Krizių valdymas
5 (100%) 1 vote

Krizių valdymas

TURINYS

ĮVADAS 4

1. ĮMONĖS KRIZĖS SAMPRATA 6

2. ŠIUOLAIKINĖS ORGANIZACIJOS KRIZĖ 8

2.1. Krizinės situacijos apibrėžtis 8

2.2. Krizės priežasčių identifikavimas 8

2.3. Krizių eigos apibendrinimas 10

2.4. Krizės stadijų raiška 12

2.5. Krizės poveikis 13

3. KRIZIŲ VALDYMO MODELIAI 15

3.1. Apibendrintas krizių valdymo modelis 15

3.2. Pasyvusis krizių valdymo modelis 16

3.3. Aktyvusis krizių valdymų modelis 18

4. KRIZIŲ VADYBOS PRAKTINIAI SPRENDIMAI 20

4.1. Valstybinio lygmens antikrizinės sistemos 20

5. KRIZIŲ VALDYMAS IR RYŠIAI SU VISUOMENE 22

5.1. Ryšių su visuomene koncepcijos analizė 22

5.2. Krizių valdymas kaip viena iš ryšių su visuomene funkcijų 22

6. KRIZIŲ ĮVEIKIMO VARIANTAI 25

6.1. Įmonės pertvarka arba reorganizavimas 25

6.1.1. Nuostatos keitimas 25

6.1.2. Restruktūrizavimas 26

6.1.3. Pagyvinimas 26

6.1.4. Atnaujinimas 27

6.2. Juridiškai reglamentuotos krizių likvidavimo formos 28

IŠVADOS 30

LITERATŪRA 31

ĮVADAS

Kursinio darbo tikslas – trumpai apžvelgti veiklos krizės sampratą, krizių valdymo modelius, krizių įveikimo variantus.

Darbo uždaviniai: pateikti įmonės krizės veiklos sampratą, išanalizuoti krizės valdymo modelius, nustatyti krizių įveikimo variantus.

Metodika: norėdama pasiekti darbo tikslą, naudojausi įvairiais litertūros šaltiniais, kuriuose yra aptartas įmonės krizių valdymas.

Šiuolaikinės ekonominės veiklos erdvėje įmonės steigiamos siekti konkrečių tikslų. Keičiantis išorinėms ir vidinėms sąlygoms sukurtoji ūkinė sistema ima neatitikti naujų sąlygų, todėl ji turi keistis, nes antraip bus neefektyvi arba patirs krizę. Krizė – tai nestabilumo laikotarpis arba verslo situacija, kai bręsta esminiai pokyčiai lemiantys įmonės gyvybingumą. Šių pokyčių rezultatai gali būti ir neigiami, ir teigiami. Įprasta, kad išeities tikimybė yra 50% : 50%, tačiau šį santykį galima pakeisti sumaniu valdymu. Tas, kuris gali numatyti krizę (arba pokyčių momentą) savo versle, turi didesnę verslo tikimybės sėkmę negu tas, kurį krizė užklumpa netikėtai. Prieštaraujant įsigalėjusiai nuomonei galima teigti, kad krizė nebūtinai baigiasi nuosmukiu, ar bankrotu. Krizė versle gali būti nusakoma tam tikru rizikos laipsniu ir apibrėžtumu [4].

Šiuolaikinės organizacijos aplinka, joje vykstantys procesai labai sudėtingi ir daugiaplaniai. Štai tik keletas jų:

• Rinkos prisotinimas, reikalaujantis orientuotis į klientus;

• Demokratizavimas, griaunantis sienas ne tik Europoje, bet ir apskritai pasaulyje;

• Didėjanti konkurencija, susijusi su rinkos prisotinimu ir demokratizavimu;

• Informacinė skaičiavimo technika, atverianti naujas ūkinės veiklos ir bendradarbiavimo procesų spartinimo galimybes.

Derinant įmonės ir aplinkos, jos egzistencijos situaciją, galima į šį procesą žiūrėti dvejopai.

1. Siaurąja prasme įmonės krizė siejama su įmonės evoliucija. Įmonė sukuriama, vystosi, pasiekia brandą, sensta. Tai iš esmės nesikeičiančios įmonės, kuri išnaudojo savo evoliucinio vystymosi galimybes ir bankrutavo, koncepcija. Šiuo požiūriu įmonę galima lyginti su žmogumi: atėjo laikas – numirė.

2. Plačiąja prasme galima teigti, kad šiandieninėje įmonėje krizinė situacija yra normali situacija ir tik nuolatinis keitimasis užtikrina įmonės egzistenciją. Tik įmonė, sugebanti nuolat kovoti su krizinę situaciją sukeliančiomis vidinimės ir išorinėmis prižastimis, gali persitvarkyti, sėkmingai vystytis ir toliau kletėti padidinto konkurencingumo sąlygomis.

Nepaisant visų pastangų, kurias organizacijos skiria aplinkos problemoms identifikuoti, jos nuolat susiduria su vis iškylančiomis krizėmis. Krizės grasina organizacijos reputacijai, gali sugriauti valdymo struktūras, sukelti didelių finansinių sunkumų ar netgi kelia pavojų organizacijos gyvavimui.

Krizės gali būti planuojamos ir numanomos, tačiau esti ir žaibiškų, neprognozuojamų, stichinių krizių. Tokios krizės pačios pavojingiausios, jos gali sugriauti net ir labai sėkmingos organizacijos pamatus.

Kita vertus, krizės gali tapti posūkio momentu organizacijos veikloje. Neretai krizės tampa naujo pakilimo postūmiu, atspirties tašku. Todėl reikalinga metodologijos šiuo klausimu analizė, išryškinanti gelimų krizinių situacijų sprendimo būdų konceptualumą.

Krizė yra nestabilumo laikotarpis ar būklės susidūrimas, kai gresia lemiami pasikeitimai – viena iš dviejų galimybių yra labai nepageidaujamas rezultatas, o kitas ypač teigiamas.

Tai sąlygoja krizių valdymo proceso įvairovę. Krizės valdymas – tai krizės planavimas, posūkio taškas, rizikos pašalinimo menas.

1. ĮMONĖS KRIZĖS SAMPRATA

Samprata ,,įmonės krizė“ šiuolaikinėje ekonomikos literatūroje apima įvairius įmonės gyvavimo fenomenus – nuo paprastų įmonės funkcionavimo trukdžių, esant įvairiems konfliktams, iki įmonės likvidavimo. Įmonės krizę galima traktuoti kaip neplanuota ir nepageidaujamą, apribotą laiku procesą, kuris gali sutrukdyti įmonės funkcionavimą arba nutraukti jos veiklos tęstinumą`. Taigi krizė – tai bet kuri nestandartinė įmonės situacija, kurioje kyla rizikos grėsmė [4].

Tiksliai apibrėžti krizę, nepaisant tariamo jos paprastumo, gana keblu, nes tai labai priklauso nuo krizės sureikšminimo lygio.

Krizės gali būti
klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus [1]:

• Pagal krizės gilumą;

• Pagal krizės globalumą;

• Pagal pasireiškimo lygį;

• Pagal krizės priežastis;

• Pagal individualų požiūrį į krizę.

Pagal krizės gilumą išskiriamos trys stadijos: kritinė situacija, krizė ir katastrofa (bankrotas).

1 pav. Krizinės situacijos vystymosi kriterijai [1]

Krizinė situacija sudaro, kai įmonės funkcionavimas ir vystymasis yra pažeidžiamas, tačiau kritinis momentas gali būti įveikiamas pasitelkus vidinį įmonės potencialą. Kritinė situacija ištinka tik pavienes įmonės veiklos sritis. Tai tik laikinas, negatyvus lokalinis poveikis, nelabai kenkiantis kitoms veiklos sritims [1].

Kritinė situacija yra normali būsena, būdinga kiekvienai sistemai, tačiau tai nereiškia, kad jos nereikia išsiaiškinti, pašalinti ją sukėlusias priežastis. Vertinant krizinę situaciją, geriau sureguoti stipriau, vadovaujantis šia mintimi: jei mums atrodo, kad situacija yra ideali, tai liudija krizinę situaciją esant tarp taip manančių darbuotojų [1].

Krizė – tai atsitiktinių ar tam tikrų vystymosi procese susiformavusių veiksnių sąlygotas kritinis momentas, kuris pažeidžia normalų sistemos funkcionavimą, ir ji tada nebegali vystytis norima trajektorija. Krizės židinys dažnai yra lokalus, tačiau laiku nepastebėti negerovių požymiai gali apimti ir visą sistemą. Susidarius krizinei situacijai, lig šiol vykdyta įmonės strategija tampa beprasmė – būtina iš esmės peržiūrėti veiksmus [1].

Katastrofa (bankrotas) yra paskutinė krizinės situacijos stadija, reiškianti sistemos žlugimą [1].

Krizė yra tarpinė kritinės situacijos ir katastrofos stadija. Dažnai pabrėžiamas laikinas, tačiau ne momentinis, krizės pobūdis, tačiau tai nereiškia, kad krizė išsispręs savime. Kritinė situacija perauga į krizę, laiku nesureagavus, laiku nepastebėjus pastovių problemų ir neišsprendus problemos pradiniame jos pasireiškimo etape. Labai dažnai pavojų kelia tai, kad nesugebama atskirti trumpalaikių kliūčių ir pastoviai pasikartojančių, įsišaknijusių sistemos neveiksnumo priežasčių. Krizinio laikotarpio trukmė ir komplikuotumas priklauso nuo įmonės darbuotojų, ypač valdymo personalo aktyvumo, kvalifikacijos ir antikrizinių priemonių efektyvumo [1].

2. ŠIUOLAIKINĖS ORGANIZACIJOS KRIZĖ

2.1. Krizinės situacijos apibrėžtis

Krizinė situacija gali būti apibūdinama kaip grėsmė organizacijos tikslams, kuri limituoja sprendimo laiką ir riboja sprendimus priimančių asmenų galimybes.

Vidinė organizacijos aplinka, patekusi į krizinę situaciją, susiduria su šiais psicologiniais barjerais [2]:

• Stresas. Stresas visų pirma lemia organizacijos narių elgesį ir reakciją krizinėje situacijoje. Tai susiję su situacijos naujumu bei netikėtumu ir apsunkina kostruktyvaus sprendimo galimybes.

• Vienišumo jausmas. Organizacija jaučiasi izoliuota ir apleista. Oraganizacijos nariams ir vadovams susidaro įspūdis, jog visi prieš juos nusistatę. Tokiu atveju atrodo, kad geriausia pasitraukti į šalį, elgtis pasyviai, nes papildomi pareškimai gali būti panaudoti prieš organizaciją.

• Panika. Krizės metu stiprėja organizacijos personalo panika. Organizacijos viduje ima sklisti gandai apie organizacijos krachą, gali padažnėti pravaikštų.

• Iškreiptas suvokimas. Haushildt tai vadina organizacijos narių sukilimu prieš save. Tai aiškinama tuo, jog dėl padidinto išorinės aplinkos dėmesio organizacijai krizinėje situacijoje sava grupė (organizacija) suvokiama kaip priešas. Taip formuojasi iškreiptas situacijos suvokimas.

2.2. Krizės priežasčių identifikavimas

Kikvienoje krizinėje situacijoje svarbu nustatyti ją lėmusias priežastis. Krizės gali kilti labai skirtingoje aplinkoje, paveikti skirtingus objektus bei subjektus, todėl krizių priežastys esti labai įvairios. Taigi tikslinga išskirti bendrus krizinių situacijų priežasčių raiškos principus, kurie nebūtinai paaiškintų kiekvienos atskiros krizės kilmę, tačiau identifikuotų bendrus krizių atsiradimo aspektus [2].

Tyrinėdamas krizių prižastingumą, F. Roselieb išskiria šias tendencijas [2]:

1. Krizių priežastis galima nagrinėti pagal jų kilmę. Čia išskiriamos:

• Endogeninės priežastys, esančios vidinėje organizacijos įtakos srityje. Vidinės priežastys gali būti nesėkminga oragnizacijos vadyba, ekonominės, personalo, finansų strategijos kalidos.

• Egzogeninės priežastys, kylančios už organizacijos ribų, esančios netiesioginio poveikio lauke. Prie išorinių veiksnių galima priskirti organizacijos technologinę, ekonominę, konkurencinę, socialinę, visuomeninę, teisinę aplinkas.

2. Krizių kilmei būdingas multikaulizmo veiksnys, t.y. dažniausiai krizių priežastis yra ne viena, jas nulemia daugelis tarpusavyje koreliuojančių veiksnių.

3. Krizių priežastys dažniausiai yra ne vienpakopiai įvykiai, o daugiapakopė priežasčių ir poveikio konsteliacija.

Tai yra bendri krizės priežasčių bruožai, tačiau kartais išskiriama skirtinga krizės priežasčių struktūra. Pavyzdžiui, verslo įmonių krizių vadybos sampratoje krizės priežastys dažniausiai siejamos su pagrindine įmonių verslo veikla.

1 lentelė

Įmonės krizės priežastys [2]

Problema Priežastys

Nepakankama planavimo ir rinkos informacija • Per plati
sritis;

• Uždaviniai nedeleguojami;

• Valdyme nesuderintas pasitikėjimas ir kontrolė;

• Nepakankamas pasiruošimas spręsti kylančias problemas;

• Mažai su realybe susietas planavimas;

• Nuosavo kapitalo trūkumas ir per didelės kreditavimo apimtys.

Netinkama įmonės koncepcija • Netinkamai formuota gamybos ir patarnavimų programa;

• Per didelis rinkos paklausos vertinimas;

• Perdaug į techniką orientuotas įmonės valdymas.

Netinkamas įmonės išdėstymas • Netinkamai parinkta įmonės vieta;

• Netinkamai parinkta technika ir technologija;

• Netinkamai orientuotasi į žaliavų šaltinius;

• Gamybos plėtros klaidos.

Klaidinga įmonės gamybinė struktūra • Nepakankamai subalansuoti įmonės gamybiniai pajėgumai;

• Netinkama gaminių nomenklatūra;

• Nepakankamas dėmesys racionalizavimui;

• Pasenę įrengimai;

• Per didelis nuomos mokestis.

Probleminis įmonės dydis • Per dideli jaunos, besikuriančios įmonės pridėtiniai kaštai ir didelis finansinių išteklių poreikis;

• Nepakankama orientacija į kitų įmonių paslaugas;

• Per didelė orientacija į plėtrą.

Marketingo trūkumai • Rinkoje nevertinamos produkto savybės: per aukšta ar per žema kokybė;

• Per plati (siaura) gamybinė programa;

• Klaidinga kainų politika;

• Nepakankamas kainų politikos lankstumas;

• Nepakankamas realizacijos kanalų skaičius.

Gamybos sunkumai • Pasenusi ar per nauja, neišbandyta technologija;

• Aukštas netekties lygis;

• Nepakankamas decentralizuotas gamybos koordinavimas;

• Pavėluotos ar per ankstyvos investicijos.

Aprūpinimo ar logistikos sunkumai • Nelankstūs ryšiai su tiekėjais;

• Rizika, susijusi su politiniais sprendimais ir valiutiniais veiksmais, importuojant žaliavas;

• Pastatų statyba vietoj nuomos.

Personalo problemos • Nepakankamas personalo planavimas;

• Konfliktai ir nepakankama veikla darbo užmokesčio bei socialinėje sferoje;

• Nepakankama motyvacija.

Investicijų sunkumai • Investicijų nepagrįstumas;

• Nepakankamos investicijos.

Tyrimų ir diegimo problemos • Nevykdomi tyrimo ir vystymo darbai;

• Netinkama tyrimų ir vystymo koncepcija;

• Nepakankama ar per daug didelė kontrolė.

Kapitalo trūkumas • Diedeli mokesčiai;

• Menkos kredito gavimo galimybės.

Planavimo ir kontrolės sunkumai • Klaidinga kaštų apskaitos sistema;

• Nepakankamas finansinio planavimo lygis;

• Nepakankamas projektinio planavimo lygis.Hauschildt, analizuodamas įmonių krizių priežastis, identifikuoja priklausomybę nuo įmonės dydžio. Tuo remiantis, pastebimos šios didelių įmonių krizių priežasčių kombinacijos [2]:

• Staiga krinta arba netikėtai ima stagnuoti įmonės apyvarta. Tačiau produkcijos gamyba ir aprūpinimas toliau vyksta pagal planą. Prasta gamybos ir pardavimų apimčių atitiktis, atsiranda perteklius. Viso šito sąlygotas didelis trumpalaikis įsiskolinimas yra to pasekmė. Tokia krizė nesunkiai atpažįstama iš finansinės atskaitomybės dokumentų.

• Nuo technologijų labai priklausomose įmonėse krizes lemia priežastys, susijusios su gamyba, investicine veikla, tyrimais, vystymu, inovacijomis. Prie to prisideda ir vadybos klaidos. Turimos omenyje įmonės, kurios orientuojasi į gamybinę filosofiją.

• Sparčiai besiplečiančiose įmonėse problemų sukelia per greitas įmonės išorinis augimas. Daugiausia tai siejama su netinkamu finansų valdymu. Naujos įmonės dažnai įsilieja sklandžiai, ir nupirktos įmonės pasirodo daug brangesnės nei atrodė iš pradžių. Šios krizės taip pat atpažįstamos finansinėje atskaitomybėje.

• Konservatyviose, tradicinėse įmonėse didžiausia problema dažniausiai yra jos savininkas arba didžiausias akcininkas. Praeities sėkmės taikymas dabarčiai ir modernių tendencijų neigimas dažnai lemia klaidingus vadybos sprendimus, galinčius sukelti krizę modernioje aplinkoje.

2.3. Krizių eigos apibendrinimas

Laiko tarpas nuo krizės pradžios iki jos vienokio ar kitokio išsisprendimo gali būti įvairus. Būna išsitęsiančių, lėtai ,,greitėjančių‘‘, krizių. Kita vertus, esti žaibiškų krizių, kurios kyla netikėtai, yra labai intensyvios, greitai pasiekia kritinį tašką. Krizė gali kilti visiškai netikėtai harmoningai gyvuojančioje organizacijoje ir turėti nepataisomų, katastrofiškų pasekmių. Tačiau krizės atsiradimas gali būti ir nuspėjamas, prognozuojamas. Daugeliu atvejų krizės nekyla visiškai netikėtai, išimtys gali būti stichinės nelaimės. Potenciali krizės grėsmė yra juntama ir bent iš dalies nuspėjama [2].

Krizės eigą galima apibūdinti remiantis skirtingais kriterijais [2]:

1. Vienas būdas atsekti krizės eigą – identifikuoti atskiras jos dalis:

• Pradžia,

• Lūžio taškas,

• Pabaiga (2 pav.).

2 pav. Krizės eiga [2]

Šie trys krizės proceso taškai paprastai išaiškinami ne remiantis objektyviais, išmatuojamais kriterijais, bet pagal tai, kaip krizę suvokia patys sprendimus priimantys asmenys.

2. Kitas kriterijus aprašyti įvairių krizių eigai – proceso trukmė, t.y. laikas nuo krizės pradžios iki pabaigos. Kaip ekstremalios formos išskiriamos žaibiškos krizės, pasižyminčios dideliu pagreičiu ir itin trumpa proceso trukme, bei laipsniškai greitėjančios ilgai trunkančios krizės.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2189 žodžiai iš 7175 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.