Krizių valdymas
5 (100%) 1 vote

Krizių valdymas

Turinys

Įvadas…………………………………………………………………………………3

1. Krizės apibrėžtis………………………………………………………………….4

2. Krizės vystymosi etapai…………………………………………………………..5

3. Krizių praktiniai sprendimai………………………………………………………7

3.1 Valstybinės antikrizinės sistemos……………………………………………7

3.2 Įmonės antikrizinė sistema…………………………………………………..7

4. Krizių valdymo modeliai…………………………………………………………9

4.1 Apibendrintasis krizių valdymo modelis……………………………………9

4.2 Pasyvusis krizių valdymo modelis……………………………………………10

4.3 Aktyvusis krizių valdymo modelis…………………………………………11

Išvados………………………………………………………………………………13

Literatūros sąrašas…………………………………………………………………..14

Įvadas

Kiekviena įmonė sprendžia daugelį uždavinių; pagrindiniai yra šie: klientų poreikių patenkinimas; nuolatinis produktų ar paslaugų tobulinimas; geros finansinės būklės užtikrinimas; įmonės ateities vystymosi numatymas ir tikslų formulavimas.

Nesugebėjimas atlikti bent vieno iš šių uždavinių ar nekokybiškas jų atlikimas stumia įmonę prie krizinės situacijos. Yra trys krizinės situacijos lygiai: krizinė situacija, krizė, bankrotas.

Krizinė situacija susidaro, kai pažeidžiamas įmonės funkcionavimas ir vystymasis, tačiau kritinis momentas gali būti įveikiamas, pasitelkus vidinį įmonės potencialą. Kritinė situacija laikinai paveikia tik pavienes veiklos sritis, negatyvus poveikis nėra perduodamas į kitas veiklos sritis.

Krizę galima apibūdinti kaip atsitiktinių ar tam tikrų vystymosi procese susiformavusių veiksnių sąlygotą kritinį momentą, kuris pažeidžia normalų sistemos funkcionavimą.Krizės židinys dažnai yra lokalus, tačiau, laiku nepastebėjus negerovių, ji gali apimti visą sistemą.

Bankrotas yra paskutinė krizinės situacijos stadija, reiškianti sistemos žlugimą.

Apskritai krizė yra neigiamas reiškinys, tačiau sėkmingai išspręsta krizė išveda įmonę iš sąstingio. Ne veltui kinai krizę apibūdina dviem hieroglifais: pavojus ir galimybė. Tai tik dar kartą liudija dvejopą krizės pobūdį: įmonei iškilusį pavojų, grėsmę pažeisti nusistovėjusią tvarką ir proceso vyksmą bei naujas galimybes, mobilizavus įmonės potencialą pakilti į aukštesnį raidos lygį[1].

1. Krizės apibrėžtis

Krizinė situacija gali būti apibūdinama kaip grėsmė organizacijos tikslams, kuri limituoja sprendimo laiką ir riboja sprendimus priimančių asmenų galimybes.

Esminius krizinės situacijos aspektus pateikia Hauschildt (2000):

– įvykis yra faktas, ir jo nebepakeisi;

– svarbiausia yra dėmesį sutelkti į informacijos apie įvykį pateikimą;

– dažnai informacija apie įvykį pasklinda nuo organizacijos nepriklausomoje plotmėje.

Vidinė organizacijos aplinka, patekusi į krizinę situaciją, susiduria su šiais psichologiniais barjerais:

1. Stresas. Stresas visų pirma lemia organizacijos narių elgesį ir reakciją krizinėje situacijoje. Tai susiję su situacijos naujumu bei netikėtumu ir apsunkina konstruktyvaus sprendimo galimybes.

Šiuolaikinėje psichologinėje literatūroje pateikiama daugybė streso definicijų. Anot Seljė, “stresas – tai nespecifinė organizmo reakcija į tam tikrą iššūkį”. Taigi Seljė manymu, net ir kasdieniniai rutininiai įvykiai gali būti susiję su streso pavojumi. Kash tvirtina, jog “stresas – tai reakcija, sukelta grėsmės supratimo bei apsauginių procesų”.

Psichologai sudarė bendrą klasifikaciją, pagal kurią išskiria skirtingos rūšies stresus: fiziologinius ir psichologinius. Šią temą nagrinėjant svarbiausi yra psichologiniai stresai. Jie grupuojami į šiuos stresus:

a) Informacinis stresas, kuris atsiranda dėl informacinės perkrovos, kai žmogus, susiduriantis su didele atsakomybe dėl priimamų sprendimų, neranda reikalingo algoritmo, nesugeba priimti sprendimo per nustatytą laiką.

b) Emocinis stresas, susijęs su grėsme žmogaus fiziniam saugumui, materialinei gerovei, socialiniam statusui ir pan. (pvz.: darbo netekimas, šeimyninės problemos).

Krizinėse situacijose organizacijos nariai ir vadovai patiria tiek informacinį, tiek emocinį stresą.

2. Vienišumo jausmas. Organizacija jaučiasi izoliuota ir apleista. Organizacijos nariams ir vadovams susidaro įspūdis, jog visi prieš juos nusistatę. Tokiu atveju atrodo, kad geriausia pasitraukti į šalį, elgtis pasyviai, nes papildomi pareiškimai gali būti panaudoti prieš

organizaciją.

3.Panika. Krizės metu stiprėja organizacijos personalo panika. Organizacijos viduje ima sklisti gandai apie organizacijos krachą, gali padažnėti pravaikštų.

4.Iškreiptas suvokimas. Hauschildt
tai vadina organizacijos narių sukilimu prieš save. Tai aiškinama tuo, jog dėl padidinto išorinės aplinkos dėmesio organizacijai krizinėje situacijoje sava grupė (organizacija) suvokiama kaip priešas. Taip formuojasi iškreiptas situacijos suvokimas.

Dažnai vadinamos “organiškomis” tokios modernios organizacijos, kurios savo aplinkos elementams nėra atsparios. Labai panašiai kaip ir gyvus organizmus, organizacijas gali veikti aplinkos teigiami ir neigiami faktoriai. Tačiau šiandieninė sėkmingai dirbanti organizacija apibūdinama kaip organizacija, turinti galimybių atpažinti svarbius aplinkos elementus, juos analizuoti, įvertinti įtakos laipsnį ir galimas reakcijas. Strateginio planavimo menas (kuris glaudžiai susijęs su krizių valdymu) apima anksčiau paminėtas veiklas. Tinkama strategija sutelkia prevencijos, apdorojimo ir sprendimo pastangas[3].

2. Krizės vystymosi etapai

Kiekviena krizė, nesvarbu kokios būtų jos priežastys, turi savų vidinių vystymosi ypatumų, kuriuos svarbu žinoti sprendžiant konkrečius krizių įveikimo uždavinius.

Vadovaujantis sisteminiu požiūriu, įžvelgiamas visų krizės proceso stadijų ryšys: kiekvienos stabilios stadijos perėjimas į kitą yra susijęs su nestabilumu, jos transformavimusi ar virsmu visiškai naujos kokybės sistema.

Yra kelios krizių vystymosi etapų klasifikacijos.

Pagal krizės reiškimosi lygį išskiriami 4 krizės etapai: potencialus, latentinis, aktualus vyraujantis, aktualus nevyraujantis.

Potenciali krizė – tai pirmasis krizės etapas. Šiame etape įmonės būklę galima traktuoti kaip normalią, čia vos juntami krizės simptomai neturi žymesnės įtakos įmonės veiklos efektyvumui.

Antrasis – latentinis – krizės etapas. Latentinė krizė dažniausiai yra paslėpta, tačiau jos simptomus jau pastebi siauras bendradarbių ratas. Elgsena šiame krizės etape turi lemiamą įtaką tolesniam krizės vystymuisi. Naudojantis ankstyvos krizės diagnozės metodais, jau šiame etape įmanoma paveikti krizės eigą. Latentiniame krizės etape keliami dideli reikalavimai priimamiems įmonės sprendimams, jie turi atitikti turimą įmonės potencialą ir realias sąlygas.

Aktualiame vyraujančiame krizės etape jaučiamas tiesioginis krizės poveikis. Bandymas įveikti krizę reikalauja didelio įmonės potencialo, pastangų, susitelkimo, sugebėjimo keistis. Šiame etape spręstina problema aiški – krizė atvira, ją pastebi vis daugiau bendradarbių, todėl būtina atkreipti dėmesį į psichologinius momentus, daug dėmesio skirti darbui su žmonėmis – sutelkti visų pastangas problemos sprendimui. Nuo pasirinktos problemos sprendimo būdo, turimų išteklių, o labiausiai – nuo darbuotojų susitelkimo priklauso antikrizinių priemonių efektyvumas.

Aktualios nevyraujančios krizės etape tikrai žinome, jog krizė egzistuoja, tačiau nežinome jos tikrųjų priežasčių, taigi ir priemonių jai likviduoti. Galimas atvejis, kai krizė išplitusi visose srityse ir sujos priežastimis kovoti nebeįmanoma. Siūlomoms antikrizinėms priemonėms trūksta kryptingumo, todėl jos neveiksmingos. Krizė vystosi toliau, nes negalima kovoti su tuo, ko nepažįsti, ir įmonė bankrutuoja.

Į krizę galima žvelgti ekonominiu požiūriu, skiriant potencialo, strateginę ir likvidumo krizę.

Potencialo krizė susijusi su įmonės strateginio potencialo pažeidimu. Strateginis įmonės potencialas – tai įmonės lemiami ištekliai, turimi privalumai ir pranašumai, kurie ir leido įmonei užtikrinti (bent minimalų), pasisekimą praeityje ir ateityje. Tačiau įmonės pasisekimo potencialą galima realizuoti:

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1091 žodžiai iš 3552 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.