Kroatija1

Turinys

Turinys 2

Duomenys apie Kroatiją 3

Kroatija 5

 Informacija 5

 Kroatijos gyventojai 5

 Jūros krantas ir pakrantės 5

 Centrinės Kroatijos kalnai 6

 Panonijos rajonas 6

 Trumpa istorija 7

 Zagrebas 8

 Gamtos grožybės 11

 Įžymybės ir kultūra 12

 Tautosaka ir mokslas 13

Tai įdomu 14

Duomenys apie Kroatiją

• Oficialus pavadinimas: Kroatijos Respublika

• Plotas: 56538 km²

• Gyventojai: 4760344

• Gyventojų tankumas: 842 žm./km²

• Sostinė: Zagrebas (706,770 gyv.

• Geografija: šalis yra pietrytinėje Europos dalyje prie Adrijos jūros. Šiaurėje Kroatija ribojasi su Slovėnija ir Vengrija, rytuose su Serbija, pietryčiuose su Bosnija – Hercegovina, pietuose su Juodkalnija.

• Nacionalinė sudėtis: kroatų 77,9%, serbų 12,2%, jugoslavų 2,2%, musulmonų 1%, vengrų 0,5%, kitų 6,2%, (1991).

• Oficiali kalba: kroatų. Populiarios vokiečių ir italų kalbos.

• Piniginis vienetas: 1 kuna (KN) =100 lipų. Cirkuliuoja 5,10,20,50,100,500, ir 1000 nominalų baknotai bei 1,2,5 kunų vertės monetos. Taip pat yra 1,2,5,10,20,20 lipų vertės monetos. Pinigus keičia visi bankai, viešbučiai, oro uostų keityklos. Daugelyje parduotuvių, restoranų ir viešbučių galima atsiskaityti kreditinėmis bei kelionės čekiais.

• Religija: 75% – Romos katalikai, apie 20% – ortodoksai

• Didžiausi miestai:

1) Zagrebas – 867,865

2) Splitas – 189,388

3) Rijeka – 167,964

4) Osijekas – 104,761

5) Zadaras – 76,343

6) Pula – 62,378

7) Karlovacas – 61,314

• Miestų gyventiojai: 55%

• Klimatas: viduržemio jūros / kontinentinis. Saulė šviečia 2600 valandų per metus.

• Aukščiausia viršukalnė: Dinara (1831)

• Nacionalinės šventės:

o Naujieji metai – sausio 1 d.

o Trijų karalių – sausio 6 d.

o Velykos ir Velykų pirmadienis

o Darbo šventė – gegužės 1 d.

o Nepriklausomybės diena – gegužės 30 d.

o Antifašistinės kovos diena – birželio 22 d.

o Tėvynės padėkos diena – rugpjūčio 5 d.

o Žolinė – rugpjūčio 15 d.

o Vėlinės – lapkričio 1 d.

o Kalėdos – gruodžio 25 d.

o Šv. Stepono diena – gruodžio 26 d.

• Darbo valandos: įstaigos dirba 7-15/8-16; paštas 7-19; vasaros metu Adrijos pakrantėje 7-24; bankai pirmadienį- penktadienį 7-15, šeštadienį 8-14; parduotuvės darbo dienomis 8-12 ir 17-19, šeštadieniais iki pietų. Nuo 14-17 – siestos laikas

• Maitinimo kainos: taupiai – 15-30 Lt; vidutiniškai – 30-80 Lt; brangiai – 80 Lt ir daugiau.

• Apgyvendinimo paslaugos: taupiai – 40-80 Lt; vidutiniškai – 80-200 Lt; prabangiai – 200 Lt ir daugiau.

• Elektra: elektros įtampa 220V

• Telefonas: telefono automatuose naudojamos monetos arba kortelės, kurias galima įsigyti pašte, viešbutyje ar kioske. Tarptautinis kodas į Kroatiją – 385, tarptautinis kodas iš Kroatijos – 00.

Skambinant į Lietuvą reikia rinkti: 00 370 + miesto kodas Lietuvoje + abonemento telefono numeris.

• Valgiai: kroatų virtuvei būdinga daugybė žalumynų. Labai populiarūs kalmarų, krevečių patiekalai, o krabai ir žuvys, sužvejoti Adrijos jūroje, laikomi geriausiais pasaulyje. Page pagaminti sūriai iš avių pieno kokybe nenusileidžia aukščiausios rūšies prancūziškiems sūriams. Nemažas vietinio vyno pasirinkimas. Istrijoje populiarūs “Teran”, “Merlot”, “Cabernet”, pietuose “Opolo”, “Plavac”, “Dingač”, “Postup” raudonieji bei baltieji vynai (gėrimų kainos parduotuvėse nuo 10 iki 20 kunų, restoranuose kainuoja kur kas brangiau, maždaug keturis kartus daugiau).

• Geriamas vanduo: vandentiekio vandenį gerti galima, tačiau jis yra chloruotas. Patariama pirkti geriamą vandenį, išpilstytą į butelius.

• Arbatpinigiai: pagal tradiciją pardavėjams ar viešbučio tarnautojams paliekama apie 5-10% nuo sąskaitos sumos (priklausomai nuo aptarnavimo kokybės).

• Transportas: miesto autobusų bilietai kainuoja apie 8 kunas, taksi 1 kilometro kaina – apie 8 kunas. Automobilio nuoma 1 parai, priklausomai nuo tipo, tarp 208 ir 600 kunų. Nuomotis automobilį gali asmuo, sulaukęs 21 m. amžiaus ir turintis tarptautines vairuotojo

teises bei ne mažiau kaip 2 metų vairavimo stažą. Automobilis gaunamas pilnu baku, grąžinti jį reikia taip pat pilnu baku (dyzelinis kuras kainuoja apie 5,5 kunas, benzinas 7-9 kunos).

• Atsargumas: visada reikia nešioti galvos apdangalą, akinius nuo saulės, naudoti apsauginį kremą. Bent jau pirmosiomis dienomis būtina venkti ilgai būti saulėje, nes saulė labai kaitri. Negerti labai šaltų gėrimų, nes temperatūrų skirtumas gali sukelti anginą. Pinigus, brangenybes, pasą rekomenduojama saugoti viešbučio seifuose.

• Paplūdimys: gultų ir skėčių nuoma paplūdimyje apie 20 kunų. Dauguma pakrančių akmenuotos, todėl patariama turėti pripučiamą čiužinį.

Kas prieš dešimt metų būtų žinojęs ką nors apie Kroatiją, vieną iš buvusios Jugoslavijos respublikų? Gal kai kurie dar buvo girdėję apie Zagrebą arba Adrijos jūrą, bet mažai kas žinojo, kad tai yra būtent Kroatijoje. Šiandien daugumai tai jau yra žinoma.

Dabar Kroatiją įmanoma pasiekti daug greičiau ir patogiau nei ankskiau. Po 2 valandų skrydžio iš Vilniaus jau galima grožėtis Krko salos gamtovaizdžiu, alyvmedžių, mandarinų giraitėmis, mimozų žiedais.Kroatija

 Informacija

Referendume,
vykusiame 1991 m., 94% kroatų tautos balsavo už Respublikos nepriklausomybę, bet kroatų teritorijoje gyvenanti serbų tautos dalis sukilo, stengdamasi tą kroatų krašto dalį prijungti prie Serbijos. Norėdama “apginti” serbus Kroatijoje, Serbija išprovokavo nelaimingą bei neteisingą karą. Nuo 1992 m. Kroatija yra oficialiai pripažinta nepriklausoma ir laisva šalis, Jungtinių tautų narė. Lietuva buvo viena iš pirmųjų pasaulio šalių, pripažinusių Kroatijos nepriklausomybę.

Kroatijos Respublika driekiasi palei rytų Adrijos jūros krantus (besidriekiančius beveik 1,8 tūkst. km) iki paskutiniųjų alpių kalnelių bei įsirėžia giliai į Panonijos lygumą iki Dravos ir Dunojaus upių. Daugiausia tai yra iš karų su turkais likusios sienos, kurias atnaujino buvusios Jugoslavijos valdžia, todėl prie Neumo miesto, prieš Pelješaco pusiasalį, Kroatijos teritoriją kerta Bosnijos ir Hercegovinos išėjimas į jūrą. Piečiausioje teritorijos dalyje Kroatija ribojasi su Juodkalnija. Kroatijos vaizdas žemėlapyje, be abejo, atrodo gana keistokai – kaip skrendantis paukštis.

Dėl savo geografinės padėties, palyginti nedidelėje Kroatijos teritorijoje egzistuoja dideli klimato skirtumai, nepaprasta floros bei faunos įvairovė, daugybė tradicinio ūkio (pirmiausia, žemės ūkio bei gyvulininkystės) bei šiuolaikinės perdirbamosios pramonės formų.

Kroatija vadinama viena ekologiškai švariausių Europos šalių. Dešimt nacionalinių parkų garsėja ne tik įspūdingumu ir žavumu, bet ir augmenijos bei gyvūnijos gausa ir įvairove.

 Kroatijos gyventojai

Kroatai – svetingi žmonės. Bendrauti su jais yra iš ties malonu. Prekybininkai maloniai pasisveikinę, neskuba įkyriai siūlyti savo paslaugų ar prekių, nuoširdžiai stengiasi patarti. Kroatai nelinkę iš pradžių sakyti nerealių kainų. O paskui parduoti prekę neva per puse.

 Jūros krantas ir pakrantės

Kalnų masyvai tarp jūros ir vidurinės krašto dalies gina krantą nuo kontinento klimato įtakos ir atvirkščiai. Taip atsirado du klimato tipai: viduržemio jūros, vyraujantis Istrijoje, kroatų pajūryje bei Dalmatijoje. Ir kontinentinis, vyraujantis giliau žemyne. Per metus pajūryje būna daugiausiai saulėtų dienų, o žiemos metu žemyninės dalies šiaurėje kartais būna ir keletas laipsnių šalčio. Vasaros dažniausiai būna sausos ir karštos, o 58-59% oro drėgnumas labai naudingas sveikatai.

Adrijos jūros pakrantės – labai įvairios. Smėlio paplūdimių yra nedaug. Dauguma pakrančių – uolėtos. Akmenuotas ir Adrijos jūros dugnas, be to, ten daug jūros ežių.

Adrijos jūra pripažinta viena gražiausių pasaulyje. Išsiskiria palyginti dideliu druskingumu, kas kartu su jūros gilumu sąlygoja jos mėlynumą ir skaidrumą. Be viso to, Adrija yra labai šilta jūra. Vasaros metu vandens paviršiuje temperatūros vidurkis sudaro 25-27°C. palei krantą išsimėtę 1185 salos, salelės, uolos, iš kurių apie šešiasdešimt nuolat gyvenamos, todėl pavadinimas “krantas su tūkstančiu salų” nėra tik metaforinis, bet realus. Pačios didžiausios salos yra Krkas (410 km²), Cresas (404 km²), Bračas (395 km²) bei Hvaras (299 km²).

Krk – didžiausia Kroatijos Adrijos jūros sala, garsėjanti gamtos grožiu, švelniu klimatu, tūkstantmečių senumo istorija.Su žemynu ją jungia įspūdingas 1490 metrų ilgio tiltas. Įlankos ir užutėkiai, uolos ir rifai, maži miesteliai, kurių krantines skalauja smaragdo spalvos skaidri Adrija – plaukiant aplink salą nėra kada nuobodžiauti. Turistai neaplenkia Košljuno salos. Čia yra prancūziškas vienuolynas, archeologijos ir istorijos muziejus. Kelionė prabangia jachta su kapitonu aplink salą ar dienos išvyka į Adrijos jūrą kainuoja per pusantro tūkstančio litų. Saloje klesti žvejybos verslas, nes Adrijos jūra dosni žuvimis, krevetėmis, krabai ir kitomis gėrybėmis. Didžiausias salos miestas – Krk. Gražus, spalvingas ir judrus salos kultūros centras. Senamiestis, katedra, miesto sienos griuvėsiai – tai pažintis su dalelyte Kroatijos istorijos.

Bračas – sala, didžiausias Kroatijos pajūrio miestas, pasižymintis pušynais, alyvmedžių giraitėmis ir vynuogynais. Bračos salos paplūdimiai tęsiasi dešimtis kilometrų. Bračas – vienas iš banglenčių sporto centrų. Didžiausia turistų susitelkimo vieta – salos pietuose. Tai miestas Bolas ir jo garsieji paplūdimiai.

Į pietus nuo Bračo – sala Hvaras, ilgiausia Adrijos jūroje. Tai vynuogių, alyvuogių ir levandų sala. Dėl vešlios subtropinės augalijos ši sala dar vadinama Kroatijos Madeira.

Didelę teritoriją užima akmeningas gruntas, sudarytas iš kalkių bei dolomitų, kuriam formą suteikė koroziniai procesai. Tai korėta, raudonos spalvos žemė, kartais visiškai be augalų, o kartais apsodinta medžiais. Tokios žemės bruožai yra olos, požeminės upės, karstiniai ežerai, purvo ežerai, spygliuočiai, krūmai, pakalnučių laukai, alyvmedžiai, oleandrai, vaismedžiai (mandarinai, kiviai, migdolai, erškėčiai, vyšnios) ir vynuogės. Iš pramonės reikia paminėti laivų statybą, jūros druskos gavybą bei žvejybą. Pats didžiausias jūros uostas yra Rijeka.

Rijeka – vienas didžiausių Kroatijos miestų ir didžiausias uostas su įdomios architektūros senamiesčiu. Savo dvasia miestas, nors ir be kanalų, labai artimas
Venecijai. Čia vyksta įspūdingi, spalvingi karnavalai, trunkantys net 10 dienų.. Kiekvienais metais Rijekos karnavalas įgauna vis platesnį užmojį ir tampa vis labiau žinomu tarp karnavalų mėgėjų. Viduramžių laikus menantis Trsat pilis – fortas, kažkada buvęs strategiškai svarbus statinys, šiandien yra viena mėgstamiausių Rijekos gyventojų ir miesto svečių pasivaikščiojimo vieta. Nuo pilies mūrų atsiveria puiki miesto ir Kvarner įlankos panorama. Šalia Trsat pilies, kalvos papėdėje yra Šv. Mergelės Marijos bažnyčia ir pranciškonų vienuolynas, Šv. Jurgio bažnyčia.

 Centrinės Kroatijos kalnai

Didelę dalį Kroatijos teritorijos sudaro kalnai.Tarp didžiausiųjų yra Učka (1396 m), Velebitas (1757 m), Biokovas (1762 m) bei pilnas miškų Dinaros Masyvas (1831 m).

Ši teritorija yra pilna miškų, mažų laukų bei slėnių. Kritulių čia gausu, ypač Gorski Kotaro rajone (1700-3500 l/m² per metus). Žiemos labai šaltos bei snieguotos; temperatūra kartais siekia net 25 laipsnių šalčio. Vasaros irgi būna vėsios; metinis temperatūros vidurkis sudaro 8,5 °C. Miškuose auga bukai, eglės, ąžuolai, kadagiai, klevai, skroblai ir t.t., todėl čia labiausiai išvystyta medžio apdirbimo pramonė, o kalnų ganyklų dėka – gyvulininkystė.

Kalnų turizmas taip pat yra vystomas, nes dauguma žmonių domisi alpinizmu ir būtent savaitgaliais išsiruošia į kalnus. Ten jie gali apsigyventi nedideliuose pensionatuose (30-40, kartais ir daugiau vietų), kurie gali suteikti nakvynę, poilsį, maistą ir pasiūlyti patrauklius maršrutus. Žiemos metu galima slidinėti Sljeme, Platako, Bielolasicos kalnuose, jei tik pakankamai prisninga. Pasitaiko, kad tą pačią dieną turistai gali maudytis šiltoje Adrijos jūroje ir slidinėti Platako kalnuose, kurie yra tik 25 km nuo jūros kranto.

 Panonijos rajonas

Šiaurinė bei šiaurės rytinė Kroatijos dalis priklauso Panonijos lygumai, kuriai būdingas ryškus kontinentinis klimatas, šiltos vasaros bei gana šaltos ir sausos žiemos. Tame regione teka didžiausios kroatų upės: Sava (teka per Kroatiją 562 km), Drava (302 km) ir Dunojaus (188 km). Čia taip pat rasime olų, akmens ir žvyro kasyklų, gražių ežerų, bei šiltų gydomojo sieros vandens šaltinių. Šarminiai sieros vandenys netoli Varaždino miesto buvo labai gerai žinomi dar senovės romėnams (Aquae lasse, 57,6C). Pačiame regione yra dar daugiau tokių šaltinių (Sutinskos šaltiniai – 37,4C; Tuheljo šaltiniai – 32,5C; Krapinos šaltiniai – 40-43C), o kiek į rytus – Daruvaro radioaktyvieji šilto vandens šaltiniai (romėnų Aque Balissae – 39-46C). Nuo senųjų laikų šis regionas didžiuojasi įvairiomis kokybiškų vynų rūšimis.

 Trumpa istorija

Kai kurie Kroatijos regionai buvo gyvenami dar priešistoriniu laiku. Seniausi žmogaus pėdsakai surasti Hušnjakovo oloje netoli Krapinos miesto, šiaurės vakarų Kroatijoje. Vario, bronzos ir geležies periodais dabartinės kroatijos teritorijoje gyveno indoeuropiečių tauta ilirai. Nuo IV a. pr. Kr. ilirai susimaišė su keltais, o atėjus romėnams buvo romanizuoti. Tuo tarpu graikai iš Sicilijos kolonizavo salas bei rytinę Adrijos kranto dalį. Tai liudija daug kroatų krašto rašytinių paminklų. Po keleto amžių karų 9 m. po Kristaus gimimo romėnai numalšino ilirų sukilimą ir užvaldė dabartinės Kroatijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei kitų Balkanų kraštų teritoriją. Romanizuoti ilirai iš dabartinių kroatų kraštų – Aurelianas, Probas, Diokletianas ir kiti – tapo net romėnų imperatoriais. Romėnai paliko daug savo egzistavimo pėdsakų, pradedant sarkofagais su užrašais bei nuostabiomis skulptūromis, baigiant dideliais, gerai išsilaikiusiais romėnų architektūros paminklais, pavyzdžiui, Diokletiano rūmais Splite, Amfiteatru ir Augusto šventykla Puloje ir kitais.