Kūčių vakaras
5 (100%) 1 vote

Kūčių vakaras

Kūčioms ruošiamasi visą dieną. Valomi namai, ruošiami valgiai, stengiamasi pagaminti valgių ir pirmajai Kalėdų dienai. Žmonės pasninkauja. Šios tradicijos lietuviai laikosi ir dabar, nors pasninkas yra bažnyčios panaikintas – galima valgyti kiek nori kartų ir su mėsa. Seniau buvo sakoma, kad Kūčiose visą dieną galima suvalgyti saują virtų žirnių ir atsigerti vandens. Tik maži vaikai, ligoniai ir pensininkai galėdavo kiek daugiau valgyti.

Nors oficialaus pasniko nėra, bet norėdami laikytis lietuviškų Kūčių tradicijų, turėtume tą dieną nevalgyti su mėsa. Ypač svarbu, kad Kūčių vakarienėje nebūtų mėsiškų valgių, nes jos nebegalėsime laikyti kūčiomis, o tik paprastomis vaišėmis, kurias galime bet kurį kitą vakarą paruošti.

Kūčiose reikia labai gerai išvalyti visus namus, pervilkti lovas švariais skalbiniais, o prieš vakarienę visi šeimos nariai išsimaudo, pasirengia švariais drabužiais. Kūčių vakarienei stalas paruošiamas taip: ant pliko stalo dedamas glėbelis šieno, kuris išskirstomas lygiu sluoksneliu po visą stalą. Tai turi mums paminti, kad Jėzus gimė tvartelyje ir gulėjo ėdžiose ant šieno. Stalas su šienu užtiesiamas visiškai balta staltiese, išdėstomos lėkštės ir papuošiama žvakėmis, eglių šakelėmis. Netinka ant kūčių stalo žydinčios gėlės, o ypač raudonos ar baltos poinsetijos, kurios taip mėgstamos Kalėdų metu kai kuriuose kraštuose. Viduryje stalo dedama tiek paplotėlių, kiek bus žmonių prie stalo.

Kūčių vakarienei stengiasi visi šeimos nariai susirinkti į namus, net ir iš tolimesnių vietovių. Tai ne tik vakarienė, kiek šventa šeimos apeiga, suartinanti šeimos narius, surišanti visus, sustiprinanti šiltus šeimyninius ryšius. Jeigu tais metais kuris šeimos narys miręs ar negali vakarienėje dalyvauti, paliekama tusčia vieta prie stalo.

Ant stalo vis tiek dedama lėkštė, pristatoma kėdė, bet nededama šaukštų, peilių, šakučių. Ant lėkštės statoma mažažvakelė, kuri uždegama vakarienės metu. Tikima, kad mirusiojo šeimos vėlė dalyvauja vakarienėje kartu su visais.

Seniau pagrindinis kūčių patiekalas buvo mišinys iš įvairių šutintų grūdų: kviečių, miežių, avižų, pupų. Tą mišinį vadindavo „kūčia“ yra kilęs iš gudų klabos ir reiškia džiovintų grūdų košę.

Ant kūčių stalo dedama 12 valgių, nes Jėzus turėjo dvylika apštalų. Visi valgiai yra pasninkiniai: žuvis, silkė, šližikai su aguonų pienu, kisielius, džiovintų vaisių sriuba, žieminių ir džiovintų daržovių mišrainė, grybai, virtos bulvės, rauginti kopūstai, duona. Laikantis lietuviškų kūčių tradicijų, turėtume valgyti tik tuos valgius, kurie valgomi kūčių metu lietuvoje. Reikia nepamiršti, kad Lietuva yra šiaurinės Europos kraštas, kuriame žiemos metu neauga agurkai, pomidorai, vynuogės ir t.t. Žmonės, kurių gyvenime susiformavo kūčių tradicijos, apsieidavo su produktais užaugintais vasaros metu, džiovintais, raugintais ar kitaip išlaikytais žiemai.

Taip pat nereiktų nusileisti vaikų zirzimui, kad tokie valgiai jiems neįprasti, neskanūs. Paaiškinus kūčių vakarienės reikšmę ir ramiai pastebėjus, kad visi valgys tik tai, kas ant stalo padėta, šios problemos bus išvengta, arba ji bent sumažinta.

Kai kuriose Lietuvos vietovėse ant kūčių stalo buvo dedami obuoliai, nes gruodžio 24 d. Yra Adomo ir Ievos vardo diena. Obuoliai primindavo pirmuosius mūsų tėvus, per kurių nuodėmę žmonija nukentėjo, o per Naujiosios Ievos-Dievo Motinos Marijos nuolankumą Dievo planams, pasaulis buvo atpirktas.

Kai padangaėje sužiba pirmoji žvaigždelė, visi renkasi prie kūčių stalo. Jeigu dangus debesuotas, tai vakarienė pradedama, tėvui ar seneliui pasakius pasakius, kad laikas valgyti. Visiems susirinkus prie stalo, suklabama malda. Tuomet tėvas paima vieną paplotėlį ir ištiesia šeimos motinai, linkėdamas jai linksmų, gerų kalėdų. Ji taip pat duoda tėvui atsilaužti paplotėlio. Paskui tėvas kiekvienam esančiam prie stalo, ištiesia savo paplotėlį. Taip padaro ir motina. Po jų visi vakarieniautojai pasikeičia linkėjimais ir paplotėlių kąsniukais. Reikia žiūrėti, kad nė vieno neaplenktum ir tavęs neaplenktų, nes tai reiškia didelę nelaimę, o gal ir mirtį ateinančiais metais. Laužiant paplotėlį, visi stengiasi atsilaužti didesnį gabalą, negu liekalaikančiajam. Tuomet laužiančiojo metai bus geresni. Laikantysis saugoja, kad nenulaužtų didelio gabalo, nes gali jo „laimę nulaužti“

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 743 žodžiai iš 2256 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.