Krovinių gabenimas Lietuvos geležinkeliais
5 (100%) 1 vote

Krovinių gabenimas Lietuvos geležinkeliais

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………………..3

Darbo tikslas ir uždaviniai……………………………………………………………………………………………………3

PRADINIAI DUOMENYS……………………………………………………………………………………………………4

Transporto sistemos šaka……………………………………………………………………………………………………..4

Ištekliai………………………………………………………………………………………………………………………………5

Darbo jėgos imlumas………………………………………………………………………………………………………….10

Technologijos reikšmė………………………………………………………………………………………………………..10

ĮMONĖS GAMYBOS APŽVALGA……………………………………………………………………………………..12

Įmonės įkūrimas………………………………………………………………………………………………………………..12

Įmonės statusas………………………………………………………………………………………………………………….13

AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos pobūdis…………………………………………………………………………13

Pasiekimai…………………………………………………………………………………………………………………………13

Paslaugų (krovinių vežimo) nomenklatūra…………………………………………………………………………..14

Naudojamos žaliavos (medžiagos) bei jų tiekėjai…………………………………………………………………..16

Pagrindiniai konkurentai……………………………………………………………………………………………………17

Stambiausi vartotojai………………………………………………………………………………………………………….19

ATLIEKAMŲ DARBŲ TECHNOLOGIJA…………………………………………………………………………..19

Paslaugos tipas………………………………………………………………………………………………………………….19

Paslaugos (krovinių gabenimo) teikimo procesai………………………………………………………………….20

Fazės…………………………………………………………………………………………………………………………………20

Operacijos paslaugos teikimo metu……………………………………………………………………………………..21

Reikalingi įrengimai, prietaisai ir įrankiai……………………………………………………………………………22

Procesų ir operacijų aprašymas nurodant, kaip pasikeitė gabenamo krovinio būklė atlikus technologinio proceso operacijas…………………………………………………………………………………………24

Technologinė paslaugos (krovinio gabenimo) teikimo schema……………………………………………….25

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………………….26

PASIŪLYMAI……………………………………………………………………………………………………………………26

NAUDOTA LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………28

ĮVADAS

Darbo tikslas bei uždaviniai

Dabar smarkiai pasikeitė transportavimo vaidmuo ekonominiame šalies vystymęsi. Praeityje transportas tiktai padėdavo gamybinių šalies ūkio šakų veikloje, o dabar jis tapo pagrindiniu jų vystymosi ir augimo veiksniu. Tai yra visiškai nauja transporto funkcija visų išsivysčiusių šalių ekonominiame gyvenime.

Didžiulę reikšmę ekonominiame vystymęsi lemia nuolat didėjantis pasaulyje darbo pasiskirstymas, kurio rezultatas yra kooperacijos didėjimas kiekvienoje ekonominės veiklos sferoje ir tarp šių sferų. Ši kooperacija nenutrūkstamai siejasi su transporto darbu. Pavyzdžiai iš ekonominio gyvenimo rodo, kad normali gamybinių barų ir ištisų šalies ūkio šakų veikla sutrikdoma dėl blogo transporto darbo.

Dabar naujos įmonės nestatomos, jei toje teritorijoje nėra transportinių komunikacijų, kadangi transporto infrastruktūros (kelių tinklo ir transporto mazgų) sukūrimas labai padidina statomo gamybinio komplekso kapitalo imlumą ir sumažina įmonės rentabilumą. Atskiros šalies ūkio šakos ir įmonės atitinkamoje teritorijoje gali didinti savo gamybinius veiklos pajėgumus tik tuo atveju, jei gerai išvystytas transportas.

Geras transporto, taip pat pastovių įrenginių išvystymas yra lemiamas ekonominis ir technologinis veiksnys statant naujas įmones.

Gamybos augimą atskirose šalyse ir rajonuose nulėmė pradinis transporto išsivystymas, kuris artino realizacijos rinką, leido kooperuoti gamybą darbo pasidalijimo pagrindu, taip pat didino
produkcijos išleidimą darbo našumo didėjimo ir savikainos mažėjimo sąskaita.

Atskirų rajonų pramonė paprastai vystosi plečiant gamybą veikiančiose įmonėse ir kuriant naujas ekonominės infrastruktūros pagrindu, kurios svarbiausias elementas yra transportas. Naujos įmonės, taip pat stambūs visuomeniniai-ekonominiai centrai atsiranda įsisavinant, pirmiausia teritorijas prie kelių ir netoli transporto mazgų.

Šalies ekonominis augimas ir vystymasis, jos kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai yra tiesioginė priklausomybė su gerai suderintu transportu.

Viena vertus, šalies ūkio sistemoje transportas yra transportinės produkcijos krovinių ir keleivių pervežimų gamintojas, o kita vertus – kitų ekonomikos šalių įvairios produkcijos vartotojas. Transporto paslaugos įvairiapusės kiekybiniu, kokybiniu ir teritoriniu aspektu.

Akivaizdu, kad transportas yra neatsiejama kiekvieno iš mūsų gyvenimo dalis. Be transporto negalėtų vystytis nė viena, net ir pati smulkiausia įmonė. Taigi, aš savo darbe įsigilinsiu į vieną iš svarbiausių, perspektyviausių transporto sistemų – į geležinkelių transporto sistemą. Mano darbo tikslas – išanalizuoti, t.y. sužinoti ir pateikti informaciją apie Lietuvos geležinkelių pagrindinę teikiamą paslaugą – krovinių pervežimą.

Uždaviniai – susipažinti su AB „Lietuvos geležinkeliai“ krovinių pervežimu, tam naudojamais įrengimais, prietaisais, įrankiais, ištekliais ir t.t. Kiti mano darbo uždaviniai yra susiję su operacijomis, kurios yra naudojamos krovinių pervežimui, krovinių vežimo procesais, krovinių pervežimo technologija, valdymu, organizavimu, paslaugos nomenklatūra ir t.t.

Pradiniai duomenys

Transporto sistemos šaka

Visa transporto sistema yra daugiašalė, t.y. šiuo metu Lietuvos transporto sistemą sudaro atskiros transporto šakos. Pagrindinės transporto šakos yra šios:

Autokelių transportas;

Geležinkelių transportas;

Vidaus vandens kelių transportas;

Jūrų transportas;

Oro transportas.

Transporto įmonės pagrindinis uždavinys – parinkti transporto rūšį, geriausiu būdu pritaikytą vežimams atlikti, kuriems jinai skirta. Įmonės, priimdamos sprendimą, turi vadovautis įvairių transporto rūšių privalumais ir trūkumais. Jeigu įmonė yra labai didelė, t.y. jos veiklos mastai yra milžiniški – reikia gabenti didžiulių gabaritų bei kiekių krovinius sausuma, tam geriausiai tinka geležinkelių transportas, kurį teikia Lietuvoje AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Šiame savo darbe aš pasistengsiu smulkiau panagrinėti krovinių gabenimą geležinkelių transportu.

Ištekliai

AB „Lietuvos geležinkeliai“, siekiant išlikti ir plėstis dinamiškoje aplinkoje, svarbu įvertinti savo galimybes ir vartotojų poreikius, išlaikyti konkurencinį pranašumą jos pasirinktose paslaugų rinkose. Šios įmonės visa vadovybė bei kiti darbuotojai, žinodami ateities planus, privalo išsiaiškinti ir apibrėžti, ko reikia tiems numatytiems tikslams pasiekti. Todėl būtina nustatyti ir nagrinėti išteklius, kurie yra naudojami paslaugoms kurti ir visuomenės (vartotojų) poreikiams geriausiai tenkinti.

Žinoma, kad ištekliai – visa tai, ko reikia prekių ir paslaugų gamybai.

Verslo įmonėse išteklius priimta skirstyti į keturias grupes:

1. fiziniai (materialūs);

2. finansiniai;

3. žmonių;

4. neapčiuopiamieji (nematerialūs).

Fiziniai (materialūs) ištekliai

Smulkiau skirstant fizinius išteklius, paprastai išskiriami ilgalaikiai ir trumpalaikiai fiziniai (materialūs) ištekliai. Nagrinėjamu atveju, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ilgalaikis materialusis turtas būtų:

1. infrastruktūros pastatai: administraciniai pastatai; buitiniai pastatai; sandėliai; elektros stotys. Lietuvoje šiuo metu įrengtos 163 įvairios paskirties ir įvairių kategorijų stotys.

2. inžineriniai statiniai: tiltai, tuneliai, viadukai. Visame Lietuvos geležinkelių tinkle yra 519 tiltų ir viadukų, kurių bendras ilgis 12,1 km.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

3. susisiekimo keliai. Šiuo metu eksploatuojamų geležinkelių linijų ilgis Lietuvoje yra 1774 km. Iš jų 1520 mm vėžės pločio – 1752,2 km, 1435 mm vėžės pločio – 21,8 km. Elektrifikuotų kelių ilgis – 122 km. Plačiųjų geležinkelių tinklas mūsų šalyje gana tankus – 31 km. 1000 kv. km.

4. krovinių rūšiavimo ir paskirstymo stotys.

5. traukos riedmenų depai: lokomotyvų depas Vilniuje (LT-1); lokomotyvų depas Radviliškyje (LT-2); dyzelinių traukinių depas Vilniuje (LT-3); Vaidotai; elektrinių traukinių depas N.Vilnioje; Kaunas (LTB-1); Panevėžys (LTB-2); Klaipėda (LTB-3); Bugeniai (LTB-4).

6. krovinių pakrovimo, iškrovimo, perkrovimo ir sandėliavimo terminalai.

Lietuvos Respublikos teritorijoje veikia 70 komercinių stočių tinklas. Šiose stotyse yra atliekami darbai, susiję su krovinių vežimu. Klientas gali pasirinkti jam patogiausią krovinio išsiuntimo ar gavimo vietą. Šeštokų geležinkelio stotyje sueina plačioji (1520 mm) ir europinio standarto (1435 mm) geležinkelio vėžės. Čia vykdomas krovinių pakrovimas, iškrovimas bei perkrovimas iš vieno pločio vėžės vagonų į kito pločio vėžės vagonus. Perkraunami 20, 30, 40 pėdų konteineriai. Šeštokų stotyje veikia Importo ir eksporto terminalas. Mockavos stotyje veikia automatinė geležinkelio vėžės
keitimo įranga, kurios pagalba kroviniai modernizuotuose vagonuose gali būti vežami jų neperkraunant. Šioje stotyje veikia suskystintųjų dujų perpylimo terminalas. Draugystės stotis aptarnauja vienintelę Baltijos šalyse esančią tarptautinę geležinkelio keltų liniją Klaipėda – Mukranas. Keltas vienu metu gali gabenti 103 vagonus. Tai trumpiausias kelias iš Lietuvos į Vakarų Europą.

7. geležinkelių priežiūros ir remonto įranga: įvairios kelio mašinos ir įrengimai.

8. lokomotyvai ir vagonai.

Prekinių vagonų parkas

AB „Lietuvos geležinkeliai“ prekinių vagonų parką sudaro 9492 vagonai, iš kurių: 1713 – dengti, 942 – platforminiai, 1842 – pusvagoniai, 1896 – cisterniniai, 342 – izoterminiai, 2757 – kiti.



Įmonės veiklos rezultatams svarbūs visi ilgalaikio materialiojo turto elementai, tačiau didžiausią įtaką turi turto dalis, kuri aktyviai veikdama įgalina garantuoti paklausių paslaugų teikimą. Tai statiniai, transporto priemonės (šiuo atveju, geležinkelių transporto priemonės), įvairūs įrengimai ir kita paminėta įranga. Ši ilgalaikio materialiojo turto dalis dažniausiai sudaro didžiausią lyginamąją dalį. Todėl ilgalaikio materialiojo turto nagrinėjimas verslo vadovams teikia informacijos, rodančios ilgalaikio materialiojo turto potencialą (jo padidėjimą ar sumažėjimą) ir leidžia priimti verslui vertingus sprendimus.

Tačiau AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklai bene didžiausią įtaką darbo nauji pažangūs technologiniai įrengimai. Todėl apsirūpinimas techniškai pažangiais technologiniais įrengimais, protingas jų darbo laikas ir pajėgumų naudojimas gerina įmonės veiklos rezultatus.

Trumpalaikis materialusis turtas – verslo įmonės ne ilgiau kaip vienerius metus naudojamos įvairios atsargos (žaliavos, medžiagos, komplektavimo gaminiai, nebaigta gaminti produkcija, pirktos prekės, skirtos parduoti, išankstiniai apmokėjimai), grynieji pinigai sąskaitose ir kasoje bei kt.

Šiuo atveju, t.y. gabenant įvairiausių rūšių krovinius, įmonės naudojamas trumpalaikis materialusis turtas būtų tik traukinių transportui skirtos žaliavos (žaliavos – pirmą kartą gauta pramonės produkcija pramoniniam perdirbimui), t.y. naftos produktai: tepalai, kuras (dyzelinis).

Protingas įmonės žaliavų, įrengimų ir kitų materialinių išteklių naudojimas lemia jos veiklos ekonominius rodiklius. Todėl išsami fizinių išteklių analizė leidžia įvertinti įmonės konkurencinę padėtį rinkoje ir siekti pirmaujančių pozicijų.

Finansiniai ištekliai:

Aš aptarsiu AB „Lietuvos geležinkeliai“ gautas pajamas ir išlaidas (pinigų srautą).

Tuo tarpu 2003 –aisiais AB “Lietuvos geležinkeliai“ pelnas išaugo 2,6 karto. Audituotas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2003 metų veiklos rezultatas (sumokėjus pelno mokestį) – 14,1 mln. litų (2002 m. buvo 5,4 mln. Lt). 2003 m. iš krovinių vežimo veiklos uždirbta 139,4 mln. Lt pelno, teikiant kitos veiklos paslaugas – 23,4 mln. Lt pelno, o vykdant finansinę ir investicinę veiklą – 10,8 mln. Lt pelno. Iš gauto pelno buvo finansuojami keleivių vežimo veiklos patirti 133,6 mln. Lt nuostoliai. Be to, 15,3 mln. Lt dydžio nuostolių bendrovė patyrė, vykdydama ypatingąją veiklą.

Bendrovė 2003 m. vežė 43,4 mln. tonų krovinių. Tai didžiausias krovinių kiekis per visus šalies nepriklausomybės metus, bei 18,5 proc. didesnis nei 2002 metais, kuomet Lietuvos geležinkeliais buvo vežta 36,6 mln. tonų krovinių. Visa tai lėmė, jog bendrovės apyvarta (įskaitant pagrindines ir kitos veiklos pajamas) išaugo 18,9 proc. iki 915,0 mln. litų. Krovinių vežimo pajamos, palyginti su šios veiklos 2002 m. pajamomis, padidėjo 22,1 proc. iki 804,4 mln. litų bei sudarė 87,9 proc. bendrovės apyvartos.

Bendrovė 2003 m. investavo 382,6 mln. litų bei savo investicinę programą, palyginti su 2002 m., padidino 1,6 karto. Nuosavomis lėšomis buvo finansuojama 75,1 proc. visų investicinių projektų. Šios lėšos sudarė 287,4 mln. Lt arba 2,0 kartus daugiau nei 2002 m. prioritetinės investavimo kryptys – infrastruktūros renovacijos ir plėtros investiciniai projektai, traukos riedmenų parko atnaujinimas bei informacinių technologijų diegimas.

Tęsiant bendrovės reformą, diegiant naujas technologijas bei racionaliau paskirstant darbo funkcijas, 2003 m. bendrovės dirbančiųjų skaičius mažėjo. Vidutinis darbo užmokestis išaugo 162 Lt iki 1499 Lt. Darbo našumas (vienam darbuotojui tenkančių pagrindinės ir kitos veiklos pajamų rodiklis) 2003 m. buvo 23,3 proc. didesnis nei 2002 m. ir sudarė 72,5 tūkst. Lt.

Tačiau per pirmąjį 2004 m. ketvirtį krovinių vežimo mastai dar labiau padidėjo, kas leis bendrovei uždirbti dar didesnį pelną. Išankstiniais duomenimis per minėtąjį laikotarpį AB „Lietuvos geležinkeliai“ vežė apie 11,4 mln. t krovinių. Tai beveik 12 proc. daugiau nei 2003 m. I ketvirtį, kai buvo pergabenta 10,2 mln. t krovinių.

Akivaizdu, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos mastai yra milžiniški, bendrovė disponuoja dideliais finansiniais ištekliais, kas leidžia optimizuoti geležinkelių veiklą, ypač daug dėmesio skiriama krovinių gabenimui, siekiant, kad kroviniai būtų pristatomi laiku, geriausiomis sąlygomis.

Įmonės pinigų srautai yra labai svarbus veiksnys, lemiantis jos sėkmę ir nesėkmę. Todėl reikia

žinoti savo pinigų srautus, kai reikia priimti finansinius sprendimus (pavyzdžiui, skolintis pinigų), sprendimus, susijusius su investiciniais projektais (pavyzdžiui, įsigyti naujų įrengimų) ir pan.

Finansinių išteklių tyrimas apima pinigų srautų planavimą, t.y. grynųjų pinigų gavimą ir jų panaudojimą, kapitalo įsigijimo būdus, ryšių su finansiniais ištekliais tiekėjais, kaip antai akcininkais, bankais, skolininkais ir pan., palaikymą. Įmonės finansai turi būti valdomi taip, kad reikiamos finansavimo priemonės ir finansavimo lygis būtų įmanomi (prieinami) pasirinktiems sprendimams finansuoti. Todėl šiuolaikinių visuotinių reiškinių sąlygomis, kai pasaulis tampa bendra rinka, apsirūpinimas finansiniais ištekliais ir jų vaidmuo vykdant verslo funkcijas, pavyzdžiui, rinkodarą, mokslinius tyrimus ir pan., yra vienas svarbiausių bei lemiančių įmonės sėkmę.

Neapčiuopiamieji (nematerialūs) ištekliai. Vieni jų yra įmonės įvaizdis, prestižas, informacijos apdorojimo programos, nusimanymas, žinomas prekės ar paslaugos vardas, patentai ir licencijos (nekalbama apie prekybinius patentus ir licencijas), ginančios autorių teises. Kiti –įmonės buvimo ir veikimo vieta (klimatas, mokesčiai, vietinės valiutos vertė, atstumas iki rinkų ir pan.)

AB „Lietuvos geležinkeliai“, kaip ir kitos įmonės, bendrovės, organizacijos turi savo ženklą (AB „LG“), emblemą. Visa tai ją skiria nuo kitų paslaugų teikėjų. Šiuo metu, gyvenant rinkos ekonomikos sąlygomis, taip pat svarbu ne tik koks yra bendrovės ženklas (vartotojai dažniausiai renkasi žinomas prekes – tą gali suteikti ir bendrovės ženklas), bet ir įmonės prestižas, reputacija, patyrimas, kvalifikuotas personalas, valdymo privalumai bei gera strateginė padėtis. Tačiau Lietuvoje prestižo nustatymo dydis nėra tiksliai reglamentuotas, todėl teisingai įvertinti veikiančios įmonės prestižą yra nelengva. Toks vertinimas dažnai priklauso nuo asmeninės vartotojo nuomonės. Tačiau turėtų būti akivaizdu, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra užsitarnavusi didelį pasitikėjimą tarp vartotojų. Tai ypatingai rodo bendrovės gyvavimo laikas (šiandien geležinkeliam Lietuvoje – 145 metai), gaunamas kasmetinis pelnas, kuris kiekvienais metais auga milžiniškais tempais – AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra ne tik viena iš stambiausių, bet ir bene didžiausią pelną gaunančių bendrovių.

Taigi, planuojant, kaip įgyvendinti naujus ekonominius sprendimus, visų išteklių tyrimas ir įvertinimas padeda suprasti kiekvienos įmonės ar organizacijos veiklos galimybes, kad poreikiai būtų geriausiai tenkinami, o ištekliai protingai naudojami.

Darbo jėgos imlumas

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2149 žodžiai iš 7024 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.