KROATIJA
Adrijos perlas- Pietinėje Adrijos dalyje visų jūrų pakraščiu ir net salose išsimėčiusios daugybė mažų gyvenviečių, kuriose gausybė gerai išlikusių graikų ir romėnų kultūros paminklų. Žymiausias ir įdomiausias iš jų-Dubrovnikas. Jis ir gražiausias šio regiono miestas. Manoma, kad jis įkūrtas pirmaisiais mūsų eros amžiais, bet tikrų žinių nėra. Balkonu istorijoje dubrovnikui teko svarbus vaidmuo-jis buvo tarpininkas tarp Romos ir Bizantijos, tarp Rytų ir Vakarų. Čia susiliejo lotynų kultūra, įsiterpė graikų bei arabų kultūros elementų.
Miestą supa storos sienos, ant kurių galima užlipti, vaikščioti bei gėrėtis miesto panorama. Šios sienos Dubrownika saugo jau daugiau kaip 700 metų. Mieste dar jaučiama viduramžių dvasia. Sienomis apsuptame rajone negalima važinėti gatvėmis, tad visiems automobilius tenka paliki už miesto vartų. Gatvės grįstos akmenimis, o įžengęs pro miesto vartus atsiduri prie viduramžių fontano, kurį pastatė garbus architekta Onofrio della Cava, 15 amžiuje į miestą iš kalnų nutiesęs vandentiekį, kuris maitino šį puikų įrenginį. Pagrindinė gatvė išklota šviesiomis marmuro plytelėmis kurios per amžius gerokai apsitrynusios. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad seniau jaunimas buvo labai santūrus ir mergaitės vaikščiojo hiena gatvės puse, o vaikinai-kita.
Šis miestas garsus Rolando kolona, kurios viršuje yra riteris su kardu ir skydu. Tai teisingumo ir laisvės simbolis, kuris gerai žinomas daugeliui Europos miestų nuo Dubrovniko iki Bremeno. Tai Hanzos prekybos miestų simbolis. Tiesa, šio riterio rankos nuo alkūnės iki pirštų buvo Dubrovniko ilgio matavimo vienetas, turintis 18 colių (1 colis-25,5 mm ), vadinamas Dubrovniko alkūne.
Oficialus pavadinimas- Kroatijos respublika.
Geografinė padėtis- Balkanų pusiasalio šiaurėje vakarinę Kroatijos dalį skalauja Adrijos jūra; kranto linijos ilgis 5790km, iš jo žemyninės dalies 1778km, salų 4012km, Dubrovniko apygardą nuo likusios Kroatijos skiria 19km pločio Bosnijos ir Hercegovinos koridorius.
Plotas- Šalies lotas 56538kv km. Skiriamos trys geografinės dalys; žemyninis regionas- Slavonijos žemumos Podravina ir Posovina rytuose, banguotos Zagorjės kalvos šiaurėje ir miškingas Dinarų Karstas viduryje, Adriatikos regionas- Adriatikos pakrantė ir Istrijos pusiasalis, klasikinis dalmatiškojo (kanalų) tipo krantas Adriatikos pakrantėje. Jis susiformavo nugrimzdus atskiroms sausumos dalims; Adrijos jūros pakrantė-718 salų ir salelių, iš jų 66 gyvenamos, 389 uolos, 78 rifai. Didžiausios salos Krkas 406kv km 16tūkst, Bračas 395kv km 14tūkst, Korula 276kv km 17tūkst gyventojų. Miškai užima 35, pievos ir ganyklos 27, dirbamoji žemė 26 proc šalies teritorijos.
Klimatas-Kroatijos klimatas šiaurėje vidutinių platumų pereinantis iš jūrinio į žemyninį, ir ryškus Viduržiemio jūros(mediteraninis) pietuose. Vidutinė oro temperatūra C sausį Zagrebe 0, liepą +22 iškrenta apie 750mm, Slavonijos Brode -1 sausį ir +23 liepą, iškrenta 880mm kritulių.Geografiniai ekstremumai- Ilgiausios upės šalies teritorijoje; Sava 420km, Drava 350km, didžiausias ežeras Vransko 31kv km, aukščiausias kalnas Troglavas 1913m.
Naudingos iškasenos- Kroatijoje išgaunamos naudingos iškasenos; nafta, gamtinės dujos, boksuotai (Istrija), anglys.
Pramonė ir žemės ūkis- Išplėtota mašinų pramonė; laivų ir tanklaivių statyba (Rijama, Splitas, Trogiras), elektros varikliai, staklės, telekomunikacijos ( Zagrebo „Nikola Testa“, Karlovacas), žemės ūkio mašinos(Osijekas);naftos gavyba mln.t;1990=2,5, 1993=2 (ir eksportas), naftos chemija (Krk sala), plastmasės (Splitas), vaistai, buities chemija ir muilas (Zagrebas), medvilniniai audiniai ir drabužiai (Zagrebas, Varaždinas, Karlovacas), avalynė (Borovas), „Maraskino“ likeris (Zadaras). Žemės ūkis augalininkystės krypties; grūdinės kultūros Podravinoje ir Posavinoje importo ir eksporto rodikliai Kroatijoje panašūs. Adriatikos pakrantėje auginami vynuogynai, sodai, alyvmedžiai ir citrusai. Tampat vystomas kiaulių ūkis ir paukštininkystė Slovakijoje, dešrų ir kiaušinių eksportas.
Turizmas-garsiausi Kroatijos kurortai Adriatikos pakrantėje Dubrovnikas, Apatija, Splitas, Crikvenica; salų turizmas; vasaros ir žiemos kurortas Hvaras, Biševo salos Mėlynoji grota, festivaliai ir atrakcionai; kaskadiniai Plitvico ežerai; gili krizė dėl ginkluotų konfliktų. Užsienio turistų skaičius 1990-1992 sumažėjo 6 kartus. Atvyksta turistai iš Slovėnijos, Vokietijos Austrijos, Vengrijos ir Didžiosios Britanijos. Pajamos gaunamos iš turizmo;1989-2,5mlrd, 1990-1,7mlrd, 1991-0,3mlrd, 1992-0,5mlrd, 1993-0,8mlrd.
Socialinės žinios-1000 žmonių tenka;270 radijo imtuvų, 250 telefonų, 210 televizorių, 150 laikraščių apie 142 automobilių. 4proc šalies gyventojų neraštingi. Bedarbių( proc, šalies darbo jėgos);1991(14,1), 1992(17,8), 1993(17,4), 1994(20,0).
Ekonominiai rodikliai- Bendras vidaus produktas;1990-24 mlrd JAV dol (Kroatijos nacionalinis bankas), 1991-14, 1992-11, 1993-12mlrd. JAV, dol. Nacionalinis produktas vienam gyventojui JAV dol;1990-5200JAV dol (Kroatijos nacionalinis bankas ). Realus kosmetinis bendras vidaus produktas prieaugis+, nuosmukis-(proc) 1990-(-8,5), 1991-(-30), 1992-(-24), 1993(-11). Taigi Kroatija yra prieinamos ekonomikos
šalis.
Ekonominė krizė- Ekonominės krizės gilėjimas dėl pereinamojo laikotarpio sunkumų ir etninių- karinių konfliktų. Pramonės produkcijos nuosmukis (-) proc;1990(-11), 1991(-29), 1992-(-15)., mažmeninės prekybos nuosmukis (-);proc; 1992(-45), 1993(-30), mašinų ir įrenginių gamybos indeksas(1990-100), karo nuostoliai iki 1995 vertinami 16mlrd.JAV dol.
Piniginis vienetas-iki1994 05 30 Kroatijos dinaras; 1JAV dol-105 Kroatijos dinarai (1992 pradžia) -220 K dinarų (1992 vidurys), 1000 dinarų (pradinis kursas), Antrojo pasaulio metais kuna buvo Kroatų valstybės valiuta; užsienio valiutos atsargos(mlrd. JAV dol.);1993 vidurys (0,35), 1993(0,5), 1994(1,4); užsienio skola (mlrd.JAV dol);1991(2,8), 1992(3,00, 1993(2,6), 1994(3,0). Informacinio augimo tempai gana dideli. Žymiausi bankai; „Privreda banka Zagreb“, „Zagrebatska Banka“.