Krovinių vežimas
5 (100%) 1 vote

Krovinių vežimas



KROVINIŲ VEŽIMAS

Referatas

Turinys

Turinys 2

1.Transporto sistemos fiziniai komponentai 3

2. Vežimų charakteristikų įtaka terminalams 3

3. Konsulinės faktūros 4

4. Krovimo mechanizmo našumas 4

5. Automobiliniai pervežimai 6

6. Naujienos 8

Literatūros sąrašas: 9

1. Transporto sistemos fiziniai komponentai

Krovinių vežimas – pastaruoju metu plačiai paplitęs terminas, apibrėžiantis didelį ratą operacijų, kurios atliekamos nuo produkcijos pagaminimo iki pateikimo ją vartotojams. Šias operacijas sudaro: medžiagų vežimas, sandėliavimas ir saugojimas, komplektavimas ir įpakavimas, taip pat vežimas bet kokia transporto rūšimi. Čia taip pat priklauso tokios operacijos kaip: maršruto parinkimas, eismo grafikų sudarymas ir transporto priemonių techninis aptarnavimas. Šių operacijų tikslas likviduoti teritorinį skirtumą tarp gamintojo ir vartotojo, ir užtikrinti saugų ir savalaikį krovinių vežimą iš gamybos vietos į vartojimo vietas, kur jie reikalingi ir kada reikalingi.

Atliekant šias operacijas, ten, kur gamyba yra specializuota, neišvengiami yra tolimieji vežimai. Pagrindiniais prekybos maršrutais nenutrūkstamai juda didieji kiekiai žaliavų ir gatavos produkcijos, kuri nukenčia nuo atmosferinių sąlygų, žemės ūkio kenkėjų ir grobstytojų. Norint įvertinti šiuos poveikius, reikia rengti specialius vežimo planus. Šie planai turi būti ekonomiškai realūs, todėl, kad vežimas per geografines ir laiko sienas gali pasirodyti beprasmiškas, jeigu bendra kaina vartotojui bus nepriimtina. Vartotojas turi gauti ne tik būtiną krovinių kiekį, bet reikiamoje vietoje, reikalingu laiku ir už tinkamą kainą. Todėl pagrindinis uždavinys vežant krovinius – operacijų ekonomiškumas.

2. Vežimų charakteristikų įtaka terminalams

Kadangi rinkos ekonomikos sąlygomis yra tendencija kurtis nedidelėms įvairaus profilio įmonėms, todėl ateityje krovinių vežimai smulkiomis siuntomis didės. Tai jau pastebima ir dabar.

Kroviniai smulkiomis siuntomis vežami surenkamais vagonais, kurie yra: tiesioginiai atskiruose ruožuose ir perkraunamieji. Tiesioginiai surenkamieji vagonai veža krovinius įvairių gavėjų adresu į vieną iškrovimo stotį. Jeigu pakankamai gerai išnaudojamas įkrovimas ir nedidelis krovinių kaupimo laikas, tada vežimų sistema yra efektyviausia, kadangi nereikia rūšiuoti krovinių jų vežimo kelyje. Tiesioginiai vagonai atskiruose ruožuose pakraunami smulkiomis siuntomis ir siunčiamos į vieno rūšiavimo ruožo stotį, esančią tarp dviejų krovinių rūšiavimo stočių.

Perkraunamieji vagonai veža smulkias siuntas į siuntimo stotis, esančias keliuose krovinių rūšiavimo ruožuose. Kroviniai vežami iki nustatytų krovinių rūšiavimo stočių, kuriose smukios siuntos rūšiuojamos ir vėliau vežamos į siuntimo stotis.

Ruožiniai surinkimo-išskirstymo, sekciniai vagonai ir platformos su išdėliotais ant jų konteineriais važinėja tarp vieno ruožo krovinių rūšiavimo stočių, jie surenka ir išvežioja smulkias siuntas po tarpines stotis.

Krovinių vežimai smulkiomis siuntomis turi daug ypatumų.

Operacijoms su smulkiomis siuntomis atidaryta daug stočių ir punktų. Smulkios siuntos daugiausiai pakraunamos stambiose pramonės ir gyvenamuosiuose centruose, todėl charakterizuojamos žymiai didesne koncentracija, negu iškrovimas. Lyginamasis svoris smulkių siuntų, vežamų geležinkeliu, siekia iki 10 % bendrojo jų kiekio. Smulkių siuntų masė santykinai nedidelė; vidutinė jų masė apie 1300 kg, iš jų vežamų dengtuose vagonuose 800 kg ir ant atvirų platformų 3400 kg. Pastebima, kad vidutinė smulkių siuntų masė turi tendenciją nuolat didėti.

Vagonų įkrovimų išnaudojimų lygis, vežant smulkias siuntas, sudaro apie 25 %.

Su kiekviena smulkai siunta kelyje vidutiniškai atliekama 2,5-2,7 rūšiavimo operacijų, dėl ko labai didėja vagono apyvartos laikas, krovinių pristatymo terminai ir jų vežimo kaina. Faktiškas greitis krovinių, vežamų smulkiomis siuntomis 2,0-2,5 karto mažesnis, negu vagoninėmis siuntomis, o transporto išlaidos vežimui 5-6 kartus didesnės.

Smulkiomis siuntomis daugiausia vežami brangūs kroviniai; vidutinė kaina vienos tonos krovinio siekia 2000-2500 Lt o tai apie 10 kartų daugiau už mažmeninę kitų krovinių kainą. Todėl reikia skirti dėmesį atliekant su jais įvairias krovinines operacijas.

Mažo tonažo siuntomis vežami visi kroviniai, išskyrus greitai gendančius. Leidžiama krauti viename vagone smulkias ir mažo tonažo siuntos kelių gavėjų adresu gali sugrupuojamos į vieną tiesioginį arba perkraunamą vagoną.

3. Konsulinės faktūros

Konsulinės sąskaitos-faktūros dažnai reikalingos kroviniams, kurie yra eksportuojami į užsienio šalis. Toks dokumentas, dažniausiai, būtinas dėl galimų kalbos sunkumų. Kiekviena šalis gali pareikalauti adekvačių faktūros kopijų savo valstybine kalba, pavyzdžiui ispanų arba arabų. Tai gali būti susiję su noru kontroliuoti tarptautinį atsikeitimą bei įsitikinti, kad įvežami tik reikalingi kroviniai. Reikalaujant, kad faktūras sankcionuotu konsuliniai skyriai, duotoji šalis garantuoja, kad jos piliečiai nenusižengia prekių pirkimo taisyklėms, kurioms bereikalinga atitinkama valiuta.
Sankcionavimas patvirtina užsakymo eksportuotojui garantiją pervedant ją į nacionalinę valiutą, gavus apmokėjimą iš užsienio. Sąskaita-faktūrai juridinė galia suteikiama sumokant atitinkamus procentus nuo faktūros kainos ir todėl sudaro nemažą dalį eksportuotojų išlaidų.

4. Krovimo mechanizmo našumas

Skiriamas techninis, eksploatacinis ir faktinis mechanizmų našumas.

Techninių našumas vadinamas mechanizmo našumas, kada jis dirba optimaliomis sąlygomis išnaudodamas laiko ir kėlimo galingumą.

Ciklinio veikimo mechanizmas

Wtn= ;

čia: Wtn – ciklinio veikimo mechanizmo techninis našumas, t/h;

qp – mechanizmo darbo organo keliamasis galingumas, t;

tc – vieno darbo ciklo laikas, h.

Vieno darbo ciklo laikas

tc = tp + k ;

čia: tp – krovinio pagriebimo ir padėjimo laikas;

l1,2..,n – krovinio gabenimo atstumas (horizontalus ir vertikalus), m;

v1,2…,n – krovinio judėjimo greitis, m/h;

k – koeficientas įvertinantis mechanizmo darbo elementų sutapimą pagal laiką.

Nenutrūkstamo veikimo mechanizmas

Wt = qn n; (1)

čia: Wt – nenutrūkstamo veikimo mechanizmo techninis našumas, t/h;

qn – krovinio masė, tenkanti darbo organo vienetui, t/m;

vn – darbo organo judėjimo greitis, m/h.

Ši išraiška naudojama nustatyti našumui juostinių transporterių ir kitų mechanizmų, vežančių darbo organu nenutrūkstamą suverčiamų krovinių srautą.

Kada vežami vienetiniai kroviniai skaičiuojant mechanizmo našumą šioje formulėje pakeičiamas dydis

qn = qm/a,

čia: qm – vienos krovinio vietos masė, t;

a – atstumas tarp krovinio vietų ant darbo organo, m.

Nustatant techninį našumą kaušinių mechanizmų, dydis qn formulėje (1) pakeičiamas

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 994 žodžiai iš 1974 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.