo veikla ir iniciatyva, nuolat pertvarkant egzistuojančią organizaciją, ir kuo ji didesnė, tuo didesnė sėkmės tikimybė.

Įmonė turi rastis nuolatinės kaitos procese, nes egzistuojant / sukurta organizacija atitinka tas sąlygas, kurioms ji buvo kurta, o jos nuolat kinta. Reikia pripažinti, kad šis kitimas spartėja, nes labai sparčiai
aplinka. Vadybos mokslas, kurio ištakos siekia šio šimtmečio pradžią, buvo vystomas, atsižvelgiant į aplinkos realijas. Kiekvienas naujas valdymo aspektas ne paprastai pakeisdavo prieš tai buvusius, o atrinkdavo iš jos dar tinkančius elementus, juos išplėsdavo ir įvesdavo naujus.

Galima drąsiai teigti, kad klaidas daro visi, tačiau vieni iš jų mokosi ir taiso, kiti į jas nekreipia dėmesio. Šiuo atveju tikėtina krizinė situacija, kaip visos eilės klaidų pasekmė.

I.Ansoff jau 1984 metais atkreipė dėmesį į esminius įmonės vystymosi pokyčius (1.1 lentelė).

1.1 lentelė. Įmonės valdymo sistemos evoliucija

Ateities numatymas 1900 1930 1950 1970 1990

Įprasta Galima Netikėta, Netikėta ir

ekstrapoluoti bet suprantama nesuprantama

Ateitis yra praeities pakartojimas Žinynai ir instrukcijos Valdymas kontrolės

Finansinė kontrolė pagalba

Ateitis yra praeities ekstrapoliacija Einamųjų sąmatų sudarymas Valdymas

Kapitalinių įdėjimų sąmatos ekstrapoliuojant

Tikslinis valdymas

Ilgalaikis planavimas

Numatomos tik problemos ir naujos galimybės Valdymas Strateginis periodinis planavimas

numatant Valdymas pagal silpnus signalus

pokyčius Valdymas neapibrėžtumo

sąlygomis

Dalinai prognozuojami silpni išorinės aplinkos signalai Valdymas lanksčių/ Valdymas ranguotų

skubių sprendimų strateginių uždavinių

pagalba pagalba

Valdymas pagal

silpnus signalus

Valdymas neapibrėž-

tumo sąlygomis

Nestabilumo lygis Stabilumas Tęstinumas Numatymas Tyrimas Kūryba

Iki septintojo dešimtmečio pradžios įmonės veikė santykinai stabilioje aplinkoje. Šiuolaikinė įmonės valdymo sistema susiduria su naujomis problemomis. Tai susiję ne tik su ekonominės, bet ir technologinės, socialinės – politinės aplinkos pokyčiais. Ekonomikos srityje visų pirma stebimi rinkos globalizavimo reiškiniai, išnykstant ekonominėms sienoms tarp šalių ir formuojantis tarptautinei konkurencijai. Struktūriniai pokyčiai stebimi ne tik keičiantis trijų veiklos sektorių tarpusavio santykiui, bet ir atskirų šakų proporcijoms. Spartus technologijų vystymasis sąlygoja gaminio gyvavimo ciklo mažėjimą ir vartotojų elgsenos pokyčius. Norint išsilaikyti rinkoje įmonei būtina užtikrinti atitinkamą technologinį lygį. Įmonės egzistavimui vis didesnę reikšmę turi politiniai sprendimai ir visa tai tik dar labiau daro įmonės aplinką nenuspėjamą. Aplinkos nestabilumas reikalauja savalaikės įmonės reakcijos į aplinkos pokyčius ir lemia informacijos vaidmens didėjimą ekonominiuose procesuose.

Kontroliniai klausimai:

1.Trumpai charakterizuokite pastarųjų metų įmonės veiklos pokyčius.

2.Kaip sietini aplinkos ir įmonės pokyčiai?

3.Apibūdinkite I.Ansoff išskirtų įmonių vystymosi etapų charakteristikas, juose pasireiškiančius valdymo veiksnius ir pagrindinius valdymo principus.

1.2.Įmonės krizinė situacija

Tradicinė krizinės situacijos samprata remiasi evoliucine įmonės vystymosi teorija, lyginant įmonės ir žmogaus vystymosi išorinius panašumus.

Kiekvienai įmonei būdingas tam tikras vystymosi ciklas. Teorijoje ir praktikoje skiriami 4 įmonės ciklų tipai: dalykinis, prekių, veiklos srities ir įmonės gyvenimo ciklo . Ciklo trukmę lemia tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai.

Labiausiai įmonės ir žmogaus vystymosi panašumai akcentuojami įmonės gyvenimo ciklo diagramoje (1.2 pav.). Čia taip pat kaip ir žmogaus gyvenimo cikle skiriamos kūrimo, augimo, brandos ir senėjimo fazės. Šiai schemai labai lengva pritarti. Iš tikrųjų, įmonė sukuriama tam tikrai veiklai, tam tikrai produkcijai gaminti; keičiasi poreikiai, technologijos ir seno tipo įmonei nelieka vietos pasikeitusioje rinkoje. Nesikeičiančios įmonės amžius moderniose, sparčiai besivystančiose šakose, pvz., elektronikoje labai trumpas. Tačiau šiandieninis įmonės gyvenimo ciklas yra traktuojamas žymiai plačiau.

1.2 pav. Įmonės gyvenimo ciklas

Besikeičiančioje įmonėje visada yra galimybė išvengti žlugimo ir svarbų vaidmenį jame vaidina krizinė situacija. Ji gali susidaryti ir visose įmonės vystymosi fazėse. Jei krizė yra išsprendžiama, tai atsiranda galimybė stabilizuoti įmonės veiklą ir vėl normaliai vystytis.

Veiklos srities ir prekių (gaminio) gyvenimo cikluose akcentuojamas būtinumas nuolat įsisavinti naujus gaminius, o reikalui esant ir iš esmės keisti veiklos sritį. Tai taip pat krizinė situacija, išėjimą iš kurios apsunkina konservatyvumas, per didelis
atgyvenusiai veiklai.

Reikšmingas yra dalykinės veiklos ciklas (1.3 pav.).

1.3 pav. Veiklos ciklas

Sėkminga įmonės veikla galima tik užtikrinus efektyvų visų veiklos stadijų darbą. Sutrikus bent vienos stadijos veiklai, sutrinka visos grandinės darbas ir dalinė krizė gali iššaukti visos įmonės veiklos krizę.

Kiekvienoje įmonės vystymosi stadijoje, veiklos srityje yra visa eilė standartinių ir specifinių tik šiai įmonei problemų, kurių nesprendžiant, įmonėje gali susidaryti krizinė situacija.

Krizių visada stengiamasi išvengti. Tačiau reikia matyti ir teigiamą krizės aspektą. Krizės aplamai ir įmonės krizės visų pirma turi destrukcinį poveikį. Šis terminas daugeliui asocijuojasi su skepticizmu, bejėgiškumu ir baime. Tai žymiai sumažina konstruktyvias krizių sprendimo galimybes. Retai dar į krizę žiūrima kaip į įmonės atsinaujinimo galimybę.

1.Reikia suprasti, kad krizės atneša daug nepatogumų, sudaro daug problemų, ypač eiliniams įmonės dirbantiems, tačiau jos yra neišvengiamos. Svarbu jas laiku išaiškinti ir įveikti.

Krizė suteikia šansą naujai įvertinti nusistovėjusį mąstymą, elgseną, siekiamus tikslus, naudojamas priemones. Tai signalas, kad reikalinga nauja orientacija, kuri užtikrintų didesnį įmonės efektyvumą, naujos įmonės vizijos formavimą, kūrybiškumo, iniciatyvos, inovacijų protrūkį. Kitaip tariant, krizė yra neišvengiamas reiškinys, išvedant įmonę iš sąstingio. Dar daugiau, šiandieninė įmonė gyvena nuolatinėje krizinėje situacijoje, jei įmonė sugeba ją įveikti, ji užsitikrina tolesnės veiklos perspektyvas, jei ne – ji pereina į paskutinę krizės stadiją ir bankrutuoja. Neveltui kinai krizę apibūdina dviem hieroglifais: pavojus ir galimybė. Tai tik dar kartą liudija dvejopą krizės pobūdį: įmonei iškilusį pavojų, grėsmę pažeisti nusistovėjusią tvarką ir proceso vyksmą, bet, kita vertus, naujas galimybes, mobilizavus įmonės potencialą, pakilti į naują, aukštesnį išsivystymo lygį.

2.Nesėkmingai dirbanti ir nesugebanti įveikti krizės įmonė turi galimai sparčiau likviduotis, nes tik šiuo atveju:

• blogai dirbanti ir nemokanti prisiderinti prie aplinkos, nemokanti keistis įmonė parduodama, atitenka kitam šeimininkui: atsiranda reikalingos lėšos jai pertvarkyti, užtikrinamas efektyvus darbas. Šiuo atveju neigiamų pasekmių gali iš viso nebūti, nes dauguma darbuotojų lieka dirbti šioje įmonėje;

• laiku likvidavus įmonę, neiššvaistomas jos turtas ir yra galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir dirbančiais;

• nesusidaro dviprasmiška situacija, įmonės ir darbuotojų perspektyvos tampa aiškios ir žymiai operatyviau sprendžiamos;

Lietuvoje, kur jaučiamas kapitalo trūkumas ir bankrutuojančių įmonių pirkimui trūksta pinigų arba jų veikla netikslinga, problema yra sudėtingesnė, ypač nepakankamos kvalifikacijos įmonės darbuotojams, kurie gali darbo nerasti. Tai sąlygoja ir uždelstą bankroto skelbimo praktiką.

Kontroliniai klausimai:

1.Paaiškinkite įmonės gyvenimo ciklo diagramą ir krizės vietą joje.

2.Kaip Jūs galėtumėte susieti įmonės veiklos ciklą ir krizes?

3.Kokias krizės neigiamas puses matote?

4.Kokias matote krizės teigiamas pasekmes?

1.3. Įmonės krizės samprata

Tikslus krizės apibrėžimas, nežiūrint tariamo paprastumo, yra gana sudėtingas, nes labai priklauso nuo krizės sureikšminimo lygio. Krizės gali būti klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus:

• pagal krizės gilumą;

• pagal krizės globalumą;

• pagal pasireiškimo lygį;

• pagal krizės priežastis;

Pagal krizės gilumą skiriamos trys stadijos: kritinė situacija, krizė ir katastrofa/bankrotas.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2632 žodžiai iš 8734 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.