Kūčių tradicijos ir papročiai
5 (100%) 1 vote

Kūčių tradicijos ir papročiai

Įvadas

Lietuvių liaudies buityje reikšmingą vietą užėmė kalendorinės šventės su savo papročiais ir tradicijomis, kuriuose atsispindėjo rūpinimasis visu valstiečių ūkiu, jo šeimos ir gyvulių sveikata bei prieaugliu. Lietuvių šeimose dvasiniu pakilimu išsiskiria Kūčių vakaras.

Kūčios perėjo du vystymosi etapus – ikikrikščionišką ir krikščionišką. Šiandien ši šventė taip pat kinta, tai įtakoja Vakarietiškos kultūros išplitimas. Referate pateiksiu ikikrikščioniškų ir krikščioniškų Kūčių papročius. Pabandysiu palyginti, kokie jų skirtumai ir panašumai, kokius papročius perėmė krikščioniškos Kūčios ir ką naujo atnešė Vakarų kultūra. Visą tai galiu padaryti tik sąlyginai, nes šaltinių trūkumas neleidžia įsigilinti į esmę. Kiekvienas Lietuvos regionas turi savitų bruožų, kuriuos lėmė kaimynų įtaka, todėl rašysiu apibendrintai visos Lietuvos mastu.

Rašydama darbą rėmiausi J.Kudirkos, P. Dundulienės, B. Bračo, D. Brazytės Bindulienės darbais bei knyga Lietuvių etnografijos bruožai. Šių autorių darbai tiksliai ir išsamiai nupiešia Lietuvių liaudies papročius ir tradicijas. J.Kudirka galiu išskirti kaip mokslininką daugiausiai laiko skyrusį Lietuvių kultūrai ir jos plėtojimui ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

KŪČIŲ PAPROČIAI IR TRADICIJOS

P. Dundulienės nuomone trumpiausios dienos ir saulės grįžimo švenčių apeigos pradėjo formuotis tada, kai žmogus dar nesuprato daugelio gamtos reiškinių, nežinojo dėl kokios priežasties dienos trumpėja, o vėliau ilgėja. (3; 228) Žinoma, sparčiausiai šios apeigos formavosi atsiradus ir plėtojantis žemdirbystei, bei gyvulininkystei.

Raiškią gamtos kaitą žmogus savo pasaulėvaizdyje padalino į du polius: viename sutelktos palankios žmogui dvasios, antrame – piktosios (6; 98) Šių priešingybių kova atsispindi liaudies papročiuose ir tradicijose, kitaip tariant kova tarp vasaros ir žiemos, tamsos ir šviesos ir t.t. Saulės sugrįžimo pradedama laukti lapkričio 30d., o gruodžio pabaigoje buvo atliekamos iškilmingos apeigos, trukdavo iki sausio 6d.(94; 16) Jos turėjo garantuoti gerą būsimų metų derlių bei asmeninę žmonių laimę. Šis laikotarpis buvo kupinas paslaptingumo, netikrumo ir baimės: žemdirbiai laikėsi įvairių draudimų, žaisdavo žaidimus turinčius magiškos galios, burdavo bei aukodavo dievams. Diena, nuo kurios pradeda ilgėti dienos buvo vadinama Kūčiomis (gruodžio 24d.) Ją lydėdavo ypatingos apeigos, magiški veiksmai, burtai ir t.t. J.Kudirka senąsias Kūčias laiko metų derliaus nuėmimo palydėtuves, tai tarsi “dviejų žemdirbio veiklos laikotarpių sandūra”.(5; 47) Gruodžio mėnesiui būdingos kūlės ir linamynio pabaigtuvės, todėl neatsitiktinai Kūčių vakarą ypatinga vieta skiriama javų pėdo apeigoms.(2; 123) Senųjų žemės darbo papročių ir švenčių ypatybė ta, kad čia į vieną visumą susijungiama praeitis, dabartis ir ateitis: buvo džiaugiamasi dabartimi ir stengiamasi vienaip ar kitai lemti ateities sėkmę. Šventės sudedamoji dalis buvo atsiriboti nuo buvusių ir galinčių ištikti nesėkmių. Be to Kūčios glaudžiai susijusios su mirusiai, tam pritaria J.Balys, N.Vėlius ir A.J.Greimas.(5; 49)

Kūčių pavadinimas labai senos kilmės ir bendras daugeliui Europos tautų. Jis kilęs iš graikiško žodžio “kukkia”, kuris reiškė iš įvairių grūdų pagamintą patiekalą, skirtą vaišinti tą dieną apsilankančioms vėlėms. Manoma, kad Kūčios atėjusios į Lietuvą per senuosius gudus apie XII a. Pabaigą.(3; 230) Nuo patiekalo imta vadinti ir pati šventė. Be to Kūčios sudėtis ne visuose regionuose buvo vienoda, tai išsamiau aprašo P.Dundulienė.(4; 22-23) Kūčios buvo didžiausia tvarkymosi ir švarinimosi diena, per kurią žmogus stengėsi visapusiškai apsivalyti.(8; 538) J.Kudirka šią dieną padalino į tris etapus: Kūčių diena, Kūčių vakaras ir Kūčių naktis. Kiekvienas etapas turi savo reikšmę, apeigas, darbus ir savitą elgseną. Kūčių diena buvo skirta dvasiniam ir fiziniam apsivalymui. Šią dieną dažniausiai buvo laikomasi pasninko, nevalgoma mėsiškų ir pieniškų patiekalų. Daugelis senolių laikydavosi “juodojo” pasninko, kai pasižadama nieko nevalgyti visą dieną, o kiti net vandens atsisakydavo.(7; 34) Ligoniai ir sunkiai dirbantys vyrai galėjo rytą ir pietums gauti košės ar sriubos. Lengviausias pasninkas, J.Kudirkos manymu, buvo Žemaitijoje, tai galėjo įtakoti vėlyvas jos krikštas. Visi žmonės tą dieną stengėsi išlaikyti santarvę, atsiprašydavo kaimynų ir susitaikydavo. Tam laikui buvo būdingas dalinimasis su šeimos nariais ir kaimynais,nes tai atneša derlių ir sėkmingus metus, tačiau kitur buvo tikima, kad su paskolintu daiktu paskolini ir savo laimę bei sėkmę.(7; 36) Tikriausiai todėl Suvalkija garsėja skūpumu?.. Svečių per Kūčias retai kas turėjo. Moters ar poros atėjimas buvo laikomas geru ženklu,o vyro – ne. Kaimynai stengdavosi vieni pas kitus eiti tik su reikalu ir neperžengdavo namų slenksčio, kad neišneštų sėkmės.Skolų gražinimą greičiausiai galime sieti su vidiniu savęs sudrausminimu, moraliniu apsivalymu. Skolintis reiškė laimės ir derliaus atėmimą.(7; 38)

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 837 žodžiai iš 2387 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.