1. Bendra vežimų koncepcija
Verslininkai, užsiimantys krovinių vežimu, turi mokėti sudaryti perspektyvinius planus, įvertindami savo ir užsakovų detalius reikalavimus. Strategijos tikslas— garantuoti didžiausią operacijų ekonomiškumą konkrečiomis sąlygomis. Plane turi būti pasverti visi vežimo aspektai, nuo pirmos iki paskutinės operacijos ir numatyti sistema operacijų, užtikrinančių norimo rezultato su mažiausioms išlaidoms pasiekimą. Dalis bendros strategijos faktoriai yra: realizavimo rinkos prognozavimas, medžiagų vežimas, sandėlių plotų parinkimas, apskaita, aplinkos teršimas, krovinių sugadinimas, personalo patikimumas, sauga, apsauginis įpakavimas.
Noras visiškai patenkinti paraiškas yra sistemos tobulumo požymis, tačiau pagal galimybes artėjant prie tokio tobulumo didėja išlaidos. Dauguma firmų kelia sau uždavinį artėti prie visiško paraiškų patenkinimo, pavyzdžiui, 95%. Šis paraiškų patenkinimo laipsnis paprastai grindžiamas užsakytų prekių kiekiu, t.y. parodo kokia paraiškų dalis gali būti patenkinta iš turimų atsargų.
Bendros krovinių vežimo išlaidos— yra suma išlaidų, įvertinančių šias operacijas:
a) Vežimas įmonės viduje ir sandėliavimas;
b) Vežimas nuo įmonės iki sandėlio
c) Sandėlių operacijos;
d) Apskaita sandėliuose
e) Vežimas iš sandėlio vartotojui.
Išskyrus pirmą operaciją, visos kitos priklauso nuo užsakovų sandėlių politikos. Vertinant išlaidas ir ieškant kelių jas sumažinti svarbu išnagrinėti atliekamas operacijas; įvertinti jas einamųjų išlaidų ir apimčių šviesoje; įvertinti jas ir parinkti geriausią variantą ir, pagaliau, palyginti geriausią iš variantų su veikiančia sistema.
2. Grupinis vežimo važtaraštis
Kada transporto- ekspedicinė firma priima iš krovinių savininkų nedideles siuntas ir jungia jas į vieną konteinerį pagal to paties siuntimo punkto požymį, vežėjas gauna važtaraštį visam konteineriui, o ne atskiroms smulkioms siuntoms, esančioms konteinerį. Tokiu atveju pas atskiros siuntos savininką nelieka vežimo važtaraščio. Pastaraisiais metais pradėta sudarinėti grupinius vežimo važtaraščius, kurie tampa kaip apie išsiuntimą. Pagal prekybos papročius, pasitikėjimą, kuris metai iš metų didėja, šie grupiniai vežimo važtaraščiai realiomis sąlygomis jungia daug atributų iš paprasto vežimo važtaraščio, tačiau juridiniu požiūriu nuostatos jų nevienodos ir jų neleidžia naudoti kai kuriuose kreditiniuose dokumentuose. Jeigu paminėti nurodymai dokumente nenumato naudoti grupinį važtaraštį, eksportuotojas gali atsisakyti transporto- ekspedicinės įmonės paslaugų. Abejotinais atvejais jis turi gauti kliento sutikimą išsiųsti krovinį tarpininkaujant transporto- ekspedicinei įmonei. Pastaruoju atveju yra naudojamas ekspeditoriaus- agento liudijimas krovinio išsiuntimui. Tai apyvartinis dokumentas skirtas kontrolei, kuriame apjungtos krovinio gavimo funkcijos su pirkimo funkcijomis. Ekspeditorius atsako už krovinio pristatymą į siuntimo punktą vietoj pirminio dokumento pateikimo, pasirašyto atitinkamu būdu.
3. Krovinių išsaugojimas
Vežant krovinius kelių transportu, dažnai patiriami neišvengiami nuostoliai. Dėl fizinių, cheminių ir biologinių savybių pasikeičia krovinių svoris, apimtis, vientisumas. Nuostolių dydis, be to, dar priklauso nuo krovimo darbų būdo, perkrovimo operacijų kiekio, transportavimo sąlygų ir sandėliavimo trukmės. Tokius nuostolius vadiname natūraliais.
Tiek vežėjams, tiek krovinių siuntėjams keliamas pagrindinis reikalavimas, kad būtų išsaugotas krovinio kiekis ir jo kokybė. Šiuo atžvilgiu reikia tinkamai parinkti automobilį, atsargiai pakrauti krovinį ir tinkamai pritvirtinti.
Kroviniai, kuriuos reikia įpakuoti, norint išvengti jų dingimo, trūkumo, gedimo ar sugadinimo, turi būti pateikiami vežimui su tvarkinga tara, atitinkančias technines sąlygas. Reikalingus krovimui ir vežimui prietaisus bei pagalbines medžiagas turi tiekti, paruošti ir įrengti krovinių siuntėjas, o nuimti gavėjas.