KROKODILAI
Krokodilas. Rūšys – 23. Šeima – tikrieji krokodilai. Būrys – Crocodilia. Klasė – Ropliai ( Reptilia ). Tipas – Chordafa. Karalystė – Gyvūnai.
Krokodilas – priešistorinių laikų reliktas. Tai didžiausias roplys, atsiradęs anksčiau už žinduolius bei paukščius ir visiškai nepasikeitęs nuo tada, kai išnyko jo giminaitis dinozauras. Žinomiausi: Bukasnukiai krokodilai, Krokodiliniai kaimanai, Misisipės aligatoriai, Nilo krokodilai, Gango gavialai, Orinoko krokodilai, briaunagalviai ir pelkiniai krokodilai, bei Siamo krokodilai. Krokodilo akys turi vadinamąjį trečią voką, patikimai apsaugantį jas nuo vandens. Dantys aštrūs, kūgiški, prisitaikę grobiui čiupti, bet ne kąsti. Raumeninga raukšlė skiria ryklę ir kvėpavimo takus nuo burnos ertmės. Panėrus šnervės ir ausys užsiveria.
Gyvenamoji vieta. Krokodilai paplitę Azijoje, Afrikoje, Australijoje ir Amerikoje. Krokodilai gyvena upių ir ežerų pakrantėse. Naktį jie praleidžia vandenyje, o tekant saulei išlipa į krantą.
Judėjimas. Krokodilai – stiprūs ir greiti plaukikai. Jie iriasi mojuodami į šalis stipria, iš šonų suplota uodega. Plaukdami krokodilai retai kada judina kojas ir laiko jas priglaudę prie aptakaus kūno. Krokodilai juda ir sausumoje, tačiau įvairiai – gavialas retai kada nueina toli nuo vandens. Pelkinis krokodilas, išdžiūvus upei, kurioje gyvena, nukeliauja ne vieną kilometrą. Sausumoje krokodilai čiuožia ant pilvo, stumdamiesi kojomis. Eidami toli, jie pakelia kūną virš žemės ir velka uodegą iš paskos. Mažesnių rūšių ir jauni krokodilai gali “šuoliuoti” iki 17km/h greičiu.
Maitinimasis. Krokodilų snukis skiriasi pagal jų mitybą. Gavialo ir Orinoko krokodilo snukis ilgas ir laibas; mostelėdami juo į vieną ar kitą šoną ir staiga susičiaupdami, jie pagauna žuvis. Aligatorių ir kaimanų snukis trumpas ir platus, pritaikytas gaudyti didelį grobį, tarp jų žinduolius. Kai krokodilai sučiaupia nasrus, matyti ketvirtasis apatinio žandikaulio dantis – tuo jie skiriasi nuo aligatorių ir kaimanų. Jauni krokodilai ėda krabus, vabzdžius ir varles. Didesni minta žuvimi, negyvais gyvūnais ar prie vandens ilgai tyko grobio – žinduolių ir vandens paukščių, atėjusių atsigerti. Auką pastveria stipriais žandikauliais bei aštriais dantimis, ir įsitraukę po vandeniu ją nuskandina. Krokodilai negali kramtyti, todėl grobį sudrasko jį purtydami ir plėšydami dantimis. Iš karto grobio nepraryja, o paslepia jį brūzgynuose ir palieka irti. Krokodilas visuomet suėda visą grobį, nepalikdamas jokių atliekų. Jo skrandžio sienelės išskiria specifines skrandžio sultis, kurios suskaido net ir sunkiai virškinamas gyvūnų dalis.
Kvėpavimas. Krokodilo šnervės ir akys yra galvos viršuje, todėl gulėdamas vandenyje, jis gali matyti ir kvėpuoti. Pusiau paniręs, jis kvėpuoja uždaręs gerklės odos raukšlę, kad į plaučius nepatektų vandens. Būnant po vandeniu, šnervės ir ausys užsiveria, o ant akių užeina jas saugantis trečiasis permatomas vokas.